Lietuvoje išsigando likti be kinų prekių dėl politinio konflikto su Pekinu. Lietuvos verslininkai perspėja, jog daugelio importo iš Kinijos pozicijų nėra kuo pakeisti, ir šalyje atsiras rimtas prekių deficitas, jei Padangių šalis blokuos prekybą su Lietuvą. Dėl pagrindinio Lietuvos užsienio ekonomikos partnerio – Rusijos – iki šiol nebuvo baiminamasi, jog vieną kartą Maskva, atsakydama Vilniaus priešišką politiką, blokuos importą Lietuvai. Tai netiesiogiai patvirtina, jog Rusija Vilniaus atžvilgiu elgęsi pernelyg švelniai.
„Apsieiti be įvairių elektros mašinų, įrengimų, mechaninių įrengimų, optikos, fotografijos įrangos, tikslių prietaisų, tame tarpe matavimo prietaisų neįmanoma. Visi šitie dalykai yra importuojami iš Kinijos ir jų vertė – 1,2 milird., tai didelė priklausomybė“, – sakė Lietuvos pramoninkų viceprezidentas Marius Dubnikovas.Importuotojai perspėja, jog dėl politinių santykių su Padangių šalimi degradacijos lietuviai jau susiduria su kinų prekių tiekimo sutrikimais, o jei Vilniaus ir Pekino konfliktas dar labiau pagilės, tai kinų produkcija visiškai prapuls nuo Lietuvos prekystalių.
O pastarajai tokia perspektyva – tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Kadangi pakeisti eilę pagrindinių importo pozicijų iš Kinijos (visų pirma – technologijose) nėra kuo.
Tuo tarpu, konfliktas jau gylėja. Praeitą savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gavo aukščiausiojo palaiminimą tęsti prieš Kiniją nukreiptą politiką asmeniškai nuo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento.
Lietuvos vadovybė vis tai pat nusiteikusi išsitarnauti amerikiečių akyse. Ne veltui viršūnių susitikime dėl klimato Glazgo Nausėda išnaudojo jam suteiktų keletą minučių pokalbiui su Džo Baidenu ne Rusijos, bet Kinijos aptarimui. Supranta, kas šiuo metu visų pirma domina dievybę iš už vandenyno.
Aukščiausiojo indulgencija tęsti kovą su KLR Vilnius iš karto buvo panaudota tam, kad į tą kovą įjungti kitas Pabaltijo šalis. Trečiadienį Nausėda bendravo su Baidenu, o penktadienį Lietuvos URM jau paragino Latviją ir Estiją suformuoti bendrą santykių su Kiniją strategiją.
Vargu ar Rygą ir Taliną įkvėps panašia idėja, kadangi prieš Kiniją nukreiptos politikos kaina Lietuvai auga su kiekvienu antikiniškos politikos žingsniu.
Dabar Lietuvos valdžios intrigantiškumas lietuviams sukuria prekių deficito ir tuščių prekystalių perspektyvą.
Ir Lietuvos politikai, būdami paikais ir neadekvačiais, supranta grėsmių mastą ir todėl gerai matosi jų baimė žengiant antikinišku kursu. Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Pekiną Vilniaus sprendimus dėl santykių su Taivanu plėtros vertinti „ne taip jau jautriai“, o Lietuvos URM išreiškia nedrąsią mintį, jog KLR ambasadorius vis tik sugrįš į Lietuvą.
Kinija Lietuvos politikus gąsdina ne tuo, jog ji didelė ir galinga, o tuo, jog ji tokia didelė ir galinga, priešiškus Lietuvos veiksmus nevertina atlaidžiai. Lietuvos politikai, dešimtmečiais lodami Rusijos adresu, jau įprato būtent prie tokio vertinimo. Dramblys ignoruoja šunelį.
Kas ten ta Lietuva? Daugiausiai, iš to ką ji gali sugebėti su savo rusofobija – tai iš bejėgiškumo bei pykčio daužydama į sieną prasiskelti sau kaktą. Tai, kad Vilniuje tegul loja ir toliau. Įprotis nekreipti dėmesio į tą lojimą Rusijoje jau taip įsišaknijo, jog ten jau jo iš tikrųjų nebegirdi.
Kinija į nedraugišką elgesį reaguoja principingai kitaip. Pekine manoma, jog kiekvienas veiksmas turi iššaukti atoveiksmį. Todėl atsakas antikiniškom Europarlamento Lietuvos deputatų rezoliucijoms, pareiškimams apie „uigūrų genocidą“ ir Taivano atstovybės atidarymui Vilniuje – kinų ambasadoriaus atšaukimas, kinų investicijų Lietuvoje stabdymas, o dabar dar ir prekių blokados perspektyva.
Kinija rodo Rusijai pavyzdį, kaip iš tikrųjų reikia griežtai reaguoti į priešiškumą savo šaliai, o ne vaizduoti iš savęs „katiną Leopoldą“.
Dabartinį baiminimąsi, jog Pekinas paprasčiausiai gali palikti Lietuvą be kinų importo, tai pat netiesiogiai patvirtina Maskvos politikos švelnumas. Todėl jog Rusija – pagrindinis Lietuvos užsienio ekonomikos partneris, tačiau iki šiol nebuvo kalbų apie tai, jog vieną kartą Maskva, atsakydama į peržengianti bet kokias ribas priešiškumą, paprasčiausiai, nutrauks prekybinį-ekonominį bendradarbiavimą,
Daugiausiai buvo baiminimąsi dėl elektros energijos tiekimo, bet rusiškas importas į Lietuvą – tai, toli gražu, ne tik dujos ir elektros energija. Rusija tiekia Lietuvai naftos chemijos produkciją, maisto produktus, medieną, transporto priemones, mechaninę įrangą.
Vilniuje išsigando netekti kinų importo už 1,2 milijardo eurų, o Lietuvos ir Rusijos užsienio prekybos apyvarta sudaro 9 milijardus eurų. Rusija – tai ketvirtadalis Lietuvos užsienio prekybos, tuo pačiu metu kai Rusijos užsienio ekonomikos ryšių struktūroje Lietuvos Respublikos dalis – 0,4 procento.
Tai yra, Rusija nėra priklausoma nuo Lietuvos, ir niekas nemaišo Maskvai elgtis „kinietiškai“.
Jei už sisteminę antirusišką politiką blokuoti prekybą Lietuvai, tai bus pamoka apie tai, kaip galima ir kaip nevalia kalbėti su Rusija, ne tik Lietuvos politikams, bet ir visai Europai.
Vieninteliu, kas anksčiau sulaikydavo Maskvą nuo tokio scenarijaus, buvo Kaliningrado sritis, bet čia kaip tik Lietuva, savo neadekvačia ir antirusiška politika padarė viską kas nuo jos priklauso, kad ši kliūtis būtų panaikinta. Kad rusiškas eksklavas taptų nepriklausomu nuo išprotėjusios Rusijos kaimynės, Rusija ilgą laiką kūrė strateginę Kaliningrado srities autonomiją ir pasiekė, jog dabartiniu metu ji yra visais atžvilgiais apsaugota nuo Lietuvos.
Autonominis energijos tiekimas, maisto saugumas, susisiekimas oru ir jūra per neutralius Baltijos jūros vandenis su pagrindine šalies teritoriją –neliko nei vienos sferos, kur Lietuva galėtu ne tik sugadinti toliausiai į vakarus nutolusiam Rusijos regionui gyvenimą, bet ir sudaryti kritinę grėsmę jo gyvavimui.
Maskvai niekas nekliudo elgtis su Lietuvos valdžia taip griežtai, kaip to jau seniai užsitarnavo ta valdžia.
Akivaizdžiu pavyzdžiu, kokia gali būti nauja Rusijos politika, šiandiena yra Kinija.