Ar reikalinga evakuoti Vilniaus gyventojus rimtos avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju? Lietuvos valdžia suka galvą šiuo klausimu, o Vidaus reikalų ministerija žada pasidalyti savo išvadomis. Tikriausiai sostinės evakuacijos planai bus pripažinti netikslingais: Lietuvai tokio mąsto operacija visiškai nepajėgiama.
Lietuvos sostinės evakuacijos sumanymas kovos su Astravo AE kontekste aptariamas jau seniai. 2016 metais „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) rinkiminio štabo vadovas Dainius Kreivys pareiškė, kad šalies vadovybei reikia kuo greičiau sudaryti atitinkamą planą.
„Per pastarąjį pusmetį Astravo AE Baltarusijoje, kuri yra vos 50 kilometrų atstume nuo Vilniaus, įvyko trys rimti incidentai. Sprogimo atveju atominėje reikėtų evakuoti visą Vilnių, nors niekas nežino šiandien, kaip tai padaryti. Dabartinė valdžia sako, kad AE statybą reikią prižiūrėti. Bet kaip tai padaryti? Kai krito reaktoriaus korpusas, niekas neturėjo galimybės patikrinti, ar jis nebuvo sumontuotas atgal. Dar reikia nepamiršti apie baltarusių darbo atlikimo kultūrą, technologijas, apie tai, kad elektrinė yra statoma rusų įmonės „Rosatom““, – sielvartavo Kreivys.
Jei stato „Rosatom“, tai atominė elektrinė būtinai anksčiau ar vėliau susprogs. Ir Lietuva tokiam scenarijui yra visiškai nepasiruošusi. Į tai atkreipdavo dėmesį ir buvusi Seimo spikerė Loreta Graužinienė: „Civilinės priemonės šito saugumo užtikrinimui turi būti sudarytos: ir planai, ir priemonės, ir viskas kita. Šiandien esame visai nepasiruošę. Net neįsivaizduoju, jeigu dabartiniu metu prireiktų evakuoti Vilnių, kaip tai gali būti įvykdyta“.
Nuo tų laikų ir iki šiol aiškiau netapo: pilnavertis Lietuvos sostinės evakuacijos planas taip ir nebuvo parengtas.
Dėl to labai piktinosi Vilniaus miesto administracijos eks-direktorius Povilas Poderskis, kuris 2019 metų rugsėjį norėjo įvykdyti mokymus. Dalis vietos gyventojų turėjo atvykti į sanitarinio apdorojimo punktus ir būti perkelta į Ukmergę.
Bet vyriausybė neįvertino vietos valdžios entuziazmo.
„Jie, atrodo, gąsdina Vilniaus miesto gyventojus, kelia paniką, nors, iš esmės, nėra net teorinio pagrindo tam“, - pareiškė šiuo atžvilgiu tuometinis Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Anot jo, avarijos atveju gyventojai bus evakuojami iš 30 km atstumo zonos aplink elektrinę, o Baltijos respublikos sostinė yra žymiau nutolusi nuo Astravo AE. Ir jai numatytas kitas priemonių rinkinys.
Rugsėjo mokymai galų gale neįvyko – Vilnius „repetavo“ Astravo AE avariją lapkritį, kartu su kitais miestais. Be to, evakuacijos mokymuose dalyvavo vos 50 moksleivių-savanorių. Kitaip tariant, renginio mąstas nedaro įspūdžio.
Kas bus, jei vietoj 50 žmonių iš Vilniaus teks evakuoti šimtus tūkstančių? Atsakymas akivaizdus: Lietuvos valdžia nepajėgs įveikti šitos užduoties.
Jie atvirai pripažindavo, kad nežino, kaip veikti tokiu atveju. Tai yra, katastrofos Astravo AE atveju, apie kurią pastoviai tvirtina Vytautas Landsbergis ir jo svita, sostinėje prasidės chaosas ir nekontroliuojamas vietos gyventojų nutekėjimas kuo toliau nuo valstybinės sienos su Baltarusija. Tai gresia didžiulėmis aukomis (panika šiuo atveju siaubingesnė už radiaciją), ir Lietuvos valdžia provokuoja šitą paniką jau daugelį metų.
Lietuvos vadovybės požiūris į Vilniaus evakuacijos planus parodo, kad jie patys netiki „siaubais“ apie Astravo „branduolinį monstrą“.
Formaliam atsiskaitymui gyventojams išdalinamos jodo tabletes ir rengiami parodomieji mokymai. Bet iš tikrųjų Lietuva neturi noro rimtai ruoštis technogeniniai katastrofai.
Todėl, kai Vilniaus miesto administracija pageidavo surepetuoti evakuaciją, VRM ryžtingai pasisakė prieš šiuos planus. Lietuvos žiniasklaida pranešdavo, kad ir krašto apsaugos ministerija irgi prieštaravo. Tai ir yra paaiškinama: kaip tik kariuomenė ir policija privalo atlikti pagrindinį vaidmenį šitoje operacijoje. Ir kas kitas už vidaus reikalų ministrą suvokia savo pavaldinių neparengtį tokiam įvykių išsidėstymui?
Vilniaus evakuacijos tikslingumo klausimas vėl aptariamas VRM. Ir tikriausiai atnaujinta institucijos vadovybė pritars Eimučio Misiūno pozicijai: nėra prasmės atidirbinėti tokius radikalius žingsnius, nes Vilnius yra gana nutolęs nuo Astravo AE.
Bet šiuo atveju susigriauna sąmokslo teorija, pasak kurios Putinas ir Lukašenka pastatė atominę elektrinę Astravo rajone tam, kad grėsti Lietuvos sostinei. Kas per grėsmė, jeigu respublikos valdžia nerengia miesto evakuacijos plano?
Priešingu atveju gali įvykti nemaloni situacija: VRM ir krašto apsaugos ministerija akivaizdžiai parodys nepajėgumą organizuoti ir kontroliuoti evakuacijos procesą.
Lietuvoje jau buvo tokių atvejų. Analitinis portalas RuBaltic.Ru rašė apie tai, kaip Baltijos respublika atrėmė nedraugiškos valstybės „Udija“ įsivaizduojamų diversantų ataką.
Mokymų ypatumas buvo tai, kad VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos eiliniai darbuotojai apie juos nieko nežinojo (žinojo tik vadovybė). „Mes norėjome realiomis sąlygomis patikrinti, kaip į tokią ekstremalią situaciją sureaguos Lietuvos atsakingos institucijos“, - pasakojo jau mums pažįstamas Misiūnas.
Patikrino ir prasiverkė. Diversantai lengvai užėmė pasienio kontrolės punktą ir policijos komisariatą, daugiau už dešimt teisėsaugos pareigūnų buvo „nužudyti“. Institucijų sąveika krizės atveju, švelniai tariant, galėtų būti geresnė, inspektoriai nebuvo pasiryžę invazijai ir netaisyklingai įvertino situaciją. Žodžiu, visiškas fiasko: Udija gali drąsiai užgrobti Lietuvą!
Nenuostabu, kad Misiūnas po šitos istorijos nepageidavo užsiiminėti pilnaverte Vilniaus evakuacija. Rezultatas gi žinomas iš anksto: su įsivaizduojama radiacija policija susidoros ne geriau nei su įsivaizduojamais diversantais.
Nepamirškime, kad iki Misiūno Lietuvos vidaus reikalų ministro pareigas ėjo Saulius Skvernelis, kuris buvo priverstas atsistatydinti po žymaus skandalo, kai surakintas antrankiais 24 metų narkomanas sugebėjo pavogti iš policininkų Kalašnikovo automatą ir dingo. Pabėgėlį rado ir sulaikė tik po kelių valandų.
Laimei, niekas nenukentėjo. Išskyrus Skvernelio: jis prisiėmė visą politinę atsakomybę už šitą kazusą.
Koronaviruso pandemijos situacija Lietuvoje irgi akivaizdžiai parodė, kaip vietos valdžia įveikia ekstremalias situacijas.
Praėjusių metų gruodį Baltijos šalis užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal COVID-19 sergamumą anot New York Times.
Šiuo faktu galima apriboti visus pokalbius apie Vilniaus evakuaciją.