Ukrainos liaudies deputato Andrėjaus Geruso pareiškimas apie tai, jog Lietuva importuoja baltarusišką elektrą, neatitinka tikrovės. Taip įvertino Zelenskio bendražygio žodžius Pabaltijo respublikos Energetikos ministerija. Kitaip sakant, šalies valdžia vis dar nenori pripažinti, jog ji perka baltarusišką elektrą. Nors apie tai akivaizdžiai liudija, mažiausiai, dviejų pačios Pabaltijo valstybės žinybų duomenys – Statistikos departamento ir elektros tinklų operatoriaus Litgrid.
Andrėjaus Geruso pastebėjimai apie Lietuvos elektros sistemos funkcionavimą sukėlė daug triukšmo žiniasklaidoje (prezidento Zelenskio bendražygis pareiškė, jog Pabaltijo respublika didina elektros energijos importą iš Baltarusijos, nors savo užsienio partnerius ragina to nedaryti). Bet mažai kas pastebėjo, jog Vilnius šį išpuolį nepaliko be atsako.
Lenkų televizijos kanalas „Belsat“ paprašė Lietuvos energetikos ministeriją pakomentuoti šią situaciją. Pakomentavo.
„Lietuva nepirko ir neperka elektros energija pas baltarusius,- užtikrino žinybos atstovai. – Baltarusijos AE kelia grėsmę visam regionui; būtent todėl Lietuva ėmėsi visų būtinų priemonių kad laikytis „anti Astravo“ įstatymo nuostatų. Dėl to komercinis importas iš ten baigtas, o techninis srautas apribotas. Pasirodžiusi informacija nėra pagrista: ji neatspindi tikrovės“.
Kiekvienas sakinys vertas to, kad ji plačiai pakomentuoti. „Lietuva nepirko ir neperka elektros energija pas baltarusius“, - tai tiesa. Formaliai Pabaltijo respublika elektros energiją pas baltarusius neperka, kadangi prekiaujama Latvijos biržoje. Ši BelAE produkcija „nuasmeninama“ (tiksliai taip pat, kaip „nuasmeninamos“ rusiškos dujos, kurias Ukraina, skaitydama „europietiškomis“ užperka per tarpines firmas).
Bet tai neatšaukia to fakto, jog fiziškai elektros energija į Lietuvą, kaip ir anksčiau, ateina iš Baltarusijos. O į Baltarusija grįžta Lietuvos vartotojų pinigai.
Per šių metų aštuonis mėnesius Pabaltijo respublika už baltarusišką elektros energija sumokėjo 133 milijonus eurų (daug daugiau nei per visus praėjusius metus). Ir tai ne „Kremliaus propagandistų“ spėliojimai – tai oficialūs Lietuvos Statistikos departamento duomenys. Jo vadovybė netgi nebando nuslėpti tą faktą, jog BelAE blokada žlugo.
Andrėjus Gerus savo ruožtu nurodo į kitą šaltinį – Lietuvos elektros sistemų operatoriaus Litgrid Interneto svetainę. Joje bet kuris norintis realaus laiko režime gali sekti, kaip keičiasi elektros energijos pertekėjimų tarp Lietuvos ir Baltarusijos galingumas.
Litgrid vartoja būtent tokia formuluotę: „Faktiškas elektros energijos srautas per valstybių Lietuva – Baltarusija sieną“.
Tikriausiai, sisteminiam operatoriui niekas nepaaiškino, jog šalis jau, būk tai, neperka elektrą pas Lukašenką.
Važiuojam toliau „Lietuva ėmėsi visų būtinų priemonių kad laikytis „anti Astravo“ įstatymo nuostatų“. Sunku ginčyti! Lietuva pilnai galėjo imtis „visų būtinų priemonių“.
Bet ar tai reiškia, jog taip vadinamas anti Astravo įstatymas, kuris draudžia elektros energijos importą iš Baltarusijos, dabar yra vykdomas? Ne.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys buvo vienas iš tų, kurie pripažino šį faktą.
Tiesa, neperseniausiai jis atsikaitė apie didelę „pergalę“ prieš BelAE: „Šiai dienai elektra iš Astravo daugiau nepatenka į Lietuvą. Šiandieną tai aš galiu garantuoti 110 procentų“. Lieka tik spėlioti, kur ponas Kreivys išmoko nustatyti elektronų kilmę. Pagal skonį ar apčiuopiant?
Tegul jis papasakoja, kuomi BelAE produkcija skiriasi nuo elektros, pagamintos bet kurioje kitoje elektrinėje.
„ Po viso to komercinis importas iš ten (iš Baltarusijos - RuBaltic.Ru pastaba) baigtas, o techninis apribotas”, - tęsia Lietuvos Energetikos ministerija. Su komerciniu importu viskas aišku: Dabar baltarusišką elektrą Lietuva perka ne tiesiogiai, o per Latviją.
Ši sistema buvo paruošta dar buvusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno laikais, kuris pasiūlė atskirti komercinį ir fizinį srautus.
Opozicija, įasmeninta „Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių-demokratų“ partija (LS-LKD), griežtai kritikavo tokį požiūrį. Bet vėliau opozicija tapo valdžia ir nusprendė nieko nekeisti.
Apie techninio elektros energijos srauto iš Baltarusijos į Lietuvą apribojimą analitikos portalas RuBaltic.Ru jau rašė rugsėjo mėnesio 15 dieną. Litgrid vienašališkai nustatė ribinę elektros perdavimo linijų galią prie respublikos rytų sienos – 400 MW. Bet jau spalio mėnesį Lietuva pradėjo bedieviškai viršyti savo pačios limitus. Ir sustoti, kaip matosi, neketina.
Tuo įsitikinti visiškai nesunku – reikia tik pažvelgti į paminėtą Litgrid Interneto svetainę, kokia galia tiesiogiai dabar veikia elektros perdavimo linijos prie sienos su Baltarusija.
Nuo spalio mėnesio 25 dienos 7 valandos ryto pertekėjimai stabiliai viršija 500 MW, prieš dieną jie siekė iki 700 MW.
Tai yra, Litgrit pradžioje apriboja Lietuvos-Baltarusijos junginio galią, paskui atsiskaito, jog tų apribojimų nesilaikoma. O Energetikos ministerija vis vien pareiškia, jog „techninis srautas apribotas“.
Jei „batka„ Machno būtų bandęs įdiegti anarchizmo principus į energetiką, pas jį gautųsi kažkas tai panašaus.
Savo komentarą Energetikos ministerija baigia sakydama apie tai, jog Geruso informacija „nėra pagrista“ ir „neatspindi tikrovės“. Galima buvo pasakyti paprasčiau – informacija melaginga. Bet reikalas tame, jog Gerusas nieko neišgalvojo ir nepagarsino jokių insaidų.
Jis paprasčiausiai parodė oficialios Litgrid Interneto svetainės duomenis.
Ne kaltins, gi, Energetikos ministerija melo platinimu Lietuvos elektros tinklų operatorių! Ji gali tik pabarti Andrėjų Gerusą už tai, kad pastarasis nesupranta skirtumo tarp elektros energijos pirkimo pas Baltarusiją ir elektros energijos pirkimo iš Baltarusijos.
Bet klausimai atkris savaime, jei Kreivio globotiniai patikslins: jie gyvena savo ypatingoje realybėje. Ten Lietuva jau seniai „nunulino“ elektros perdavimo linijas prie sienos su Baltarusija, o Lukašenka, tarptautinės bendruomenės spaudžiamas, ruošiasi uždaryti „nesaugią“ BelAE.