Rublio kursas ir stambiausių Rusijos kompanijų akcijos staigiai paaugo, JAV ir Europos sąjungai įvedus naujas sankcijas Rusijai. Sankcijos už tai, kad Maskva pripažino Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę yra pernelyg švelnios, ir patys europiečiai bei amerikiečiai pripažįsta, kad griežtesnių sankcijų Rusijai jie jau nebegali įvesti, kadangi tokios sankcijos skausmingai atsilieps patiems Vakarams.
Bendras JAV prezidento paskelbtų ir Europos komisijos parengtų sankcijų sąrašas yra sekantis:
1. Sankcijos keliems rusiškiems bankams;
2. Sankcijos Rusijos valstybiniam įsiskolinimui: operacijų su Rusijos vertybiniais popieriais uždraudimas;
3. Dujotiekio „Šiaurinis srautas-2“ sertifikavimo sustabdymas»;
4. Sankcijos Rusų valdininkams ir deputatams, parėmusiems Donbaso respublikų nepriklausomybę: draudimas įvažiuoti ir jų aktyvų užsienyje blokavimas.
Į tokias sankcija rinka reagavo rublio kurso ir stambiausių rusiškų kompanijų akcijų augimu.
Per kelias valandas po Džozefo Baideno Vašingtone ir Žozepo Borrelio Briuselyje pasisakymų dolerio ir euro kursai rublio atžvilgiu krito, atitinkamai 1,2% ir 1,24%. “Gazpromo” akcijos, po to, kai jo projektui „Šiaurinis srautas-2“ „buvo padaryta pauzė”, išaugo 4,2%.
Tokios rinkos reakcijos į sankcijas dar nebuvo. Ir ne tik rinkos. Rusijos visuomenė į naujas sankcijas reagavo... juoku. Juoko pagrindu tapo Europos diplomatijos vadovas Žozepas Barrelis, kuris parašė, kad rusų „oliharkams“ daugiau neteks apsipirkti Milane, nebus vakarėlių San-Trope ir deimantų Antverpene. Galima tik įsivaizduoti, kokį įspūdį rusiškai auditorijai sukėlė tokia „baisi“ bausmė: Rusijos deputatai (tik pagalvokite!) nebegalės daugiau pirkti deimantus Antverpene!
Ir pačiam didžiausiam linksmumui betrūko tik to, kad Žozepas Borrelis pašalintų savo paskyrą apie deimantus. Būtent taip jis ir padarė.
Jei kalbėti rimtai, oficialūs asmenys Europoje ir JAV dabar įtikinės visus, kad Rusijai įvestos „švelnios“ sankcijos – tai tik pirmasis paketas, o tikrosios „pragariškos sankcijos“ dar bus.
Tačiau netgi vakarų ekspertai ir stambiausia žiniasklaida pripažįsta, kad esant dabartinei situacijai, iš tikrųjų skausmingų Rusijai sankcijų Vakarai įvesti jau nesugeba.
„Rusijos vyriausybė metai iš metų pertvarkinėjo biudžetą ir finansus, kad šalies ekonomika galėtų pasipriešinti būsimoms sankcijoms. Vyriausybės pastangos buvo remiamos aukštomis naftos ir dujų rinkos kainomis. Dabar Rusijos išorės skola yra palyginimai nedidelė, ir ji yra mažiau priklausoma nuo kreditorių, nuo užsienio organizacijų, negu tai buvo 2014 metais. Ir, kas ypatingai svarbu, šalies valiutinį rezervą sudaro 631 milijardas dolerių. O tai – ketvirtas pagal dydį valiutinis rezervas pasaulyje“, - apie naujas sankcijas rašo New York Times.
Vienintelėmis jautriomis sankcijomis, kurios gali rimtai pakirsti ekonominę putiniškos Rusijos bazę – tai draudimas tiekti rusišką naftą ir dujas. Tačiau New York Times ekspertai vieningi savo išvadose: vakarų politikai to niekada nepadarys. Kadangi tokios sankcijos iš tikrųjų skausmingai atsilieps ir Vakarams.
New York Times ekspertų išvadas gyvenimas jau patvirtino. Po sprendimo sustabdyti „Šiaurinio srauto – 2“ sertifikavimą, dujų kainos Europoje šoko aukštyn.
Tokiame pat lygyje naujų Vakarų sankcijų bumerango efektas yra aktualus ir kitoms „pragariškoms sankcijoms“, kuriomis paskutiniais metais grasinama Rusijai. Atjungimas nuo pervedimų tinklo SWIFT, transporto blokada, technologinės kooperacijos grandinių nutraukimas – tai visos sankcijos, kurioms, visų pirma, Rusija jau daugelį metų ruošėsi, antra, tai sankcijos, kurios kirs ir tuos, kurie jas įveda.
Rusijos sankcinio spaudimo potencialas išnaudotas: jo skausmingumo slenkstis per daug aukštas, kad ekonominis spaudimas galėtų priversti Maskvą „pakeisti savo elgesį“.
Todėl situacija, kai iš vakarų valdininkų įvedamų sankcijų juokiamasi, o, paskelbus naują sankcijų pakėtą, rublis auga, tai ne sistemos sutrikimas. Ekonominėje kovoje pasiektas persilaužimas, ir panašios situacijos bus atkuriamos.