Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios suteikti Lietuvai visokeriopą paramą jos diplomatiniame pasipriešinime Kinijai. Apie tai, po neformalaus susitikimo Glazgo su Baidenu, pareiškė Pabaltijo respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Gavęs savo globėjų iš už vandenyno komandą „fas“, Vilnius, tikriausiai, tęs agresyvią, nukreiptą prieš Kinija, politiką ir stengsis į ją įtraukti likusią Europą. Yra tikimybė, jog Lietuva taps pirmąją ES šalimi, kuri pripažins Taivano nepriklausomybę.
Klimato pokyčiams skirtos JTO konferencijos Glazgo (COP26) metu Gitanui Nausėdai nusišypsojo laimė neformaliai pabendrauti su Baltųjų Rūmų šeimininku. Pilnavertėmis derybomis tai sunku pavadinti – pas Lietuvos lyderį nebuvo laiko aptarti su Baidenu visas jį, jaudinančias temas. Jis pasirinko pačią aktualiausią: Kinija.
„Tikrai mums šiandien yra reikalinga ir moralinė, ir kitokia parama iš mūsų bendraminčių, - kalbėjo G. Nausėda - tai Amerikos prezidentas patvirtino, kad jis seka šią temą ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasirengimas padėti mums visais būdais yra garantuotas“.
Kokią paramą, neskaitant moralinės, Vašingtonas pasiruošęs teikti Lietuvai? Apie tai nutylima. Bet čia svarbi pati nuoroda.
Nausėda įperša savo tėvynainiams melagingą įvaizdį, jog Pabaltijo respublika laikosi nepriklausomos užsienio politikos.
Ji pati vykdo veiksmus, kurie nepatinka Kinijai, ir pati patraukia prie to vakarų sąjungininkų dėmesį.
Atkreipsime dėmesį į dar viena Nausėdos pareiškimą: „Lietuva nesiekia provokuoti konflikto lygioje vietoje. Lietuvos tikslas yra iš esmės įgyvendinti suverenios valstybės užsienio politiką, užmegzti kultūrinius, ekonominius santykius su tais regionais ir valstybėmis, su kuriomis mes norime tai daryti, ir šie veiksmai, niekaip nekvestionuoja vienos Kinijos politikos, kurią mes deklaravome prieš 30 metų, kurios mes laikomės ir šiandien“.
Iš visų nepripažintu valstybių Vilniaus dėmesį kažkodėl pritraukia būtent Kinijos Respublika.
Be to niežtintis pageidavimas kontaktuoti su juo pas Lietuvą atsirado visiškai neseniai. Prieš keletą metų Taivanas buvo jai visiškai neįdomus.
Taibėjaus atstovybės, faktiškai atliekančios ambasadų funkcijas, Europoje yra plačiai paplitusios. Viena iš tokių įstaigų veikia Varšuvoje.
Dar 1990 metais Latvija bandė užmegzti ryšius su Taivanu. „Tai latviams baigėsi blogai, Taivanas atsisakė, o latviai kreipėsi į Kinija“, - prisimena Kinijos žinovas, RMA Tolimųjų Rytų Instituto direktoriaus pavaduotojas Andrėj Ostrovskij.
Lietuvos politikams tik šiais metais „prireikė“ atidaryti Kinijos Respublikos atstovybę. Anksčiau jie paskelbė karą KLR pagamintiems išmaniesiems telefonams, seime aptarinėjo „uigūrų genocido“ problemą, išėjo iš projekto „17+1“ (ir paragino likusias Europos šalis padaryti tą patį).
Taivano atstovybės atidarymas - viena, iš ilgos Lietuvos antikinietiškos politikos grandinės, grandžių.
Būdinga tai, jog trumpo susitikimo su JAV prezidentu metu Nausėda akcentavo dėmesį ne į rusišką, bet į kinietišką „grėsmę“.
Jis puikiai mato, amerikietiškos užsienio politikos prioritetus. Strateginiu varžovu Baidenui, kaip ir jo pirmtakams, lieka KLR – galingiausia pasaulio ekonomika, kuri parodė savo pranašumą koronaviruso pandemijos metu. Iš jos (o ne iš Rusijos!) sklinda pagrindinė grėsmė Jungtinių Valstijų hegemonijai.
Tikriausiai, todėl pasipriešinime su Rusija Baltųjų Rūmų šeimininkas padarė pauzę, o “Šiaurinio srauto - 2“ klausimu nusileido Maskvai ir Berlynui.
Ar verta brangų Badeno laiką skirti pasakojimams apie „rusišką agresiją“? Arba geriau akcentuoti jo dėmesį į tai, jog Lietuva įsijungė į pasipriešinimą Kinijai?
Nausėda tvirtina, jog, kaip ir anksčiau, jo šalis yra „vienos Kinijos“ šalininkė. Bet pasiremiant bet kokia patogia dingstimi šią poziciją galima peržiūrėti.
Jei Europos Sąjungoje atsiras pirmoji valstybė, kuri pripažino Kinijos Respublikos nepriklausomybę, ji bus Lietuva.
Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį į Seimo deputato Lietuvos parlamentines grupės santykiams su Taivanu pirmininko Mato Maldeikio pasisakymą. Savo misiją jis mato tame, jog Lietuvos – Taivano santykius padarytu „pasisekimo istorija“. „Geriau turėti reikalą su aukšto išsimokslinimo, išvystytų technologijų demokratine šalimi su 23 milijonais gyventojų, negu su autoritariniu režimu, kuris gali imtis atsakomųjų priemonių, jei jūs žengsite žingsnį, su kuriuo jie nesutinka“, - tvirtina Maldeikis.
Tai yra, jo pasaulio įvaizdyje Taivanas ir Kinija yra antipodai. Nėra „vieningos Kinijos“ – yra „demokratinė šalis“ ir „autoritarinis režimas“, kuriuos Lietuvos politikas aiškiai atskiria. Bet to, Taivaną jis vadina būtent šalimi, o ne regionu ar sala.
Dar labiau yra būdingas tas faktas, jog Maldeikis lygina Kiniją su Tarybų Sąjunga, o Taivaną – su Lietuva.
Esą, būtent tame ir yra Pabaltijo respublikos „drąsos ir principingumo“ priežastis. Jos pačios patirtis rodo, kaip lengva netekti savo suvereniteto, turint reikalą su „autoritariniu režimu“.
Panašūs palyginimai verčia abejoti, jog „vieningos Kinijos„ principas Vilniui yra tarptautinių santykių aksioma. Juk, būtent Lietuva, prie 30 metų pirmoji pareiškė, jog išeina iš TSRS sudėties. Jei jos konfrontacija su KLR iš tikrųjų yra „vertybių politikos“ pasireiškimas, tai kas jai kliudo griežtai palaikyti Taivano nepriklausomybę?
Kinijos žinovas Nikolaj Vavilov mano, jog JAV nurodžius, Lietuva iš tikrųjų gali žengti tokį žingsnį. Papildomu stimulu jai gali tapti korupciją sudarančioji dalis.
„Žinomi atvejai, kai Taivano atstovai įkalbinėjo nedideles Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis, kurios neturi absoliučiai jokių santykiu su Kinija, užmėgsti ryšius su Taivanu, idant padidinti jo autoritetą. O [tų šalių] vyriausybės buvo be galo korumpuotos, ir tuose mažuose Afrikos šalyse režimai buvo labai nestabilūs ir, kaip taisyklė, buvo kalbama apie korupciją aukščiausioje vadovybėje. Tai yra, šiuo atveju, akivaizdu, jog tokia Taivano taktika galėjo paliesti ir Lietuvą. Šiame Vašingtono ir Taivano interesai galėjo sutapti“, - tvirtino Vavilov.
Lietuvos pripažinimas Taivanui taps didžia diplomatinę pergale, o Europai – milžiniška problema.
Toks sprendimas kardinaliai pakeis visą Kinijos – Europos santykių kontekstą. Už tai užmokėti prisieis ne tik ir ne tiek Lietuvai, kiek vedančioms ES šalims. Be to kaina bus labai aukšta.