Taivano prezidentė Cai Inven numato aplankyti „drąsiąją Lietuvą“ pasibaigus koronaviruso pandemijai. Apie tai, remdamasi valstybės vadovo pasisakymu, praneša Kinijos Respublikos, kurią KLR skaito savo provincija, Valstybinis radijas. Tokiu būdu, Taivano lyderės dėka Vilnius pateko į gana keblią padėtį: jei šis vizitas įvyks, Pekinas spręs klausimą dėl diplomatinių santykių nutraukimo su Lietuva. Priešingu atveju, niekas nemaišys Cai Inven dažnai svečiuotis Europos Sąjungoje.
Kaip žinoma, šiandieną Taivanas tapo dviejų politinių jėgų – konservacingo Gomindano, kuris linkęs integruotis su Kinija, ir, Pekinui nedraugiškos Demokratinės progreso partijos kovos lauku. Cai Inven atstovauja pastarajai.
Praeitais metais perrinkta į prezidentės postą, ji pareiškė: „Mums nepriimtinas principas „viena šalis – dvi sistemos“, kurį mums perša žemyninės Kinijos vadovybė, siekdama pažeminti Taivano statusą ir pakirsti status - quo Taivano sąsiauryje. Mes tvirtai laikomės šios pozicijos“.
Nėra nieko nuostabaus, jog tenykščiai demokratai entuziastiškai sveikina antikiniškus Lietuvos išpuolius – tegul ir mažos, bet šalies, kuri yra ES ir NATO narė.
Taivano diplomatine pergale galima skaityti naujieną apie greitą jo atstovybės atidarymą Vilniuje (kartu su tuo, pavadinime bus panaudotas būtent žodis „Taivanas“, o ne „Teibei“, kaip tai yra priimta tarptautinėje praktikoje).
Pabaltijo respublika taip įkvėpė ponią Inven, jog ji panorėjo pati asmeniškai išreikšti padėką savo naujiems draugams.
„Prezidentė Cai Iven sako, jog pasibaigus pandemijai nori aplankyti Lietuvą, kadangi tai drąsi šalis. Apie tai pasakė antradienį, transliuojant tinklalaidę. Ji pasakė, jog toks vizitas gali įvykti, jei tai netrukdys pandemija bei bus palankios diplomatinės sąlygos“ – lapkričio mėnesio 9 d. pranešė Taivano valstybinis radijas.
Ar Cai Inven gavo preliminarų Lietuvos valdžios sutikimą tokios kelionės organizavimui? Apie tai istorija nutyli.
Patį Taivano prezidentės pareiškimą galima vertinti kaip besąlygišką paramą Vilniui jo pasipriešinime Kinijai, bet iš tikrųjų Inven lietuvius nukreipia link labai slidaus kelio.
Iš vienos pusės, Pabaltijo respublika įsitvirtino pačios antikinietiškiausios ir pačios protaivanietiškos šalies kontinente statuse. Valdantieji konservatoriai, kartu su prezidentu Nausėda kuria būtent tokį jos įvaizdį. Bet jei jų galvose yra bent vienas vingis, jie turi suprasti kokios bus pirmojo oficialaus Cai Inven vizito į ES pasekmės.
Už ketinimą atidaryti Taivano biurą Lietuva jau neteko kinų ambasadoriaus, nors panašūs biurai jau seniai veikia daugelyje vakarų šalių. Šiame kontekste reikia pripažinti, jog Vilnius nepadarė nieko principingai naujo.
Cai Inven pakvietimas – tai visiškai kitas reikalas.
Taivano prezidentė dar nė sykio nesilankė Europoje (bent, oficialiai).
Ir tai logiška, kadangi su visomis išlygomis Europos Sąjunga visgi pripažįsta Kinijos teritorinį vientisumą. Amerika, tarp kitko, taip pat. Jungtinėse Valstijose ponia Inven buvo, bet ne su oficialiu vizitu, o pravažiuojant, pakelyje iš Paragvajaus ir Belizo - tai vienos iš nedaugelio šalių, su kuriomis Taivanas palaiko diplomatinius santykius.
Be to, amerikiečiai – tai ypatingas atvejis. Dėl JAV geopolitinės ir ekonominės galios, joms leidžiama daryti daug ką iš to, kas yra draudžiama likusiems. Ilgame „likusiųjų“ sąraše randasi ir Baltijos šalys.
Tik įsivaizduokime, į Lietuvą (būtent „nepriklausomo“ Taivano lyderio statuse) tikslingai atvyksta Cai Inven. Čia ji priimama aukščiausiame lygyje – negi galima kitaip? Ji susitinka su pagrindiniais vyriausybiniais valdininkais. Galima tikėti, netgi su šalies prezidentu Gitanu Nausėda.
Privalo gi, valstybės vadovas savo pavyzdžiu parodyti, kaip reikia paremti mylintį laisvę Taivaną, apie kurį tiek daug kalba Lietuvos valdžia!
Tikėtina, šiuo atveju Kinija jau nebegalės apsiriboti standartine protesto nota. Jis kels klausimą dėl diplomatinių santykių nutraukimo su Lietuva.
Tarp kitko, šiuo instrumentų kinai jau naudojosi. Štai, 2007 metų naujiena: „šeštadienį KLR ambasadorius Sent Liusijoje Gu Hyamin šios Karibų valstybės vyriausybei perdavė kategoriška protestą dėl sprendimo užmegzti „diplomatinius santykius“ su Taivanu. KLR vyriausybės vardu Gu Hyamin painformavo apie sprendimą sustabdyti šalių diplomatinius santykius bei nutraukti visų abipusių tarpvalstybinių susitarimų vykdymą“.
Sent Liusija – mažytė salų valstybėlė, kurio gyvena 200 tūkstančių gyventojų. Lyginant su ja, Lietuva rodosi politiniu „sunkiasvoriu“. Bet būtent dėl to jai ir gali „atskristi“ iš Padangių šalies. Į patį Pabaltijį kinams nusispjaut nuo aukšto Taišano kalno. Jiems svarbu tai, jog Taivano lyderė, galimai, bus priimama Europos Sąjungos teritorijoje.
Kinija gali tai „praryti“, ir po kurio laiko pasirodys, jog Cai Inven keliauja po visą Europą: štai, ją priima Prancūzijos prezidentas, o rytoj ji svečiuojasi pas Vokietijos kanclerį (pasakoja apie nenumaldomą Taivano siekį nepriklausomybės). O kodėl gi ne? Kas kliudo likusioms ES šalims pasekti Lietuvos pavyzdžiu, jei vienintelė Kinijos reakcija dėl Inven kelionės į Europą – tai protesto notos?
Lietuva jau pakankamai padarė diplomatinių santykiu su KLR nutraukimo labui.
Taivano prezidentės iniciatyva gali tapti paskutiniu lašu. Atskirai paimtos, vienos Europos Sąjungos šalies pavyzdžiu Kinija parodys visam pasauliui, jog yra „raudonos linijos“, kurių nevalia peržengti.
Pirmasis Caj Inven vizitas į Europą taptų žymia užsienio politikos pergale ir papildomu nepriklausomybės siekimo argumentu. Galimai, ji, siekdama savo interesų, sąmoningai išnaudoja Lietuvą.
Taivanas Inven kelionę pateiks kaip „dovaną“ drąsiai Pabaltijo respublikai. Bet iš tikrųjų ši „dovana“ reikalinga pačiam Taivanui, o Lietuvai ji nežada nieko gero.