Maskva yra suinteresuota pasaulio energetikos rinkos stabilizavimu ir pasiruošusi paremti Europą, bet vadovausis savo interesais. Apie tai darbinio pasitarimo metu pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Iš jo pasisakymo paaiškėja, jog „Gazpromas“ nesiruošia didinti ukrainietiško maršruto apkrovą – papildomas dujų apimtis europiečiai galės gauti „Šiauriniu srautu – 2“. O ilgalaikėje perspektyvoje europiečiams prisieis pagalvoti apie savo santykių su Rusijos monopolija peržiūrėjimą, jei jie nenori naujų energetinių krizių.
Putinas galėjo abstrahuotis nuo situacijos Europos dujų rinkoje, bet nusprendė paremti europiečius ir pasisakyti. Būtent taip reikia suprasti jo pasisakymą pasitarime dėl energetikos plėtros klausimų.
Aukštos dujų kainos jau gąsdina net ir Rusijos vadovybę.
Nors trumpalaikėje perspektyvoje jos sudaro galimybę neblogai uždirbti tam pačiam „Gazpromui“, kurį pati Europa privertė „pririšti“ kontraktus prie neatidėliotinų (spot) sandorių rinkos.
Tai įvyko parėjusiais metais, pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje – tada energijos resursų paklausa dėl karantino apribojimų stipriai krito. Biržoje dujomis buvo prekiaujama pigiau, negu pagal ilgalaikes sutartis. Prisiminkime Aleksandro Lukašenkos pasipiktinimą: Pergalės metinių metu baltarusiai rusiškas dujas pirko po 127 dolerius už tūkstantį kubų, o vokiečiai po 70 dolerių. Europoje tada pagalvojo, jog jie nutvėrė Dievą už barzdos. Disbalansas tarp pasiūlymo ir paklausos pastarojo naudai rodėsi ilgalaikiu trendu.
Būtent to ilgus metus siekė Briuselis. Kaip pastebi energetikos ekspertas Igor Juškov, europiečiai pas save kūrė „vartotojų rinką“. Rinką, kurioje tarp savęs turi konkuruoti įvairūs energijos resursų tiekėjai – „Gazpromas“, suskystintų gamtinių dujų (SGD) biržų brokeriai, „žaliosios“ elektros energijos gamintojai ir t.t.
Bet vėliau, Europa, panašiai, kaip Puškino „Pasakos apie auksinę žuvelę“ herojė, pasiliko su prakiurusia gelda.
SGD teikėjai nukeliavo į Azijos-Ramiojo vandenyno (ARV) regioną ir Pietų Ameriką, kur jų produkcijos kainos dar didesnės. „Vėjo energetika“ „nusėdo“ dėl oro sąlygų. Dujų gavyba Europos šalyse vis mažėja.
Pridėkim dar keletą faktorių: pasaulio ekonomikos atsistatymas, ekstremaliai šalta 2020-2021 metų žiema ir anomaliai karšta vasara, kas pareikalavo didelių elektros energijos apimčių kondicionieriams...
Šiandiena „Gazpromas“ naudojasi neapgalvotos Europos Sąjungos energetinės politikos vaisiais.
Tačiau, pernelyg aukštos „žydrojo kuro“ kainos jam nereikalingos.
Visų pirma, jos skaudžiai atsiliepia pramonės įmonėms, kurioms rusiškoji monopolija tiekia kurą, Antrą, Europoje tai stimuliuoja tolimesnę alternatyvių energijos šaltinių paiešką. Dujos netenka konkurentiškos prekės statuso.
„Pirkti jas tokiomis kainomis jau nebeįdomu, tai atsiliepia, tame tarpe, ir mūsų prekei. (...) Mes susiduriame su paklausos degradacijos situacija: iš visur ateina informacija, jog Europoje užsidaro gamyklos, pavyzdžiui, trąšų gamyba. Nuskurdo gamtinių dujų tiekėjai galutiniams vartotojams“, - tvirtina „Gazprom-Eksport“ kontraktų ir kainodaros struktūrizavimo valdybos viršininkas Sergėj Komlev.
Tokius pat argumentus pasitarime su Putinu pagarsino Rusijos energetikos ministras Aleksand Novak: „Žinoma, dabar uždirba tos kompanijos, kurios yra dujų tiekėjos, bet fundamentaliai daugelis gamybų esant tokiomis sąlygomis, ypatingai dujų-chemijos įmonės, gali užsidaryti, kas jau ir vyksta, tai mes matome toje pačioje Didžiojoje Britanijoje, Europos bei kituose šalyse. Prie tokių kainų vyksta intensyvesnis perėjimas į atstatomuosius energijos šaltinius, ir, žinoma, kyla noras investuoti į mažiau efektyvius gavybos projektus. Todėl, suprantam, reikia kuo greičiai stabilizuoti rinką“.
Deklaruodamas pasiryžimą pagelbėti europiečiams spendžiant dujų krizę, Putinas sako gryną tiesą. Todėl, jog schema „vartotojų nuostoliai = tiekėjų pajamos“ jau nebeveikia. Neadekvačios energijos resursų kainos kenkia visiems rinkos dalyviams.
Rusijos interesas ne tame, kad čia pat ir dabar uždirbti Europos problemų dėka – jai reikalingos ilgalaikio, stabilaus bei prognozuojamo bendradarbiavimo garantijos.
Bet yra ir kita medalio pusė: Putino žodžiais tariant, numušti dujų paklausos ažiotažą Rusija pasirengusi, bet „tik nedarant sau žalos“. Šiame kontekste RF prezidentas paminėjo apie vidinius šalies poreikius rudens – žiemos periodui.
Tikriausiai „Gazpromo“ aruoduose, paprasčiausiai, nėra atliekamų 20 – 30 milijardų kubinių metrų kuro, kurį jis yra pasirengęs operatyviai eksportuoti. Kuklesnes papildomas apimtis Europa gali gauti tuo atveju, jei pradės veikti „Šiaurinis srautas – 2“.
Į klausimą, kodėl Rusija ne apkrauna Ukrainos dujų transporto sistemos, Putinas atsakė gana išsamiai. Realiai tranzitas didėja: per šių metų devynis mėnesius „Gazpromas“ perpildė savo kontraktinius įsipareigojimus Ukrainai daugiau kaip 8 procentais. Tolimesnį didėjimą Kremliuje skaito netikslingu.
„Iš tikrųjų būtu galima padidinti tiekimą per Ukrainos dujų transporto sistemą, tik „Gazpromui“ tai nuostolinga. Kaip aš jau pasakiau, naudodamas naujas vamzdynų sistemas „Gazpromas“ taupo maždaug 3 milijardus dolerių per metus, turiu omenyje, jog tai šiuolaikinė pumpavimo įranga, nauji vamzdžiai, galima padidinti slėgį, ko negalima padaryti Ukrainos dujų transporto sistemoje, kadangi ji dešimtmečiais nebuvo remontuojama, ir ten bet kuriuo momentu gali kažkas tai pratrūkti, atsitikti. Ir tada iš viso kils nepalankios pasekmės visiems: ir tranzito šaliai, ir vartotojams“, - pažymėjo Putinas.
„Šiaurinio srauto – 2“ eksploatavimo pradžia priklauso tik nuo Europos – ji turi sertifikuoti Nord Stream 2 AG, kaip dujotiekio operatorių.
Pati sertifikavimo procedūra pagelbės kainų stabilizavimui biržoje. Tarp kitko, kalbama tik apie „pirmąją pagalbą“ Europos energetikos rinkai. Tam, kad apsisaugoti nuo panašių krizių pasikartojimo, ES turi peržiūrėti savo santykių pobūdį su „Gazpromu“ .
Išlyginti krieną į biržos pusę, grįžti prie ilgalaikių kontraktų sudarymo praktikos, kurios misija - apsaugoti nuo negandų ir tiekėjus, ir vartotojus.
„Mes kalbėjomės dar su Europos komisijos buvusią sudėtimi, ir visa jos veikla buvo nukreipta link, taip vadinamų, ilgalaikių kontraktų sumažinimo, buvo nukreipta link perėjimo prie prekybos dujomis biržoje. Pasirodo, o dabar tai tapo akivaizdu, jog tokia politika yra klaidinga – klaidinga todėl, kadangi neatsižvelgia į dujų rinkos specifiką, apibrėžiamą dideliu skaičiumi nenusakomų faktorių“, -kalbėjo Putinas.
Vakarų žurnalistai, politikai ir energetikos ekspertai neskuba paneigti Rusijos prezidento žodžius. Bet tikriausiai jo ir nepasiklausys.
Greičiau atvirkščiai: remdamasi krizės rezultatais, ES vėl prieis prie išvados, jog yra būtina mažinti energetinę priklausomybę no „Gazpromo“, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, vystyti alternatyvią energetiką ir taip toliau.Žodžiu, darys tai, kas juos jau privedė prie rekordinio „žydrojo kuro“ pabrangimo.