Ekonomika Ekonomika

Pragyvenimo pabrangimas ir gyventojų skurdas: kur atvedė Lietuvą finansinio suvereniteto atsisakymas

Vaizdo šaltinis: radiosvoboda.org
 

Lietuva — rinkos ekonomikos šalis, kurios aukštą statusą šiomis dienomis patvirtino narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijoje, pasiruošusi panaudoti nerinkos mechanizmus kovoje su infliacija. Praėjus trejiems metams po euro įvedimo šioje Pabaltijo respublikoje atsitiko tai, ką, perspėdami, prognozavo daugelis ekonomistų — kainos išaugo visuose ekonomikos sektoriuose.

Einamosios socialinės ir ekonominės situacijos Lietuvoje startu tapo 2015 metai, kai šalis įsivedė eurą. Ir padaryta tai buvo nesant plačios visuomenės paramos, juk lietuviams jau buvo žinomos neigiamos perėjimo prie europietiškos valiutos Latvijoje ir Estijoje pasekmės.

Pasak latvių leidinio Nra.1v, maisto produktų kainos Latvijoje (ji įsivedė eurą 2014 metų sausio 1d.) mažiau nei po pusmečio po euro įvedimo pašoko 20 proc. Savo ruožtu, SEB darbo su privačiais asmenimis skyriaus vadovas Trijn Mesimas pažymėjo, kad Estijoje po euro įvedimo kainos ūgtelėjo labiau nei Latvijoje.

Tuo metu paviešintas Eurobarometr tyrimas parodė: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų buvo įsitikinę, jog nacionalinės valiutos atsisakymas neigiamai paveiks pragyvenimo lygį. Galų gale, greta Lenkija, kuri sėkmingai vystosi ekonomiškai, išlaikydama savo finansinį suverenitetą. Ir šiaip valstybės — ES narės — nelabai skuba į eurozoną: iš 28 šalių tik 18 įsivedė eurą.

Rezultatas: 2015 metų sausio 1d. Lietuva gavo tai, ko norėjo. Tiesa, už patekimo į eurozoną bilietą teko pakloti 300 milijonų eurų (maždaug 1 proc. BVP), įsipareigojant į ES stabilizavimo fondą penkerius metus kasmet pervesti 60 milijonų eurų ir garantuojant krizės atveju įnešti į šį fondą 2,5 milijardo eurų.

Nuotr.: gorod.lvNuotr.: gorod.lv

Ir išėjo taip, ko baiminosi Lietuvos Respublikos gyventojai. Kainų augimas matosi visose ekonomikos sferose. Profsąjungų „Solidarumas“ duomenimis, daugelio prekių kainos Lietuvoje jau pasiekė vidutines ES ir net viršijo vidutines ES rūbų, avalynės, buitinės technikos kainas 15 proc., o tuo metu vidutinis uždarbis Lietuvoje siekia tik 45 proc. Europos Sąjungos vidutinio uždarbio.

Tai patvirtina ir Lietuvos rinkos tyrimų, kuriuos atliko Teisės ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba, rezultatai: „daugelio prekių kainos respublikoje aukštesnės lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pavyzdžiui, rūbai Lietuvoje brangesni 15 proc.“.

Kainų augimas praktiškai pastebimas visur. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos statistinės tarnybos duomenimis, metinis būstų kainų augimas Lietuvoje 2018 metų pirmame ketvirtyje viršijo vidutinį Europos Sąjungoje rodiklį ir sudarė 7,8 proc. Per paskutinį mėnesį Lietuvoje taip pat 7 proc. ūgtelėjo elektros energijos kainos (ir ekspertai neprognozuoja jų mažėjimo).

Savo ruožtu Šilumos tiekimo asociacija įspėjo, jog artimiausiu metu neišvengiamai 10 proc. kils šildymo kainos — jas įtakos biokuro sąnaudos (2015 metais biokuro dalis energijos gamyboje šilumos tiekimo sektoriuje sudarė 61 proc.).

Nuotr.: Picture Press/EAST NEWSNuotr.: Picture Press/EAST NEWS

Šiandien pagrindinius iššūkius šalies ekonomikai meta infliacija. Pavyzdžiui, SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda infliacijoe įžvelgia pagrindinę grėsmę valstybės stabilumui, matydamas tiesioginį šios problemos ryšį su didėjančiu žmonių, atsidūrusių už skurdo ribos, skaičiumi. Norint išspręsti šią problemą, jo manymu, reikia didinti BVP dalią, kuri turi būti perskirstoma per biudžetą socialinės politikos finansavimui, visų pirma remiant konkrečius menkai aprūpintus žmones. Viena iš tokių priemonių, jo manymu, yra pensijų indeksavimas atsižvelgiant į einamąjį infliacijos lygį. Iš esmės susidaro vaizdas, jog šiandien valdžios nežino, kaip kovoti su Lietuvos įstojimo į eurozoną pasekmėmis. Ir mato jos vien tik nerinkos priemones. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis „Žinių radijo“ eteryje pažadėjo susidoroti su kainų augimu, respublikos parduotuvėse apribojant prekybos centrų darbą poilsio dienomis. „Jei turėtume mechanizmus, kuriuos galėtumėm taikyti reguliuojant maisto produktų kainas, mes tikrai tai padarytumėm, bet ten šiek tiek kitaip: maisto produktų kainos taip nereguliuojamos, mes tuoj pat sulauktumėm Europos Sąjungos sankcijų“, — pareiškė „valstiečių“ lyderis.

Saulius Skvernelis, Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Dalia Grybauskaitė / Nuotr.: Sputnik LietuvaSaulius Skvernelis, Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Dalia Grybauskaitė / Nuotr.: Sputnik Lietuva

O tuomet socialdemokratai, kurie 2015 metais buvo Lietuvoje valdžioje, euro įvedimo metais jau bandė pasinaudoti kainų reguliavimo mechanizmais pienininkystės šakoje. Tada iš vėžių išmušė Rusijos kontrsankcijos. Maisto embargas privertė Lietuvos parlamentą priimti naujas pienininkystės rinkos reguliavimo taisykles, kurios paliko supirkėjus be pieno žaliavos, o perdirbėjai prarado galimybę greitai keisti kainas. Jiems buvo uždrausta supirkimo kainas mažinti rečiau nei kartą per 30 dienų, o taip pat pareikalauta prieš 30 dienų perspėti ūkininkus apie pasikeitimus kontrakte arba apie jo nutraukimą. Ir tuo metu buvo įvesti pirkimų apimčių pakeitimų apribojimai (ne daugiau kaip 10 proc. kontraktuose numatytų apimčių). Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra buvo įpareigota papildomai kontroliuoti kainas iki kiekvienos sutarties ekspertizės, jei pieno žaliavos kaina buvo pakeista daugiau nei 3 proc. mažėjimo pusėn.

Šiandien, iš esmės, valdantieji „valstiečiai“ prisilaiko tų pačių pozicijų, kaip ir jų pirmtakai socialdemokratai. Prekybos apribojimas — tai ekonominės veiklos reguliavimo nerinkos mechanizmas.

Tai prieštarauja principams Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos, kurios įstatai teigia: EBVO yra tarptautinė išsivysčiusių šalių ekonominė organizacija, pripažįstanti atstovaujančios demokratijos ir laisvos rinkos ekonomikos principus.

Narystei EBVO prieštarauja ir naujausia statistika, pagal kurią kiekvienas penktas šalies gyventojas yra atsidūręs už skurdo ribos, o vidutinės metinės infliacijos rodiklis — didžiausias eurozonoje.

Nuotr.: Sputnik LatvijaNuotr.: Sputnik Latvija

Beje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais apie 650 tūkstančių žmonių buvo pripažinti labiausiai socialiai pažeidžiami, o tai beveik ketvirtadalis šalies gyventojų. Savo ruožtu Eurostat pranešė, kad metinė infliacija 2018 metų biržely Lietuvoje siekė 2,6 proc., o tai pusantro karto viršija vidutinį ES rodiklį — 1,7 proc. Tokiais tempais eidama, šalis gali užbaigti metus kainoms ūgtelėjus 4 proc. (2017 metais — 3,7 proc.). Verta priminti, kad pagal Maastrichto kriterijus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutartyje, šalies infliacijos dydis neturi viršyti 1,5 proc. trijų valstybių — ES narių, — pasiekusių geriausių rezultatų kainų stabilumo sferoje, vidutinio lygio. Pavyzdžiui, pagal 2017 metų rezultatus, žemiausi rodikliai buvo užfiksuoti Kipre (0,5 proc.), Airijoje (0,4 proc.) ir Portugalijoje (0,3 proc.), o tai duoda vidutiniškai pasvertą rodiklį — 0,4 proc.

Tokiu būdu Lietuva įstojimo į EBVO metu neatitiko bazinius ekonominius ES reikalavimus. Kuo buvo vadovautasi šioje tarptautinėje organizacijoje, svarstant būsimą Vilniaus narystę, — mįslė. Tur būt pirmiausia savų finansinių problemų sprendimu reguliarių naujo dalyvio įnašų sąskaita.

Kaip socialinio ekonominio degradavimo fone paaiškinti Lietuvos Respublikos piliečiams, kad euras yra jų gerovės pamatas, neaišku. Ir čia jau nedirbs įkyrėję vietinio elito argumentai apie „apsuptą tvirtovę“ ir „priešpastatymą rusų grėsmei“, konsoliduojant elektoratą prieš 2019 metų prezidento rinkimus. Einamoji ekonomikos padėtis — tai dėsningas rezultatas dviejų kadencijų šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės politikos, kurią aktyviai rėmė konservatoriai ir prisitaikėliai socialdemokratai.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: