Šiais metais Baltarusija ES šalims pardavė rekordinį medžio granulių partijų kiekį. Apie tai liudija Baltarusijos universalios prekių biržos (BUPB) duomenys. Kuro granulių, kurias pagamino „paskutinė Europos diktatūra“, pirkėjų sąraše Lenkijos ir Lietuvos kompanijos. Likimo ironija, būtent šios šalys lobijuoja naujų ekonominių sankcijų paketų Lukašenkos režimui įvedimą, kurios gali paliesti Baltarusijos medžio apdirbimo pramonę.
Rekordinis dujų pabrangimas verčia Europos vartotojus ieškoti alternatyvius energijos šaltinius. Tai iššaukė akmens anglies paklausą, nuo kurios ES stengėsi kuo greičiau atsakyti savo „žaliojo sandorio“ realizavimo rėmuose. Energetinės krizės naudos gavėjų tarpe taip pat atsidūrė biologinio kuro gamintojai.
Šiandienй ši šaka Baltarusijoje vystosi aktyviai – per praėjusius metus miško produkcijos eksportas jai davė 180 milijonų dolerių. Ir yra pagrindo manyti, jog medienos kuro eksportas augs.
Ypatingą dėmesį jam skiria Europos Sąjungos šalys, kurios siekia nulinio, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosfera lygio.
Baltarusijos Valstybės kontrolės komiteto vadovo Leonido Anfimovo nuomone, vienas iš perspektyviausių šalies eksporto produktu yra medžio granulės.
Nenuostabu, jog eilinio šildymo sezono išvakarėse biologinio kuro gamintojai gavo galimybę maksimaliai padidinti savo pelną.
Baltarusijos universali prekių birža šiomis dienomis organizavo stambiausią šiais metais medžio granulių pardavimo aukcioną: 6 sandoriai bendrai 1,4 milijono dolerių sumai. Pirkėjais tapo kompanijos iš Danijos, Lenkijos ir Lietuvos.
„Staigiai išaugęs pirkėjų iš Europos interesas baltarusiškoms medžio granulėms, visų pirma susijęs su šildymo sezono pradžia, o atsižvelgiant į rekordiškai aukštas gamtinių dujų kainas, žymiai padidėjo alternatyvių kuro rūšių paklausa. Dėl to viso per šių metų 9 mėnesius mes jau viršijome pardavimų eksportui rodiklį už 2020 metus“, - praneša BUPB.
Biržos atstovai atskirai paminėjo apie kažkokį „stambų Danijos holdingą, kuris specializuojasi biologinio kuro tiekime į Europos Sąjungą“. Danija – vienas iš žaliosios energetikos pasaulio lyderių, bendradarbiavimas su ja Baltarusijai leidžia tikėtis medžio granulių eksporto didėjimo.
Bet sudaryti sandorius su BUPB, kaip rodo praktika, siekia netgi Lietuvos ir Lenkijos kompanijos. Baltarusijos skiedros jas domina nuo seno.
„Tačiau jei dėl pastarųjų savaičių įvykių Baltarusijoje importas bus apribotas, Lietuvoje ir dalinai Latvijoje galimybės užsitikrinti reikiamą aukštesnės kokybės skiedrų kiekį biokurui išliks gan ribotos“, – pažymi Vaidotas Jonutis, tarptautinės biržos „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.
Eilinis sankcijų Lukašenkos režimui paketas visgi nepalietė prekybos medienos kuru.
Bet vėliau pats Minskas nusprendė miško medžiagą ir medžio apdirbimo produkciją apmokestinti išvežamaisiais muitais (atitinkamas įsakas paskelbtas Baltarusijos prezidento svetainėje).
„ Pas mus kiekvienais metais eksportuojamas pakankamai didelis skiedrų kiekis – milijonai kubų. Mes jau priartėjome prie sprendimo įvesti netgi skiedrų išvežimo, iš esmės, užtveriamuosius muitus“,- sakė Baltarusijos miško ūkio ministras Vitalijus Droža.
Akivaizdu, apribojus eksportą, „Batka“ pabandys išspręsti dvejus pagrindinius uždavinius – stimuliuoti biologinio kuro vartojimą pačioje Baltarusijoje ir padidinti medienos produkcijos eksportą su aukštesniu pridėtinės vertės mokesčiu.
Lukašenka pasiruošęs pats imtis priemonių, kurios buvo nagrinėjamos Europos Sąjungoje.
Bet baltarusiškų skiedrų importuotojams nėra ko jaudintis. „Metų metais organizuojant eksportinius aukcionus biržoje jau susidarė pastovių šios produkcijos pirkėjų grupė. Daugiausiai tai kompanijos iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Estijos. Mažėjant skiedrų eksportui, greičiausiai, būtent šios šalys taps pagrindine tėvyninių medžio granulių realizacijos rinka. Medienos produkcijos rinka yra labai dinamiška, ir, kaip taisyklė, greitai prisitaiko prie naujų sąlygų“, - praneša BUPB spaudos tarnyba.
Vitalijaus Droži žodžiais tariant, Baltarusijos miško ūkis jau gavo maksimalų pelną iš medienos kuro eksporto.
Apie kokias sumas kalbama, ministras nepatikslina. Ir teisingai daro. Informacijos apie komercinius sandorius pagarsinimas neduos naudos sandorių dalyviams.
Ypatingai kompanijoms iš Lenkijos ir Pabaltijo, kur vietiniai politikai gali susidomėti: kaip galima stimuliuoti Baltarusijos medžio apdirbimo pramonės plėtrą ir tuo pačiu „maitinti“ Lukašenkos režimą?
Latvijoje jau buvo bandyta apriboti baltarusiškų skiedrų importą. Vietiniai miško pramoninkai asmeniškai skundėsi ministrui pirmininkui Krišjansui Karinšiui: esą, importinio kuro vartojimas prieštarauja pareikštiems „Apie energetiką“ tikslams.
„ Latvijos ekonomikai yra kenksmingas vietinių gamintojų neparėmimas. Ir toks stambiausias skiedrų pirkėjas, kaip AB „Rigas siltums“, kurio pusė akcijų priklauso valstybei, jokiu būdu neremia vietinių gamintojų! 2018 metų skiedrų tiekimo konkurse „Rigas siltums“ nugalėjo komersantas, kuris prekiauja tik baltarusiška žaliava“, - savo kreipimesi sako Latvijos ministras pirmininkas
Paminėtą kompaniją netgi kaltino radioaktyviomis skiedromis iš Mogiliovo ir Gomelio – tų rajonų, kurie nukentėjo nuo Černobylio AE avarijos. „Rigas siltums“ būk tai žinojo, jog šilumines energijos gaminimui vartoja užterštą kurą, ir tai darė dvejus metus. Kuo ne argumentas uždrausti skiedrų importą iš Baltarusijos, išvalant lauką alternatyviems tiekėjams.
Galų gale situaciją išsprendė: „Rigas siltums“ valdybos narys Raivis Elinš pareiškė, jog importuojami kroviniai bus tikrinami dozimetrais.
Bet dabar baltarusiško medienos kuro priešininkai Lenkijoje ir Pabaltijyje gali panaudoti ir politinius motyvus.
Paskutiniai BUPB duomenys nėra sensacingi. Kalbama apie paprastus komercinius sandorius, kurie nepažeidžia nei europietiškų sankcijų režimo, nei šalių - biologinio kuro importuotojų nacionalinių įstatymų. Tuo jie ir parodomieji: atskiruose sferose, kur politika ne viršauja virš ekonomikos, Baltarusija sėkmingai prekiauja su savo kaimynais.
Ir netgi didina eksporto apimtis.