Metų pradžios įvykiai Kazachstane daugelį kartu sustiprina Rusiją šioje, jai svarbiausioje šalyje. Maskva tampa ne tik Kazachstano vadovybės valdžios išsaugojimo garantu, bet ir pačio Kazachstano, kaip vieningos valstybės išsaugojimo garantu. Chaosas Kazachstane ir Kazachstano subyrėjimas Rusijai būtų tapęs geopolitine katastrofa, bet vietoj to, įvykęs vakarietiškos grupuotės sugniuždymas ir KSSO pajėgų įvedimas į šalį, formuoja Maskvai svarbiausią strateginę poziciją derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl NATO buvimo Rytų Europoje.
Kas Rusijai yra Kazachstanas? Tai pati svarbiausia jos kaimynė iš buvusių sovietinių respublikų nacionalinio saugumo užtikrinimo požiūriu. Strateginio Rusijos saugumo požiūriu Kazachstano reikšmė dargi didesnė nei Baltarusijos, kadangi jos, Rusijos, gyvavimo interesai susiję būtent su šia šalimi.
Gana tik vieno pavyzdžio. Kazachstanas – tai beveik pusė pasaulyje iškasamo urano. Rusijos atominės elektrinės naudoja Kazachstano žaliavą. Destabilizacija ir, dar daugiau, Kazachstano subyrėjimas nutraukia urano tiekimą – su visomis, iš to sekančiomis pasekmėmis Rusijos energetikai, ekonomikai ir ekologijai.
Kazachstano netekimas Maskvai taptų stambiausia geopolitine katastrofa po 1991 metų, tuo metu kai Kazachstano pirmųjų 2022 metų dienų krizės pasekmės kuo toliau, tuo labiau virsta stambiausia geopolitine pergale naujausioje Rusijos istorijoje.
Tarptautinei politikai įvykių Almaty ir (dar kol kas) Nur Sultane esmė gana paprasta. Kazachstane sugriuvo politinis režimas, kuris laikėsi daugiavektorinės užsienio politikos.
Pakanka pažvelgti į stambiausių Kazachstano naftos gavybos kompanijų nuosavybės struktūrą: kontroliniai akcijų paketai priklauso Chevron, Exxon Mobile ir kitoms Didžiosios Britanijos bei JAV naftininkų kompanijoms.
Blogėjant Rusijos ir Vakarų santykiams, auganti britų ir amerikiečių įtaka Kazachstano Respublikoje darėsi vis grėsmingesnė jo šiaurės kaimynei. Ši grėsmė buvo netgi didesnė, negu galimi „vakarų partnerių“ veiksmai iš Ukrainos teritorijos, nors ir nebuvo kalbama apie Kazachstano perėjimą į amerikiečių protektoratą pagal ukrainietišką pavyzdį: kazachų vadovybė rėmėsi užsienio politikos neutralumu ir sumaniai laviravo tarp Rusijos, Vakarų ir Kinijos.
Reikalas ne protektorate.
„Vakarų partneriai“ visada galėjo surizikuoti išprovokuoti Kazachstane politinę krizę, etninius valymus, pilietinį karą, žodžiu, ilgalaikę destabilizaciją Rusijos pietų pasienyje.
Vakarų buvimo respublikoje mastai – pakanka prisiminti apie 16 tūkstančių amerikietiškų nevyriausybinių organizacijų –Vašingtonui ir Londonui darė tokią galimybę įmanoma.
Galima tik įsivaizduoti Maskvos galvos skausmą. Geležinkelio iš europinės Rusijos dalies į Sibirą išsaugojimas, Baikanuro kosmodromo likimas, Kazachstano rusų gyventojų saugumas, pabėgėliai, urano tiekimas – po viso to Rusijai būtu ne iki ultimatumų dėl raštiškų garantijų neplėsti NATO į rytus.
Jei iš viso būtų ne iki kovos už teisę gyventi savo protu ir likti suverenia valstybe: kovos, kuri ir pagimdė Rusijos santykių su Vakarais krizę.
Rusijoje daugelis įsitikinę, jog 2022 metų pirmųjų dienų įvykiai Kazachstano miestuose ir buvo bandymas sukelti tokį galvos skausmą Maskvai rusų – amerikiečių derybų dėl branduolinio ginklo ir Ukrainos išvakarėse. Tikėtina. Atsižvelgdamas į įvykių raidą, autorius linksta link minties, jog Rusijos valdžiai buvo žinoma apie ruošiamus įvykius ir ji, aplenkdama juos, suveikė, iš anksto suderinusi visus veiksmus su Kazachstano prezidentu Kasymu-Žomartu Tokajevu.
Tarp kitko, tai antraeilė.
Svarbiausia tai jog KSSO pajėgų įvedimas (kitaip tariant – Rusijos karinių pajėgų įvedimas, kurį parėmė sąjungininkai) ir Nazarbajevo klano, kuris tempė Vakarus į Vidurio Aziją, sutriuškinimas, Kazachstano teritoriją daro karinio-politinio Kremliaus dominavimo teritorija.
Neutralus, daugiavektorinis Kazachstanas daugiau nėra įmanomas.
Visų pirma todėl, jog be Rusijos, valdžią savo rankose prezidentui Tokajevui neišlaikyti. Metų pradžios krizė pademonstravo klanų kovos respublikoje įkarštį ir tos kovos įtaką pajėgų pareigūnų lojalumui. Be Rusijos pajėgų paramos Tokajavą labai greitai sunaikins vidaus priešai.
Antra, Rusija Kazachstane tapo įstatymo ir tvarkos užstatu didžiųjų miestų gyventojams (visų pirma – rusakalbiams, bet ne tik jiems), kurie savo kailiu patyrė puslaukinių, nuskurdusių aulų, kur didelę įtaką turi islamo radikalai – pagrindinis pogromų ir plėšimų socialinis variklis, agresiją.
Dabar Kazachstano valdžios legitimumas – Rusijos buvimo Kazachstane legitimumo išvestinė.
Respublikos valdžia legitimi todėl, jog ji paprašė Rusijos pagalbos, kuri tik ir gali išsaugoti kazachstaniečius nuo gatvių gaujų, marodierių, etninių valymų ir radikalaus islamo plėtros, galinčios sukelti teroro sprogimą.
Kinija nuo tokios veiklos visada pasišalina, savo buvimą apriboja ekonomine veikla. Vakarams Kazachstano panirimas į chaosą kovos su Rusija ir ta pačia Kinija kontekste yra naudingas. Kazachstano pajėgų pareigūnai pademonstravo savo nepatikimumą ir demoralizavimą.
Kas lieka? Tik Rusija.
Tokiu būdu, situacija, taip vadinamoje postsovietinėje erdvėje principingai keičiasi. Šios erdvės antroji, pagal dydį ir svarbą, šalis papuolą į strateginę priklausomybę nuo Maskvos, kuri dabar nustato tolimesnį Kazachstano, kaip stabilios ir vieningos šalies, gyvavimą.
Ši situacija – stambiausia paskutiniųjų metų geopolitinė Rusijos pergalė, kuri ne tik daug kuo kompensuoja praeitų laikų pralaimėjimus: provakarietiškas perversmas Ukrainoje, Pabaltijo šalių įstojimas į NATO ir kita, bet ir leidžia „atsilošti“ Rytų Europoje.
Šveicarijoje kaip tik prasideda Rusijos ir JAV atstovų derybos dėl strateginio stabilumo (branduolinio ginklo) ir raštiškų garantijų neplėsti NATO buvimą Rusijos pasienyje. Dar prieš savaitę JAV turėjo galimybę pradėti derybas esant tokiom sąlygom, jog pas rusus „svyla“ greta pietinės sienos. Dabar gi, amerikiečiams prisieis ginti užgrobtas pozicijas Rusijos vakariniame pasienyje esant sąlygoms, kai Rusija užsitikrino strateginį saugumą pietuose.