Fenomenali įtampos eskalacija aplink Ukrainą yra lydima fenomenaliu vakarų politikų, ekspertų ir žurnalistų kvailystės srautu. Kraštutine šios kvailystės apraiška yra geografinė kvailystė. Europoje ir JAV demonstruojamas geografijos nežinojimas mokykliniame lygyje, bet kartu su tuo pareiškiama apie visą žinančią savo žvalgybą regione, kuri praneša apie „ruošiamą Rusijos invaziją“. RuBaltic.Ru analitikos portalas surinko pačius ryškiausius geografijos „pažinimo“ paskutiniaisiais mėnesiais „perlus“.
Smolenskas- siena su Ukraina
Geografinė kvailystė iš pat pradžios tapo vakarų isterijos pagrindu apie „Rusijos invaziją“ į Ukrainą. Nuo praeitų metų rudens amerikiečių žiniasklaida pradėjo publikuoti savo šaltinių tvirtinimus apie tai, kad Putinas ruošia Ukrainos užpuolimą, kadangi rusų pajėgų smūgiuojanti grupuotė sukoncentruota palei Smolenską – prie Rusijos – Ukrainos sienos.
Iš tikrųjų Smolensko sritis ribojasi su Baltarusija, o nuo Ukrainos sienos ją skiria 200 kilometrų.
Ne pats trumpiausiai kelias žaibiškam užpuolimui, akimirksniu kirtus sieną.
Charkovas tai Rusija
Sausyje amerikiečių televizijos kanalas CNN parengė eilinį šabloninį siužetą apie „Rusijos invaziją“ į Ukrainą, kur Charkovo miestą pripažino Rusijos dalimi.
Matydami kadrus su tankais, minomis ir užrašu „Charkovas, Rusija“ žiūrovai galėjo prieiti išvados, kad Putinas jau įsiveržė į Ukrainą ir netgi suspėjo Charkovo sritį prijungti prie RF.
Šiame amerikiečių pasityčiojime iš geografijos jaučiasi gilus istorinis paveldimumas. Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Lloidas Džordžas Pilietinio karo metais buvo įsitikinęs, kad Charkovas – tai rusų baltagvardiečių generolas.
Karalius Georgas Penktasis apdovanojo „generolą Charkovą“ britų Michailo ir Georgijaus ordinu, ir britų misija Denikino štabe ilgą laiką bandė surasti naujai iškeptą Jo Didenybės riterį, kad jam pranešti apie didžią monarcho malonę.
1927 metais apie tą, jau tapusį patarle, anglų nemokšiškumą, rašė didysis rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas.
Rostovas ir Voronežas – tai ne Rusija
Šlovingas britų geografinės kvailystės tradicijas mūsų dienomis pratęsė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Elizabet Trass. Diskusijos, kuri vyko Maskvoje, metu Trass apkaltino Rusiją, kad ši rengiasi pulti Ukrainą tuo pagrindu, jog Rusijos karinių pajėgų manevrai vyksta greta Ukrainos sienų. Rusijos diplomatai pažymėjo, kad Rusija turi visišką suvereninę teisę organizuoti karinių pajėgų manevrus savo teritorijoje ir kolegai uždavė retorinį klausimą, ar ji pripažįsta RF suverenitetą Rostovo ir Voronežo srityse.
Britanijos URM vadovė emocingai atsakė, kad Londonas niekada nepripažins Rusijos suvereniteto šiose srityse, po ko sutrikęs britų ambasadorius Maskvoje buvo priverstas pašnibždėti savo viršininkei į ausį, kad Rostovas ir Voronežas – tai realiai, tarptautinis bendrijos neginčijami, rusiški regionai
Grįžus iš Maskvos Elizabet Trass teko pergyventi savo tėvynainių pajuokų bangą. Britai kalbėjo, kad Foreing Offise vadovė padarė gėdą visai šaliai ir patarinėjo jai sėdėti namuose – esą, su tokiais smegenimis nauja „geležinė ledi“ iš jos vis vien nesigaus.
Britų URM buvo priverstas pasiaiškinti, kad ponia ministrė galvojo, jog kalbama apie Ukrainos Rostovo ir Voronežo sritis. Tai dar labiau palinksmino publiką. Labiausia išprusę Oksfordo absolventai šiuo atveju citavo Nabokovą.
Latvijos – Ukrainos siena
Geografiniu kretinizmu Rytų Europos atžvilgiu sirguliuoja ne tik amerikiečiai už vandenyno, bei kitame Europos gale esantys anglai. Pačioje Rytų Europoje savo regiono geografiją taip pat yra blogai žinoma.
Valstybės informacijos agentūra LETA vakar pradžiugino Latvijos gyventojus informacija, kad ant Latvijos – Ukrainos sienos visiška ramybė ir jokio pabėgėlių iš Ukrainos užplūdimo į Latviją nestebima.
Tikriausiai, SSSR mokyklinis geografijos kursas Latvijos SSR buvo skaitomas „okupaciniu“ dalyku, o paaugę LETA autoriai bei redaktoriai jį pravaikštinėjo. O jauni autoriai bei redaktoriai po „nepriklausomybės atstatymo“ „pasirinko Europą“ ir mokykloje mokėsi tik tų šalių geografijos, kurios randasi į vakarus nuo Latvijos ir yra NATO ir Europos sąjungos narės.
Bet kokiu atveju, jiems nėra žinoma, kad į Latviją iš Ukrainos reikia „braukti“ apie tūkstantį kilometrų per visą Baltarusiją ir Lietuvą, o Latvijos – Ukrainos siena iš viso neegzistuoja.