JAV ir Didžioji Britanija iš Ukrainos teritorijos evakavo savo karinius instruktorius. Tai stambi Rusijos pergalė, kadangi aktualiausia grėsme jos nacionaliniam saugumui iš Ukrainos pusės buvo tai, kad NATO karinė infrastruktūra Ukrainoje plečiasi ir jai nebūnant Šiaurės Atlanto aljanso nare. Dabar NATO kariškiai paprasčiausiai bėga iš Ukrainos, šiais savo veiksmais įrodydami, kad už Rytų Europą jie su Rusija nekariaus.
Minsko susitarimų, kuriuos jau aštunti metai vakarų sąjungininkai negali priversti Ukrainą įvykdyti, 10 punktas nurodo „Iš Ukrainos teritorijos išvesti visas užsienio karines formuotes, karinę įrangą ir samdytus kovotojus, stebint ESBO. Nuginkluoti visas neteisėtas grupuotes”.
Po septynerių metų „marlezono baleto Normandijos formate“ Minsko susitarimai šioje dalyje pradėjo vykdytis savaime.
Išeiginėmis dienomis JAV ir Didžioji Britanija pradėjo savo karinių instruktorių evakuaciją iš Ukrainos.
Pentagono vadas Lloid Ostinas, pažymėtina, po pokalbio su kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu, įsakė išvesti amerikiečių kariškius iš Ukrainos. „Ministras Ostinas davė potvarkį laikinai perdislokuoti 160 Floridos Nacionalinės gvardijos kariškių, kurie nuo lapkričio pabaigos buvo dislokuoti Ukrainoje“, - sakoma Pentagono pranešime.
Dar anksčiau, ir taip pat po pokalbio su Sergejumi Šoigu, Didžiosios Britanijos gynybos ministro pavaduotojas Džeimsas Hippi paskelbė apie maždaug šimto britų karinių instruktorių evakavimą iš Ukrainos. Tai dar labiau parodomasis žingsnis negu, analogiškas JAV sprendimas. Būtent, po „Breksito“ bandanti save įtvirtinti pasaulio arenoje, Didžioji Britanija pastaraisiais metais yra pagrindinis NATO antirusiškumo sužadintojas.
Didina savo karinį buvimą Lenkijoje, Pabaltijyje ir Rumunijoje, rengia karines provokacijas prie Krymo krantų, ten pat stumia ir ukrainietiškus sąjungininkus.
Bet, kai tik pakvipo dūmais, Jos Didenybės pavaldiniai oficialiai užtikrino visą Jungtinę Karalystę, kad karinio konflikto atveju Ukrainoje „nebus nei vieno britų kariškio“.
Tai yra, pasielgė taip, kaip panašiose situacijose visada elgiasi pigūs provokatoriai. Populiariai kalbant „nutekėjo“.
Suprantama, NATO specų bėgimas iš Nezaležnos teritorijos yra lydimas daugiažodžiais patikinimais, kad evakavimas yra laikinas, ir pagrindiniai sąjungininkai vis vien niekada neatsisakys savo principų. Tai yra duris į NATO Ukrainai neužvers, ir jokių jos neįstojimo į Aljansą garantijų Putinui neduos.
Tačiau reikalingų sau tarpinių rezultatų Rusija jau pasiekė.
Šiaurės Atlanto aljanso šalys Ukrainoje mažina savo karinį buvimą, kuris ilgą laiką buvo didinamas, netgi šiai šaliai nebūnant NATO nare.
Aktualiausia grėsmė Rusijai buvo būtent tame. Paslaptingas NATO karinių bazių dislokavimas Ukrainoje buvo Polišinelio paslaptimi: Rusijos žiniasklaida dar spalio mėnesį publikavo tyrimą apie tai, kiek NATO bazių randasi Nezaležnoj ir kur jos slepiamos. Tai yra, plačiai nuskambėjusios amerikietiškos raketos greta Charkovo nebuvo perspektyvine grėsme – ten jos galėjo tuo pat atsirasti.
Todėl nuo rudens Maskva pradėjo primygtinai reikalauti iš Džozefo Baideno administracijos strateginio saugumo Europoje garantijų. Ir Baltieji rūmai, atsižvelgdami į Rusijos karinės sąjungos su Kiniją grėsmę, sėdo už derybų dėl saugumo garantijų stalo.
Iki šio politinio derėjimosi pabaigos dar gana toli – ne faktas, kad jis pasibaigs kokiais tai strateginiais susitarimais iki 2024 metų, kai ir Rusijoje ir JAV vyks prezidento rinkimai.
Bet Rusijai buvo gana tik vieną kartą kaip reikiant diplomatiškai paspausti, ir NATO karinė infrastruktūra, kuri daugelį metų buvo kuriama prieš ją, jau pradėjo ardytis.
Baltieji rūmai anonsavo Rusijos invaziją trečiadienį, vasario 16 d. – ir čia pat patvirtino, kad per išeigines, vasario 12-13 d. amerikiečių kariniai instruktoriai iš Ukrainos bus išvežti. JAV piliečiai Rusijos ir Ukrainos kare jokių būdu nedalyvaus, kadangi Jungtinėms Valstijoms Ukraina reikalinga tik Rusijos „suturėjimui“. Ukrainos su Rusija karas idealiai užtikrina tokį „suturėjimą“, o pati Ukraina JAV nereikalinga.
Bet ši taisyklė liečia ne vien tik Ukrainą. Kam, pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms Pabaltijys kaip ne Rusijos spaudimui? Pačios Lietuva, Latvija ir Estija niekam nereikalingos.
Jei Rusiją vieną kartą kaip reikiant prispaus JAV dėl NATO buvimo plėtros Pabaltijyje ir išprovokuos amerikiečių isteriją apie „neišvengiamą karą“, amerikiečių, britų bei kiti NATO kariškiai iš Pabaltijo pabėgs taip pat, kaip dabar bėga iš Ukrainos.
Šiandieną Pabaltijys Rusijos ir Vakarų santykiuose – tai tas pats, kaip ir Ukraina. Karinis placdarmas, NATO infrastruktūros plėtra, ir teritorija, kuri be sąryšio su Rusija, nereikalinga nei Europai, nei JAV.
Atitinkamai, ir Maskvos metodai turi būti tokie patys, kaip ir Ukrainoje, jei ten jie pademonstravo savo efektyvumą.