Rusijos pasiūlymai JAV dėl strateginio stabilumo Europoje sąlygų formavimo sukėlė nuspėjamą Ukrainos, Lenkijos ir Pabaltijo šalių pasipiktinimą. Vietinių JAV agentų žūtbūtinis pasipriešinimas bandymams sureguliuoti geopolitinį konfliktą Rytų Europoje dar daugiau apsunkina Maskvai ir Vašingtonui surasti kokius tai sisteminius, nukreiptus į deeskalaciją, susitarimus. Tokiu atveju, vienintelė alternatyva Rusijos ir JAV deryboms – nauja Karibų krizė, kuriai, esant dabartinėm sąlygom, pati tikėtiniausia aikštelė – Pabaltijo šalys.
„Mes sutarėme, jog negalime leisti Rusijai braižyti naujas „raudonas linijas“. Europą negalima dalinti į saugumo sferas, negalima drausti šalims rinktis savo saugumo orientaciją“, - komentavo Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas Rusijos pasiūlymus dėl raštiškų juridiškai įpareigojančių NATO sustabdyti plėtrą į rytus garantijų savo susitikime su kolega iš Vokietijos Kristina Lambrecht.
Lietuvos ministro nuomone NATO plėtros politika – tai klausimas, kuris nėra diskutuotinas su Rusija. Jei dėl NATO karinio buvimo Europoje bus derimasi su Maskva, tai sukels Šiaurės Atlanto aljanso skilimą viduje.
Šių Lietuvos gynybos ministro adresatas ne Kristina Lambrecht ir ne Maskva. Adresatas randasi Vašingtone.
Visi Amerikos satelitai Rytų Europoje paskutiniu metu viešai duoda suprasti savo patronui ir globėjui iš už vandenyno, jog bet kokie susitarimai su Maskva dėl NATO pajėgų šalyse, kurios ribojasi su Rusija, reiškia „skandalą kilmingoje šeimynėlėje“: skilimas ir transatlantinio solidarumo galas.
Ir nereikia abejoti, jog Lenkija, Pabaltijo šalys ir kompanija tai padarys. Nereikia pervertinti jų priklausomumo nuo JAV laipsnį. Rytų Europos limitrofai vertingais amerikiečiams gali būti tik kaip rusofobai, todėl absoliutų savo antirusišką tvirtumą jie yra pasiruošę demonstruoti netgi priekaištaujant patiems amerikiečiams. Kai 2009 metais JAV atšaukė priešraketinės gynybos sistemų dislokavimą Lenkijoje, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė netgi boikotavo kviestinę vakarienę su Baraku Obama.
Jei dabar Amerikos prezidentu būtu Donaldas Trampas, jis dėl šių, pačių pasigailėtiniausių Amerikos sąjungininkų užuominų sukeltų skandalą ir į visą tai nusispjautų. NATO narių – šalių, priklausančių nuo JAV karinės pagalbos, jausmus Trampas niekada negerbė.
Su Džozefu Baidenu sudėtingiau. Jo komanda bando parodyti Trampo sugadintų santykių su sąjungininkais iš NATO atstatymą, kaip vieną iš Baideno administracijos pasiekimų. Jo užsienio politikos pasiekimų ne daug, todėl, kas yra, tuo ir džiaugiamės.
Taip, kad grasinimai sukelti skandalą ir vieningu frontu stoti prieš „sąmokslą su Putinu“ Baltiesiems Rūmams yra reikšmingi. Ypatingai, jei tai vyks prieš rinkimus.
Esant tokiai Rytų Europos šalių įnirtingo pasipriešinimo Rusijos deryboms su JAV situacijai, ir be to esanti labai maža tikimybė, jog bus pasiektas koks tai strateginis susitarimas dėl saugumo, siekia nulį.
Be to, iš Vašingtono pusės iki šiol nebuvo pagarsintas vienareikšmis pareiškimas apie tai, jog Rusijos pasiūlymus dėl NATO buvimo Europoje parametrų patvirtinti raštiškai nėra įmanoma, neįtikinama ir ne aptartina. Tai yra, Baltuosiuose rūmuose pasirengę pokalbiui šia tema su Kremliumi. Kitas reikalas, jog surasti kokį tai kompromisinį šios temos sprendimą Vašingtonui su Maskva bus nelengva, o esant sąlygoms, kai jų derybas lydi Rytų Europos „išdavystės liudytojų„ choras, beveik neįmanoma.
Šis choras jau dabar įjungė visas savo balsų galimybes. Apie tai, jog neįmanoma priimti „europietiškam saugumui katastrofiškus“ reikalavimus, jau paskelbė Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Ukraina. Kuo didesnis progresas bus pasiektas Rusijos ir JAV derybose, tuo garsiau skambės šis suvestinis ansamblis.
Atinkamai, deeskalacijos derybų keliu viltys tampa vis labiau iliuzinėmis. O kokia alternatyva? Susikaupusį prieštaravimų kamuolį galima iš išnarplioti tik dvejais būdais: derybos arba didelio masto karinė krizė.
Kursas į eskalaciją, kurio dabar laikosi rytų europiečiai, galų gale prives iki naujos Karibų krizės, kuri prasidės būtent jų teritorijoje.
Čia netgi yra daugiau tikimybės, jog Pabaltijo šalys taps karinio-politinio susirėmimo aikštele, negu Ukraina. Po video pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Džozefas Baidenas Amerikos pozicijas derybose nurodė sekančiai: karo atveju, JAV už Ukraina su Rusija nekariaus, kadangi Ukraina ne NATO narė. Visai kitas reikalas – šalys kurios jau yra aljanse. Šiuos savo sąjungininkus, karo atveju amerikiečiai, žinoma, parems.
Ir patvirtino ketinimą nusiųsti papildomas karines pajėgas į NATO „rytinį flangą“.
Tačiau, Rusijai jokios principinės reikšmės neturi, būtent kur bus dislokuotos amerikiečių smogiamosios grupuotės: greta Charkovo ar Talino. Tai variantai iš serijos „abu blogesni“.
Ar tai Pabaltijys, ar tai Ukraina – visa tai ribojasi su centrinėmis Rusijos sritimis. Ar iš čia, ar iš ten, raketų atskridimo laikas iki Maskvos ir Sankt-Peterburgo – keletas minučių.
Bet kokiu atveju liečiami gyvybiški Rusijos interesai ir iškyla jos saugumo klausimas. Todėl Maskvos pozicija derybose apie Pabaltijį bus ne mažiau griežtesnė nei derybose apie Ukrainą.
Jei JAV nuspręs sustiprinti savo derybų poziciją dislokuodamos greta šiaurės vakarinių Rusijos sienų galingą puolamąją grupuotę, tai būtent Pabaltijys taps dvejų branduolinių supervalstybių susidūrimo arena.
Ir kuo šis susidūrimas besibaigs, pagrindiniais pralaimėjusiais liks pačios Pabaltijo šalys.
Jei nauja Karibų krizė baigsis nauju fundamentaliu susitarimu apie abipusį sulaikymą ir atsižvelgimą į vienas kito interesus, tai Lietuva, Latvija ir Estija taps šių susitarimų objektais, kurių nuomonės po sukrėtimo, atsidūrus prie didelio karo ribos, daugiau niekas ir neklausys.
Na, o jei karo riba bus peržengta, tai iš Pabaltijo šalių, paprasčiausiai, nieko nebeliks.