Latvija oficialiai užblokavo RuBaltic.Ru analitikos portalą, pavadinus jį grėsme valstybės saugumui. Apsunkinta prieiga į svetainę Lietuvoje. Tai yra pripažinimas ir pasisekimas: beveik po 10 metų nesėkmingų bandymų paneigti tai ką rašo RuBaltic.Ru apie Pabaltijį, Baltijos šalių valdžia ėmėsi jį bukai „slopinti“. Bukumas tame, kad ši jų priemonė sužlugs, kaip ir visos buvusios prieš tai, kadangi prieš Pabaltijo režimus sukyla technologinis procesas.
Pavadinkime daiktus tikraisiais vardais: Internete neįmanoma kažką tai galutinai ir visam laikui uždrausti, jei žmonės nori skaityti bei žiūrėti tai ką siūlo autoriai, kurie jiems yra įdomūs, jie tai darys, ir jokia blokada jų nesustabdys. Nesustabdys netgi Latvijoje jau įvestos administracinės nuobaudos už tai kad žiūrima nepageidaujama žiniasklaida.
Įstatymu laikomasi kai yra gerbiama, juos išleidusi valstybė. O kaip gerbti šalį, kuri taip bijo nuo jos nepriklausančių žurnalistų, kad yra pasirengusi bausti tuos, kurie skaito jų publikacijas?
Visa dešimties metų RuBaltic.Ru istorija — tai Pabaltijo režimų kovos su, rašančiais apie Baltijos šalis jų nekontroliuojamais žmonėmis, bandymų užčiaupti jiems burną ir neleisti jiems pasireikšti vietinėje žiniasklaidoje, istorija.
Prasidėjo nuo to, kad Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų vadovybei buvo skambinama iš Prezidentūros ir reikalaujama uždrausti savo darbuotojams duoti interviu bei komentarus RuBaltic.Ru portalui. Po to mus paskelbė „Kremliaus minkštos jėgos instrumentu“, kurį sukūrė Rusijos specialiųjų tarnybų elitas kad diskredituoti Dalią Grybauskaitę. Per visą Lietuvą nuskambėjo raginimas: nieko neskaityti iš „Maskvos propagandos“ ir niekuo netikėti!
Po to šių eilučių autoriui buvo uždraustas įvažiavimas į Lietuvą su formuluote „asmuo keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui“. Prisipažįstu, tai buvo velniškai malonu ir staigiai padidino mano savivertę. Pasirodė, kad Lietuvos valdžia mūsų portalą ne tik nagrinėja, bet dargi jo bijosi. Apie tai, kad ten mus skaito, man buvo žinoma: perduodavo, kaip mano straipsnius perpasakoja Klaipėdos mokyklose pertraukų metu.
Po to Latvijos saugumo policija savo metinėje ataskaitoje nurodė, kad RuBaltic.Ru pasirodymas tapo pačia reikšmingiausia grėsme informaciniam saugumui per ataskaitinį periodą. Kaip paaiškėjo, mūsų prisibijo ir Latvijoje.
Praėjo dar metai ir mano knygas apie Pabaltijį uždraudė pardavinėti Estijoje. Paskui Lietuvoje...Ko jie taip išsigando?
To, kad RuBaltic.Ru analitikos portalas ir jo autoriai išsklaido Pabaltijo „aukso sapną“ apie tai, kad kelias, kurį jis pasirinko ir kuriuo jis žengia, yra „sėkmės istorija“.
Pakankamai neįtikinamu rodosi mitas apie šalių, iš kurių pabėgo pusė darbingų gyventojų, kurios velkasi visų sėkmingumo Europos sąjungoje reitingų gale ir pakiša savo tuštėjančią teritoriją Rusijos raketų smūgiams, įveždamos į ją NATO puolamąją ginkluotę, „sėkmę“. Jis subyrėjo nuo pateikiamų bazinių faktų apie Pabaltijo respublikas, ir paneigti šiuos argumentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje niekas negalėjo, viskas kas jiems beliko – bandyti diskredituoti oponentą.
Todėl ant RuBaltic.Ru daugelį metų buvo pilamas didžiausias užsakytų „žurnalistinių tyrimų“, „faktų tikrinimo komisijų“ ataskaitų, „sensacingų demaskavimų“ , kurie vėliau buvo pateikiami Latvijos prezidentui, srautas, taip pat specialiųjų tarnybų ataskaitose bei valstybės televizijoje reguliariai buvo vertinamas kaip informacinė grėsmė.
Facebook Rytų Europos biurui buvo nurodyta apriboti portalo turinį socialiniame tinkle, o kai RuBaltic.Ru pradėjo vystyti video formatą, analogiškos problemos prasidėjo ir su YouTube.
Tačiau norimo rezultato vis vien nebuvo pasiekta.
Pabaltijyje mus ir toliau skaito bei remiasi kaip alternatyvios informacijos pavyzdžiu: Baltijos šalių žiniasklaidoje RuBaltic.Ru citavimas sudaro 13% nuo bendro paminėjimų skaičiaus.
Apie tai, kad svetainė, nežiūrint į bet ką, įtakoja protams, sakė ir vietiniai kovotojai su „rusiška grėsme“, ir, dabar Rusijoje pripažinti nepageidaujamomis organizacijomis, amerikiečių ekspertų centrai, kurie specializuojasi kovoje su rusiška įtaka Rytų Europoje. Todėl viskas ėjo link paprasto ir buko, kaip laužtuvas, sprendimo: užblokuoti RuBaltic.Ru Baltijos šalyse.
Ar pagelbės šis draudimas? Nepagelbės. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Šiuolaikinės Interneto technologijos suteikia galimybę lankytis ir uždraustuose Interneto svetainėse. Uždrausta žiniasklaida vis vien gyvuos, kol yra kam ten dirbti ir yra tas, kas ją skaito.
Išgelbėti Pabaltijo režimus nuo galvos skausmo RuBaltic.Ru pavidale galime tik mes patys, jei nustosime rašyti, filmuoti, kalbėti ir publikuoti. O mes nenustosime.
Todėl, kad žmonės mus skaito ir žiūri. Tame tarpe ir Pabaltijyje.
O nutraukti šį gyvą ryšį tarp redakcijos ir žmonių negali joks administracinis draudimas.