Pabaltijys gali tapti nauju RF prezidento Vladimiro Putino taikiniu, jei Vakarai neužkirs kelią „rusiškai invazijai“ į Ukrainą. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos URM vadovė Liz Trass. Anksčiau analogišką prognozę pagarsino savo skandalais žinomas bulvarinis leidinys The Sun, o JAV išreiškia savo pasirengimą prikgrūsti Pabaltijį letalia ginkluote. Vakarų politikų ir žurnalistų pareiškimų dėka Pabaltijys virsta nauju „karštu tašku“ Europos žemėlapyje.
Pavojinga situacija Donbase ir bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų tęsinys aidu atsiliepia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios rytiniame NATO sparne pačios sau priskiria priešakinio forposto vaidmenį.
„Atsakant į Ukrainos okupavimą, stiprinti Pabaltijį“, - tokią nesudėtingą formulę pagarsino JAV prezidentas Džozefas Baidenas. Įvairiuose interpretacijose ją pakartojo ir kiti vakarų politikai. Kadangi „rusiškos invazijos“ grėsmė nemažėja, Pabaltijiečiai užduoda logišką klausimą: kada gi pradės juos „stiprinti“?
Apie tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pasidomėjo pas JAV viceprezidentę Kamalą Harris, kuri su jais diskutavo Miuncheno saugumo konferencijos pakraščiuose.
„Buvo pasakyta, kad šiuo metu kaip tik svarstomas klausimas dėl Baltijos šalių sustiprinimo, kadangi tos grėsmės, kurios yra dabar, jos reikalauja atsako tiek NATO formatu, tiek mūsų sąjungininkų, pirmiausia JAV. Manau, kad jie dabar yra procese ir netrukus turėtų būti tam tikri sprendimai“, – pasakė Lietuvos lyderis Gitanas Nausėda.
Jau sekančią dieną su oficialiu vizitu į Vilnių atvyko JAV gynybos ministras LLoid Ostinas.
Nieko konkretaus apie Baltijos šalių karinio potencialo sustiprinimą žurnalistai iš jo neišgirdo (išskyrus tezę apie tai, kad esant būtinybei, amerikiečiai yra pasirengę į Rytų Europą atsiųsti papildomą karinį kontingentą). Pentagono vadovas daugiau kalbėjo apie Ukrainą. Kartu su tuo įsigudrino susipainioti savo pasisakymuose.
Ostino žodžiais tariant, Rusijos kariuomenė „šiuo metu randasi pasirengimo smūgiuoti Ukrainai pozicijose“. Po to tas pats Ostinas sako, kad „Kremliaus pajėgos vis arčiau sėlina link Ukrainos sienų“. Tai jos jau randasi pozicijoje, ar dar ne? Jei ne, tai kame jų tokio nevikrumo priežastys? Pirmieji pranešimai apie rusišką „blickrigą“ pasirodė dar prieš trejus mėnesiui.
Ir visą tą laiką RF karinės pajėgos neskubėdamos sėlina, sėlina ir niekaip negali prisėlinti...
Bet kokiu atveju, Ostinas užtikrino Jungtinių Valstijų paramą Pabaltijui.
Vilniui tai pasirodė mažai. „Mes turime rimtai pažvelgti ne į suturėjimą, o į gynybą. Mes turime būti pasirengę ginti Baltijos šalis ir Lenkiją“, - kalbėjo Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis bendros spaudos konferencijos su LLoid Ostinu metu.
Dar konkrečiau pasisakė Pabaltijo valstybės premjerė Ingrida Šimonytė: „[Jungtinių Valstijų ] gynybos ministrui aš išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti daugiau JAV kariškių, jei bus toks administracijos sprendimas“. Užuomina aiški: Baltijos šalys jau dabar pageidauja, kad regione pastoviai būtų dislokuoti amerikiečiai. Kitu atveju atsitiks bėda.
Įtampą didina ir gynybos žinybų vadovybė. Lietuvos ministras Arvydas Anušauskas ragina skirti papildomus resursus kariuomenės modernizavimui ir perginklavimui, jo kolega iš Latvijos Artis Pabriks kalba apie pirmųjų preventyvinių sankcijų įvedimą Rusijai. Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas prašo amerikiečių atsiusti į jo šalį naikintuvų.
Vakarų spauda, kaip nekeista, taip pat perėmė Pabaltijo pavertimo nauju „karštu tašku“ trendą.
Ypatingai pasižymėjo Britų bulvarinis laikraštis The Sun (tas pats, kuris vasario 16 paskelbė „Rusijos invazijos“ į Ukrainą data). Pagal jo versiją, po sėkmingo vienos postsovietinės respublikos užgrobimo Putinas gali ant tiek išdrąsėti, kad pasigodės Lietuva, Latvija ir Estija. Invazija bus vykdoma „Hitlerio stiliumi“. „Tai kaip Hitleris: duosite pirštą, jis atkąs ir ranką“ –laikraštėlyje The Sun komentuoja buvęs NATO atstovas Maskvoje Harry Tabaks.
Praėjus kelioms dienoms po šios publikacijos, apie „rusiškos invazijos“ grėsmę Pabaltijyje prakalbo Didžiosios Britanijos URM vadovė Liz Trass: „Baltijos šalys pavojuje... Vakarų Balkanai taip pat. Putinas viešai buvo pareiškęs, kad nori sukurti didžiąją Rusiją, kad jis nori grįžti prie situacijos, kuri buvo anksčiau, kai Rusija kontroliavo didžiules Rytų Europos teritorijas. Todėl yra taip svarbu, kad mes ir mūsų sąjungininkai pasipriešintų Putinui“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijoje šį pareiškimą padarė pajuokos objektu. Trass būgštavimus taip pat išsklaidė Suomijos prezidentas Sauli Nijiniste: situaciją Baltijos jūros regione jis apibūdino kaip „pakankamai taikią“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai šios medžiagos rengimo momentu tyli.
Bet jų reakciją nesunku prognozuoti: artimiausiu metu Pabaltijyje pradės kalbėti apie tai, kad potencialus pavojus iš Rusijos pusės akivaizdžiai tampa realiu pavojumi.
Galimai, atsiras ir nauji žvalgybos duomenys apie Putino planus „užtvirtinti sėkmę“ po sėkmingos karinės operacijos Ukrainoje. Ypatingas vaidmuo šiuose „planuose“ bus skirtas Lietuvai.
Visų pirma, esą, per jos teritoriją Rusijai prisieis pramušti sausumos koridorių į Kaliningrado sritį. Antrą, už nutrauktą „Belaruskalij“ krovinių tranzitą lietuviams atkeršyti panorės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Dar ir Kinija.
Kinija taip pat turi savo priekaištų Lietuvai, dėl kurių ėmėsi neoficialių prekybos sankcijų. Bet jei Putinas panorės rakėtomis „kirsti“ į Pabaltijo respublikas, tai Pekine už tai bus padėkos aplodismentais...
Maždaug tokios koncepcijos gali laikytis Lietuvos valdantys konservatoriai-„landsbergistai“. Gražiai skamba: iškarto trys „grėsmės“ (rusiška, baltarusiška ir kinų) susilieja į vieną ir pakimba virš Vilniaus. Panaši retorika Gabrieliui Landsbergiui atvers vakarų lyderių kabinetų duris. Dar atsitiks taip, kad Baidenas pakvies jį į Baltuosius rūmas pilnavertėms deryboms. Pačios Lietuvos viduje „rusiška agresija“ atitrauks visuomenės dėmesį nuo socialinio-ekonominio pobūdžio problemų.
Problemų kiekis, tarp kitko, tik didės. Ukrainos pavyzdys tai akivaizdžiai pademonstravo.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Dovydas Arachamija paskaičiavo, kad kiekvieną mėnesį jo šaliai isterija apie „rusišką invaziją“ apsieina 2-3 milijardus dolerių. Kapitalo bėgimas, investicinio klimato blogėjimas, tėvyninių kompanijų akcijų kritimas, nacionalinės valiutos devalvavimas – visą tai vyksta šalyje, kuri gyvena laukdama karo.