Eurokomisijos pirmininkas Žan-Klod Junkeris pripažino, kad nuo karo sankcijų su Rusija iš visų ES šalių labiausiai nukentėjo Lietuva. Apie tai pareiškė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, pranešęs, jog Briuselis skirs Lietuvos pienininkystei papildomą kompensaciją. Deja, šios kompensacijos nepakaks norint padengti tą nuostolį, kurį nuo sankcijų patyrė Lietuvos ekonomika.
Pasak Lietuvos premjero, Žan-Klod Junkeris pripažįsta, jog Lietuva, kurios politinė vadovybė aktyviausiai ES ragino taikyti Rusijai sankcijas, labiausiai kenčia nuo atsakomojo Rusijos embargo maisto produktų iš ES šalių įvežimui.
Birželį vyriausybės vadovas pabuvojo Briuselyje ir prašė ES vykdomosios valdžios išimties tvarka suteikti papildomą skubią pagalbą Lietuvos pieno gamintojams. Po dar vieno susitikimo su Eurokomisijos vadovu — Europos ir Azijos šalių Mongolijoje samite praeitą savaitę — Butkevičius pareiškė, jog Briuselis numato skirti Lietuvos pieno sektoriui papildomai 13,3 milijono eurų kompensacijos. «Šiandien mes kalbėjomės su EK pirmininku ir sutarėme, kad Lietuvos pieno sektoriui dabar reikalinga ypatinga parama. Aš dėkingas už konstruktyvų bendradarbiavimą tikslu padėti Lietuvos pieno gamintojams šiuo sudėtingu laikotarpiu», — pranešė spaudai Butkevičius.
Šią savaitę sužinojome, kad Vilniaus nevilties maldavimus Briuselis išgirdo: žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pareiškė, kad gautas Eurokomisijos patvirtinimas apie išskyrimą Lietuvai papildomų 13,3 milijono eurų finansinės paramos. Tiek pat pieno sektoriui iš Lietuvos valstybės biudžeto skirs vyriausybė. Tokiu būdu, Lietuvos pieno gamintojai rugpjūtį-rugsėjį gaus sankcijų nuostoliams padengti papildomai 26 milijonus eurų.
Kiekviena šios istorijos smulkmena paneigia oficialią Vilniaus poziciją sankcijų atžvilgiu.
Daug mėnesių Lietuvos vyriausybė įtikinėjo gyventojus, kad Lietuvos inicijuotas Europos Sąjungos sankcijų karas prieš Rusiją niekaip neatsilieps šalies ekonomikai, dabar gi Lietuvos premjeras bėgioja paskui eurovaldininkus, prašydamas Briuselio papildomų kompensacijų, nes nė viena ES šalis taip, kaip Lietuva, nenukentėjo nuo sankcijų.
Atitinkamai, ar gaus Lietuvos biudžetas Briuselio pinigų, priklauso nuo to, ar pripažins Eurokomisijos vadovybė ypatingus Lietuvos praradimus sankcijos kovos prieš Rusiją epopėjoje. Pripažino. Ir naujas kompensacijas skyrė — didesnes, nei priklauso Lietuvai proporcingai jos daliai Europos pieno rinkoje. Apie tai Lietuvos vyriausybės valdininkai dabar kalba kaip apie savo pasiekimą, vos nereklamuodami prieš rinkimus savo gabumų «išmušti» Briuselyje papildomą finansavimą. Tik va kaip po viso to jie vėl įtikinės gyventojus, kad Lietuvos vadovybė elgėsi teisingai, garsiausiai ES reikalaudama sankcijų prieš Rusiją, ir kad sankcijos ir kontrsankcijos niekaip neįtakoja Lietuvos ekonomikos? Juk tai, kad Lietuva iš ES šalių labiausiai nukentėjo nuo sankcijų, pripažino Eurokomisijos pirmininkas ir pripažino ne prisiklausęs «Kremliaus propagandos» Peterburgo ekonominiame forume, o spaudžiant Lietuvos vadovybei, kuri, liedama ašaras, maldavo skirti papildomų kompensacijų.
Kitas klausimas: kaip dabar Lietuvos diplomatai argumentuos savo reikalavimą tęsti ir plėsti sankcijas prieš Rusiją, kuo, kaip ir anksčiau, užsiiminėja ir ketina užsiiminėti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius? Juk, pasak Butkevičiaus, EK vadovas Žan-Klod Junkeris tiesiai pareiškė jam, kad labiausiai ES nuo sankcijų nukentėjo garsiausiai jų reikalavusi Lietuva.
Ką gi, dabar taip ir bus atgaminamas absurdo ciklas:
aktyviau visų ES reikalauti sankcijų prieš Rusiją pratęsimo, paskui sakyti, kad sankcijų karas visai neliečia Lietuvos ekonomikos, paskui gauti iš Briuselio kompensacijų už nuostolį, kurį dėl sankcijų patyrė ekonomika, paskui kaulyti iš Briuselio papildomų kompensacijų, nes Lietuvos ekonomika tarp ES šalių labiausiai nuo sankcijų nukentėjo, paskui vėl kovoti už sankcijų pratęsimą — ir taip ratu?
Ir kaip Lietuvos ekonominės politikos rezultatas — nesugebėjimas kompensacijomis padengti tą nuostolį, kurį Lietuva patyrė dėl sankcijų. Lietuvos pieno pramonės nuostoliai nuo Rusijos maisto produktų embargo sudarė 76 milijonus eurų. Eurokomisija sutiko skirti Lietuvai 13 milijonų eurų, tiek pat pieno sektoriui iš valstybės biudžeto skirs šalies vyriausybė. Viso — 26 milijonai. Tai yra kompensacijos padengia tik trečdalį pieno gamintojų nuostolio. Be to, kompensacijos — taip pat nuostoliai. Tai ne investicijos į Lietuvos pieno pramonę, o pieno gamintojams metamas gelbėjimosi ratas, kad bent kurį laiką jie nenuskęstų. Tai tiesioginės Lietuvos ir ES biudžetų išlaidos, kurios niekada nebegrįš.
Kompensacijas negalima vadinti priemone sprendžiant pagrindinę Lietuvos pieno pramonės problemą — jos tik pratęsia pieno pramonės agoniją.
Pagrindinė problema — Rusijos maisto produktų embargas, kurį išprovokavo sankcijų prieš šią šalį taikymas. Ši problema neišspręsta ir nesprendžiama — priešingai, būtent Lietuvos vadovybė siekia, kad sankcijų karas niekada nesibaigtų. Tačiau saviems mokesčių mokėtojams — pieno ir pieno produktų eksportuotojams ta vadovybė taip ir nesurado alternatyvos Rusijai. Kur tos nuostabios naujos rinkos, apie kurių atsiradimą pastaruosius dvejus metus kalbėjo Lietuvos politikai? Jeigu jie surado tas naujas rinkas, tai kodėl Lietuvos pienininkams skiriamos kompensacijos iš valstybės biudžeto ir kaulinamos vis naujos kompensacijos iš ES biudžeto?
Ankstesnės ES kompensacijos neišėjo (ir negalėjo išeiti) Lietuvos pramonei į naudą. Po to, kai Rusija įvedė embargą, Lietuva paprašė Briuselio 46 milijonų eurų — tokia suma Lietuvos vyriausybė įvertino maisto pramonės sektoriaus nuostolius, patirtus per pirmuosius 3-4 rusų embargo mėnesius. Tada Vilnius sulaukė pirmojo nemalonaus siurprizo: Briuselis nutarė skirti žemės ūkio produktų gamintojų nuostoliams kompensuoti 25 milijonus eurų... visoms 28 ES šalims. Tai yra proporcingai savo daliai ES žemės ūkio rinkoje Lietuva vietoj 46 milijonų eurų sulaukė kapeikų.
Vėliau nemalonūs siurprizai lydėjo kiekvieną finansinės pagalbos atvejį. Praėjus metams po embargo įvedimo Lietuvos žemės ūkio ministrė pareiškė, kad prašys Briuselio Lietuvos pramonės paramai 32 milijonų eurų. Tokių pinigų Vilniui Eurokomisija neskyrė. Dabar Lietuvos valdininkai džiaugiasi sulaukę 13 milijonų eurų ES finansinės paramos. Tačiau Lietuvos pieno pramonė prarado 76 milijonus...
Ir jokios išeities iš šios aklavietės nenusimato. Apie tai, jog nuo sankcijų iš visų ES šalių labiausiai nukentėjo Lietuva, kalba premjeras Butkevičius ir Eurokomisijos pirmininkas Žan-Klod Junkeris. Žadėtų naujų rinkų nesimato ir už horizonto. Sena patikima Rusijos rinka lieka uždaryta, o svarbiausia — Lietuvos valdžia savo politika daro viską, kad ji šalies pieno gamintojams ir ateityje būtų uždaryta.
Vadinasi, Lietuvos pienininkystė sugebės išsilaikyti tol, kol eurobiurokratai turės kantrybės klausytis Lietuvos politikų kalbų — į vieną ausį, kad būtina tęsti ir plėsti sankcijas prieš Rusiją, į kitą — kad Lietuvai žūtbūt reikia papildomų kompensacijų, nes ji labiausiai iš ES šalių nukentėjo nuo sankcijų.