Rusų – amerikiečių derybas dėl saugumo garantijų lydi gana būdingi Džozefo Baideno administracijos žiniasklaidos ir ekspertų komentarai. Vieni ir tie patys amerikietiški resursai rašo apie tai, kad amerikiečiai turi pasitraukti iš Ukrainos, ir kad prezidentas Baidenas planuoja permesti keletą tūkstančių amerikiečių kariškių į Pabaltijį. Tokia situacija daro amerikiečių satelitus Rytų Europoje ciniško derėjimosi objektais, kur JAV, priklausomai nuo derybų su Maskva rezultato, yra pasiruošusios išnaudoti Ukrainą ir Pabaltijį kaip Rusijos užpuolimo placdarmą, ir juos atiduoti Putinui.
„Atsižvelgiant į dabartines realijas ir primygtinę būtinybę sukoncentruoti amerikietišką galią Rytų Azijoje pasipriešinimui Kinijai, tampa aišku, kur, ideale, gali baigtis mūsų atsitraukimas. Jis gali būti prie atidėto klausimo dėl NATO plėtros linijos; su Ukraina, kuri yra neišvengiamai spaudžiama Rusijos, bet be invazijos arba aneksijos, ir dar su sunkesne našta mūsų NATO sąjungininkams, palaikant saugumo perimetrą Rytų Europoje“, - rašo New York Times skiltininkas Ross Dautat.
New York Times faktiškai siūlo savo skaitytojams – Jungtinių Valstijų piliečiams – išeiti iš Ukrainos. Užtušuotai tai vadinasi skubiu geopolitiniu atsitraukimu, kai kažkur tai vienam amžiaus ketvirčiui Ukrainai bus atsakytas įstojimas į NATO.
Tai yra, atvirai sakant, visam laikui.
Todėl, kad „kokie bebūtu mūsų arba Ukrainos norai, jos valdžia tiesiog niekada negalėjo visiškai prisijungti prie Vakarų – ji per daug silpna ekonomiškai, per daug susiskaldžiusi viduje, ir tiesiog randasi ne toje vietoje ir ne tuo laiku“.
Pačioje Ukrainoje tokį požiūrį vadina „на тобі, убоже, що нам не гоже“ (štai tau dieve tai, kas mums nereikalinga). Nezaležnja Jungtinėms Valstijoms – toksiškas aktyvas, tegul Putinas ją ir pasiima.
Žinoma, negalima teigti, kad tokios publikacijos vyrauja vakarų publicistikoje.
Lygiagrečiai su jomis publikuojami ir „insaidai“ apie tai, pavyzdžiui, kad Vašingtonas rengia keleto tūkstančių amerikiečių kariškių permetimą prie Rusijos sienos – į Pabaltijį.
JAV prezidentas Džozefas Baidenas nagrinėja galimybę dislokuoti Baltijos šalyse amerikiečių aviaciją, laivyną ir pėstininkus, – remdamasis savo pašnekovais, rašo vis tas pats New York Times. Tokį sprendimą jis gali priimti iki šios savaitės pabaigos.
Kas yra tie laikraščio, kuris faktiškai yra JAV Demokratų partijos informacinis sparnas, pašnekovai, galima netikslinti. Ir čia yra svarbu tai, kad tie patys Baltųjų rūmų pareigūnai, kurie teikia savo partijos ruporui informaciją apie, būk tai jų turimą planą permesti iki penkių tūkstančių amerikiečių kariškių į Pabaltijį, praleidžia medžiagą, kuri faktiškai ruošia Amerikos visuomeninę nuomonę, kad Ukraina bus atiduota Putinui.
Suprantama, kad ir ta, ir kita New York Times medžiaga – tai signalai Rusijai. Tai netgi jaučiama tekste. „Šis žingsnis [JAV kariškių permetimas į Pabaltijį] Baideno administracijai, kuri iki pastarojo meto laikėsi santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu, taps kertiniu momentu“,- pareiškia New York Times šaltinis.
Klausimas, kodėl tie signalai tokie prieštaringi? Tai atsitrauksime nuo Ukrainos, tai nusiūsime 5 tūkstančius į Pabaltijį. Koks gali būti šių dviejų nuorodų bendras vardiklis?
Tik vienas.
Amerikiečių satelitai Rytų Europoje yra ciniško derėjimosi objektai, kur JAV, priklausomai nuo derybų su Maskva rezultato, yra pasiruošusios išnaudoti Ukrainą ir Pabaltijį kaip Rusijos užpuolimo placdarmą, ir juos atiduoti Putinui.
Tarp kitko, antrąjį scenarijų stumia toli ne marginalai. New York Times, USA Today, Forbes, National Interest… jų autoriai – Amerikos ekspertų žiniasklaidoje elitas, plačiąją prasme yra politinio elito dalimi. Ir štai, šis elitas, gerų, užimančių aukštas valstybines pareigas pažįstamų prašomas, stumia „urbi et orbi“ paprastą mintį: Rytų Europa – Amerikos imperijos periferija, o dabar svarbiausia sustabdyti Kinijos stiprėjimą, todėl, esant tam tikroms Putino garantijoms dėl tos pačios Kinijos, savo sąjungininkus Rusijos pasienyje galima ir reikia paaukoti.
Kartu su tuo, kad Putinas būtų sukalbamesnis, galima išnaudoti tų teritorijų geopolitinį potencialą ir prigrasinti kariuomenės telkimu Rusijos pasienyje.
Pačios teritorijos ir jų ateitis šiame žaviame derėjimosi su Maskva dėl Kinijos procese amerikiečių visiškai nedomina. Lenkijai, Ukrainai arba Baltijos šalims apmaudžiausiai yra tai, kad jos čia negali niekuo skųstis. Jos pačios išsirinko sau funkciją „ko pageidaujate“ ir savo užsienio ir, daugelių atvejų, vidaus politiką pavertė JAV interesų tarnaite.
Šiandiena JAV interesams atitinka atsisakymas nuo tolimesnio antirusiškos šių šalių politikos rėmimo ir jų pripažinimas gyvybiškų Rusijos interesų sfera.
Priimkite ir pasirašykite.