Lietuva laukia žymaus rusiškų dujų tranzito per Ukraina sumažėjimo. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo nuomone Kijevo problemos bus naudingos SGD terminalui Klaipėdoje, kuris „žydriuoju kuru“ aprūpins vartotojus užsienyje. Tai yra, Lietuva numato perimti „broliškos“ Ukrainos šalies-tranzitininko statusą. Tą patį gali pareikšti lenkai, kurie 2023 metais ruošiasi atsisakyti rusiškų dujų importo.
Apie Europos energetikos rinkos užkariavimo planus Dainius Kreivys papasakojo komentaruose Reuters agentūrai. Jis prognozuoja, jog antroje 2022 metų pusėje pradės veikti dujotiekis GIPL, jungiantis Pabaltijo dujų tinklus su Lenkija. Teoriškai juo galima perpumpuoti kurą, kurį Lietuva importuoja suskystintą.
Apie šiuos planus Vilnius pareiškia atvirai. GIPL turi pagelbėti Klaipėdos SGD terminalui surasti naujas realizavimo rinkas.
Bet Dainius Kreivys viliasi dar ir rusiškų dujų tranzito per Ukrainą problemomis.
„Mes tapsime didelės integruotos centrinės Europos rinkos dalimi, dujų paklausa regione auga, ir tuo pačiu metu mes laukiame žymaus rusiškų dujų importo per Ukraina sumažėjimo“, - kalbėjo Lietuvos energetikos ministras.
Jo minčių eiga suprantama. Jei „Gazpromas“ sustabdys (arba nors kiek sumažins) tranzitą per Ukrainą, tai energetinė krizė Europoje pasieks katastrofos mastą.
Dujų kainos taps kosminėmis.
O Klaipėdos SGD terminalas vienu momentu pavirs į vištą, dedančią auksinius kiaušinius.
Dėl teisės naudotis jo paslaugomis konkuruos visi, pas ką yra fiziška galimybė importuoti dujas iš Lietuvos. Pavyzdžiui, slovakai – jie kaip tik baigia tiesti dujotiekį prie Lenkijos sienos.
Lenkijos ir Čekijos dujų transporto sistemos buvo sujungtos 2011 metais, be to, šis projektas tapo tiesioginiu Rusijos – Ukrainos tranzito krizės padariniu. „Lenkų – čekų dujotiekis yra vilties, jog dujų problemos jau niekada nepalies mūsų valstybių, ženklas. Galų gale ne taip stipriai, kaip prieš keletą metų“, - sakė tuometinis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas iškilmingoje dujotiekio atidarymo ceremonijoje.
Bet pagrindinis Lietuvos tikslas – tai kontraktai su pačiais lenkais. Jie randasi arčiausiai, juos galima sugundyti galimybe išnaudoti Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje (stambiausia Pabaltijo teritorijoje). Kreivio žodžiais tariant, Vilnius numato suderinti su jais lengvatinius „žydrojo kuro“ tiekimo GIPL sistema tarifus.
„Pradėjus eksploatuoti dujotiekį, terminale ( Klaipėdoje - RuBaltic.Ru pastaba), visų tikriausiai nebeliks neišnaudotų pajėgumų“, - prognozuoja Lietuvos ministras.
Ir tik kažkodėl tai jis nutyli apie vieną mažyti niuansą: lenkai GIPL ruošiasi išnaudoti tam, kad dujas leisti atbuline kryptimi.
Jie nori įsisavinti Pabaltijo energetinę rinką. Jų manymų, dujas iš Lenkijos turi importuoti Lietuvos vartotojai, o ne atvirkščiai.
Visus savo dujotiekius Varšuva lobijavo ir tiesė siekdama tapti dujų paskirstymo centru Europoje. Ji jau turi savą SGD terminalą. Tikėtinai, atsiras dar vienas. Baltic Pipe dujotiekis sujungs Lenkiją su telkiniais norvegų šelfe. Ir tai, tikriausiai, vienintelis vamzdis, kuriuo lenkai ruošiasi ne eksportuoti, o importuoti dujas.
Vis dar atviras naujojo kontrakto su „Gazpromu“ (senasis baigiasi 2022 m. gruodžio mėn. 31 d.) sudarymo klausimas.
Bet ir be jo Lenkijai negrėsią dujų deficitas, todėl Dainiaus Kreivio planai, švelniai sakant, realiais neatrodo.
Atskiro dėmesio vertas jo pasisakymas apie tai, jog Lietuva laukia „žymaus rusiškų dujų importo per Ukrainą sumažėjimo“. Iki 2024 metų „žymaus sumažėjimo“ nebus: „Gazpromas“ privalo eksportuoti per Ukrainą kontrakto numatytas dujų apimtis, remiantis principu „pumpuok arba mokėk“.
Beprasmiška pažeisti sutartį – tokiu atveju Kijevas inicijuos ir garantuotai laimės bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže. 2018-2019 metais Rusija dėl to jau „apdegė“
Bet lieka neišspręsta, kokias tranzito apimtis išsaugos ukrainiečių dujų transportavimo sistema pasibaigus kontraktui su „Gazpromu“. Maskva daro viską kas įmanomą, kad užkrauti apylankos „srautus“. Su Vengrija jau sudarytas dujų tiekimo susitarimas per Serbiją ir Austriją. 2024 metais turi atsitikti tai, apie kalba Kreivys.
Tik jis vėl ne viską pasako: žymus rusiško kuro tranzito sumažėjimas per Ukrainą iššauks jo tiekimo padidėjimą kitais maršrutai.
„Gazpromas“ jokiu būdu nesiruošia palikti Europos rinką, nors ir diversifikuoja eksportą.
Teoriškai Lietuva gali pasinaudoti didėle, Kijevo provokuojama, energetikos krize. Visiškas rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas 2024 metais taps sankcijų „Šiauriniam srautui - 2“ priežastimi.
Atsitiks tai, kas galėjo atsitikti 2020 metų pradžioje, jei „Gazpromas“ ir „Naftogazas“ ne būtų suderinę naujojo kontrakto sąlygas.
Ir dėl to nukentės ir Europa, ir Ukraina, ir Rusija.
Už tai Klaipėdos SDT operatorius savo ataskaitoje nurodys rekordines apkrovimo apimtis bei pasakiškas pajamas.
Tarp kitko, visa tai ne daugiau, kaip nieko nereiškiančio kalbos. Jei atsitiks tranzito krizė, tai ji prasitęs ne ilgiau, kaip keletą dienų (ne ilgiau 2009 metų krizės). Derybų šalims vis vien teks rasti kompromisą. Užsitęsusio konflikto kaina jiems per daug aukšta.
Taip kad ir čia likimas nelemia Lietuvos SGD terminalui prašokti į „damą“.
Pačius „napoleoniškus“ Kreivio planus nėra lengva komentuoti be ironijos. Nors Ukrainai čia nėra nieko juokingo. Lietuva įnirtingai priešinosi „Šiaurinio srauto – 2“ tiesimui.
Dabar gi, tampa aišku, jog ji ne paprasčiausiai laukia Ukrainos tranzito sumažėjimo – ji nori iš to gauti sau naudos.
Tą patį gali pasakyti (ir , tikriausiai, pasakys!) lenkai, kurie iš viso ruošiasi atsisakyti bendradarbiauti su „Gazpromu“: jei Kijevo ir Maskvos nesutarimai sumažins „nešvarių“ rusiškų dujų tiekimą Europon, tai dar ir bus gerai. Draugystė lieka draugyste, o tabakėlis atskirai.