Ekonomika Ekonomika

Lenkija ir Suomija atsisakys Lietuvos SGD terminalo paslaugų — Rusijos dujos pigesnės

Vaizdo šaltinis: lrv.lt
 

Lietuvoje skelbiama eilinė dviejų menkų suskystintų gamtinių dujų partijų iš Klaipėdos terminalo pardavimo Suomijai „sėkmės istorija“. Vilniaus planuose pardavinėti Independence produkciją ir Rytų Europai per Lenkiją, tačiau įgyvendinti šių planų nepavyks. Pirma, Lenkija ir Skandinavijos šalys turi savo SGD terminalus ir dujų transportavimo sistemas, antra — daug naudingiau pirkti rusiškas dujas, tad pati Lietuva praeitais metais trečdaliu sumažino SGD pirkimą ir padidino iš RF gaunamų vamzdinių dujų apimtį. Tokiomis sąlygomis „įbrukti“ Baltijos regiono kaimynams Independence produkciją galima tik svajonėse.

Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo kompanija „Lietuvos energijos tiekimas“ pardavė suomių Gasum du mažos apimties SGD krovinius. Sensacijos — nė kvapo, tačiau Lietuvoje tvirtinama, jog „kipšas slypi smulkmenose“. O smulkmenos liudija, kad ne už kalnų didelė pergalė energetikos fronte.

LET generalinio direktoriaus Manto Mikalajūno žodžiais, svarbus pats faktas, kad jo firma pradėjo bendradarbiauti su nauju klientu — suomių dujų kompanija Gasum, ir lai nedidelės SGD perkrovimų per Klaipėdą apimtys nieko nejaudina. „Tai iki šiol labiausiai intensyvus laikotarpis prekybos SGD rinkoje Lietuvoje mažais kiekiais, — tvirtina Mantas Mikalajūnas. — Vien tik per tris savaites jūs keturis kartus perkrovėte SGD įvairiems klientams. Jeigu panašius tempus pavyks išlaikyti ir ateityje, — 2019 metai gali tapti rekordiniais perkraunant Lietuvoje mažų apimčių SGD.“

Pasiekti rekordo pradedant nuliu, kaip žinia, nesudėtinga. Bet kuris rezultatas gali tapti „rekordiniu“. „Lietuvos energijos tiekimo“ kompanijos veikla — būtent šis atvejis.

Pardavinėti SGD mažais kiekiais ji pradėjo tik prieš dvejus metus ir per tą laiką išsiuntė tik 18 krovinių.

„Sudėtinga kalbėti apie perkrovimų didėjimą informacijos ir dviejų mažų partijų pagrindu,“ — pažymi Nacionalinės energetikos saugumo fondo direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Grivač. Eksperto nuomone, SGD bunkeravimo poreikiai šiame regione augs, tačiau ir konkurencija smarkiai sugriežtės, ypač po to, kai Rusijoje bus įvestos rikiuotėn dvi vidutinio tonažo gamyklos (kompresorių stoties „Portovaja“ rajone ir Vysocke). Neužmirškime, kad nuosavus SGD terminalus nori turėti Suomija ir Estija.

„Suomiai neturi priimamojo SGD terminalo, ir jei Lietuva parduoda SGD suomių kompanijoms, tai nereiškia, kad jos pateks būtent į Suomiją, — pažymi Nacionalinio energetinio saugumo fondo vedantysis analitikas Igoris Juškovas. — Apie kažkokias stambias apimtis čia jokiu būdu negali būti kalbos.“

Greičiausiai, Lietuvos kompanijos „rekordai“ paaiškinami labai paprastai: žiemą Europoje auga dujų poreikiai, todėl didėja suskystintų gamtinių dujų kainos.

Europos SGD rinka, lyginant su Azija, tampa vis labiau konkurencinga. Nedidelio pelno sulaukia ir LET kompanija, tačiau nereikia manyti, kad ji nutvėrė Dievą už barzdos.

„Lietuva nėra stambus perkrovimo punktas, — atsako Igoris Juškovas. — Stambūs punktai — Olandija, prancūzų uostai ir Belgijos SGD terminalas Zeebriugge, kuris teikia perkrovimo paslaugas „Jamalui–SGD“. Viskas, ką mes matome Lietuvoje, — tai mažiausi pirkimai iš SGD terminalo ir Rusijos vamzdinių gamtinių dujų pirkimai. Ir daugybė visokiausių skambių pareiškimų. Realybėje Lietuva nėra joks SGD langas į Europą. Tai — muilo burbulas.“

Tačiau liūdnas „energetinės nepriklausomybės“ rezultatas, kurį aprašė Juškovas, netrukus keisis. Apie tai pareiškia SGD terminalo Klaipėdoje operatorius Klaipėdos Nafta. Kompanijos vadovo Mindaugo Jusio žodžiais, Independence importo apimtis daugiau kaip du kartus padidins po 2021 metų, kai bus įvesti rikiuotėn dujotiekiai į Lenkiją ir Suomiją.

„Mes matome tarptautinių prekybos namų suinteresuotumą naudotis šia infrastruktūra — terminalo ir tiesiamų dujotiekių, — siekiant įsitvirtinti Centrinės ir Rytų Europos dujų rinkose.“

Taigi sumanymas paprastas: po 2021 metų redujofikuotos SGD iš Klaipėdos keliaus dujotiekiais į Lenkiją ir Suomiją, o Lietuva taps dujų paskirstymo centru. Tai, žinoma, Mindaugo Jusiaus manymu. Realybėje jo sumanymas neišlaiko jokios kritikos.

Atvejis su Lenkija kvepia anekdotu. Pirma, lenkai turi savo SGD terminalą Svinousce. Antra, jie patys neatsisakytų tiekti lietuviams dujas statomu dujotiekiu.

Lenkijos energetikos ministro Michailo Kurtyko žodžiais, jo šalis turės galimybę „pasirūpinti dujų tiekimu ir Lietuvai, ir kitoms Pabaltijo šalims.“ Tai kuria kryptimi tekės dujos: iš Lietuvos į Lenkiją ar priešingai?

Igoris Juškovas nesupranta, kokiu būdu tas dujotiekis padės Lietuvai tapti dujų paskirstymo centru. „Nevalia sakyti, kad tu gali tapti paskirstytoju tik todėl, kad per tave kažkas praeina, — tvirtina ekspertas. — Tame punkte pirmiausia kaupiamos dujos ir vyksta prekyba, o ne šiaip perkrovimas. Lietuvoje reikalingų dujų saugyklų nėra.“

Tikrieji punktai yra Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje. Prie jų gali prisijungti Vokietija — ji turi saugojimo galingumus, į juos patenka didelės dujų apimtys. Ten gali vystytis prekyba. Lietuva ir Lenkija, Juškovo nuomone, net labai norėdamos tokiais punktais negali tapti.

„Norint tapti punktu, be dujų importui ir paskirstymui skirtos infrastruktūros būtina turėti naudingas tiekėjų sąlygas, — priduria Aleksejus Grivač. — Kol SGD Rytų Europos rinkoje gerokai brangesnės už rusų vamzdines, lietuvių svajonės taip ir liks svajonėmis.“

Tas pats ir su statomu dujotiekiu Balticconnector, kuris sujungs Estiją su Suomija.

„Vargu ar per Balticconnector eis kažkokios stambios apimtys, — mano Igoris Juškovas. — Suomija kuria alternatyvius dujų tiekimo šaltinius. Čia ta pati istorija, kaip su Klaipėdos SGD terminalu — jūs jį turite, bet juo jūs nelabai naudojatės. Kaliningrado redujofikacijos terminalas tos pačios serijos: tai atsarginis variantas, tiekimas vykdomas vamzdžiais.

ES iš visų Europos šalių reikalauja turėti mažiausiai tris tiekimo šaltinius, o suomiai praktiškai visiškai priklauso nuo Rusijos. Dabar jie paklos vamzdį, nori įsigyti savą SGD terminalą — štai ir įvykdys ES reikalavimą.“

‚Jeigu SGD netaps pigesnėmis už vamzdines rusų, kas mažiau tikėtina, vamzdis bus tuščias“, — trumpai komentuoja situaciją Aleksejus Grivač.

Iškalbingiausiai apie Klaipėdos terminalo perspektyvas sako paprasti faktai: pagal 2018 metų rezultatus, SGD pirkimas Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu, o Rusijos vamzdinių dujų pirkimo apimtys išaugo.

Lietuvos valdžių „žaisliukas“ Klaipėdoje tampa nereikalingas joms pačioms. Ir negi jis bus reikalingas dar kam nors?

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()