Europos komisijoje (EK) ES šalių atstovams dalinami portfeliai: Lietuvos prezidentas ir premjeras ta proga kalba, kaip svarbu „nugriebti“ solidų postą atsinaujinusios Europos sąjungos vadovybėje. Oficialus Vilnius net pateikė pasiūlymą įvesti naujas pareigas, užimti kurias turėtų lietuvis, ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės klapčiukai norėtų matyti jose „Raudonąją Dalią“.
„Lietuva sieks svarbaus portfelio tose sferose, kuriose ji sukaupė daugiausia įdirbio ir kompetencijos, — praneša Lietuvos ministrų kabineto spaudos tarnyba po vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio susitikimo su eurokomisaru energetikos klausimais Marošu Šefčovičium. — Prioritetinės yra sferos, susietos su ekonominiu vystymusi ir energetika, o taip pat būtinas žingsnis į priekį saugant išorinę Europos sąjungos sieną“.
Apie kokį įdirbį ekonomikos sferoje eina kalba? Ko gali išmokyti Europą šalis, kuri tenkinasi Briuselio „sausu daviniu“ ir maldauja infrastruktūros projektams eurofondų finansavimo?
Neseniai atsirado dar vienas nuostabus „įdirbis“: statistinė agentūra Eurostat paskelbė Europos sąjungos šalių ekonominių rodiklių reitingą.
Paaiškėjo, jog antrąją eilutę valstybių sąraše pagal aukščiausią pajamų nelygybę užima Lietuva.
Ir esant tokiam fonui Skvernelis pretenduoja turėti atstovybę ekonominiame Europos komisijos bloke?
Lietuvos kompetencija energetikos sferoje — atskira kalba. Čia Pabaltijo respublika tikrai sukaupė unikalią patirtį. SGD terminalo Klaipėdoje nuomą, kurią pats premjeras pavadino „mokesčių mokėtojų našta“, galima drąsiai pavadinti amžiaus afera.
Ir „Europos sąjungos išorinių sienų apsaugos“ klausimu Skvernelis akivaizdžiai pasikarščiavo.
Juk saugo jas ne Lietuva, o JAV, skirianti Pabaltijui karinio poligono vaidmenį pasienyje su potencialiu priešu.
Vilnius gali pasigirti tik išlaidų gynybai didinimu ir garbinga dešimta vieta tarp pasaulio šalių, sparčiausiai didinančių karinį biudžetą. Tiesa, ant gynimosi nuo „rusų agresijos“ altoriaus teko padėti socialinę sferą. Vakarų Europa vargu ar norės pasekti šiuo pavyzdžiu.
Skvernelio pastangos „nugriebti“ naujoje Europos komisijos sudėtyje solidžias pareigas atrodo kvailai, tačiau dėsningai. Praeitoje ES vadovybėje Lietuvos vaidmuo buvo labiau nei kuklus. Net kaimynų fone.
Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis Junkerio komisijoje buvo užėmęs viceprezidento ir komisaro euro bei socialinio dialogo klausimais pareigas. Vienu iš šešių viceprezidentų taip pat tapo buvęs Estijos vyriausybės vadovas Andrus Ansip.
O lietuviui Vyteniui Andriukaičiui — tos šalies, kuri pretenduoja tapti regiono lydere, atstovui atiteko sveikatos apsaugos ir maisto saugumo sferos.
Žodis „saugumas“ Lietuvai ne šiaip sau garsas. Jau daugelį metų ji kovoja dėl „energetinio saugumo“ ir pasiruošusi atremti nematomo priešo ES rytiniame pasienyje puolimą. Net ekonomikoje pirmauja saugumo sumetimais — specialios tarnybos atkakliai kaunasi su Rusijos oligarchais ir jų įtakos agentais šalies viduje.
Tačiau Junkerio komisijoje Lietuvai buvo patikėta kontroliuoti vien tik maisto saugumą.
Po rinkimų į Europos parlamentą situacija iš esmės nepasikeitė. Buvusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei neatiteko vadovaujančių pareigų, kurių ji akivaizdžiai troško. Į ES vadovybę išvis nepateko nė vieno Centrinės ir Rytų Europos politiko. Skvernelį tai nemaloniai nustebino.
Dabar ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasibėdavojo, jog ES į jo šalį pažvelgė neteisingai.
Apie tai jis pasakė prabėgomis, kalbėdamas apie užsitęsusias kandidato į eurokomisarus paieškas: „Kuo ilgiau mes delsiam, tuo mažiau ant stalo liks tų portfelių, beje, tokių, kokių mes norėtume — įtakingų. Nes aš manau, jog Lietuva, kaip Centrinės ir Rytų Europos valstybė, nepakankamai atstovaujama po EK vadovybės formavimo sprendimų“.
Taigi sudėti ginklus išdidi Pabaltijo respublika neketina. Nenuskilo vadovaujančios pareigos, pretenduosime į įtakingus Europos komisijos postus.
Nausėda nutarė žengti dar toliau ir pasiūlė įsteigti atskiras ES koordinatoriaus pareigas sinchronizuojant Pabaltijo šalių elektros tinklus su kontinentine Europa.
Užimti jas turėtų tik Lietuvos atstovas. Kas sugalvojo, tam ir pirmenybė!
Deja, šis klausimas nesvarstomas. O parinkti Lietuvos atstovo EK kandidatūrą būtina nedelsiant. Priešingu atveju visi reikšmingiausi portfeliai bus išdalinti iki pakviečiant Vilnių dalyvauti derybose. Dėl to nerimauja ne tik Nausėda.
“Aš taip pat manau, jog mes vėluojame. Tačiau aš apie tai kalbėjau jau seniai, — pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Beje, neseniai Lietuvos URM vadovas pats troško gauti vieną iš 27 Europos komisijos portfelių. Ir tai suprantama: pasikeitus valdžiai, diplomatinė Linkevičiaus karjera — vieno iš artimiausių Grybauskaitės bendražygių — gali pradėti riedėti nuokalnėn.
Manoma, jog odiozinio ministro svajonės “nugriebti” eurokomisaro portfelį buvo siejamos su galimu Grybauskaitės paskyrimu į vadovaujančias ES pareigas.
Ką tokiu atveju Grybauskaitė būtų tempusi su savim į Briuselį? Tą, kuris daugelį metų paklusniai žvelgė į burną “valdovei”, ir net buvo kalbama, kad galėtų tapti prezidento pareigų perėmėju.
Tačiau “valdovė” pati atsidūrė prie suskilusios geldos. Dar daugiau: iš užtrukusių derybų sprendžiama, jog atstovauti Lietuvai Europos komisijoje petenduoja ne tik ji. Pasak Nausėdos, svarstomos trys kandidatūros.
Kaip ten bebūtų, prieš konkurentus ji turi vieną svarbų pranašumą: ir prezidentas, ir premjeras daugiau nenori jos matyti Lietuvos politikoje.
Su Skverneliu jie riejasi seniai ir atvirai. Gal todėl vyriausybės vadovas ir prabilo apie “svarbų portfelį” Europos komisijoje. Kas iš Lietuvos atstovų gali pretenduoti į pareigas ekonominiame arba energetiniame bloke, jei ne buvusi prezidentė? Be to, ji sukaupė patirtį dirbdama biudžeto ir finansinio planavimo komisare.
Jeigu Briuselyje Grybauskaitei nieko nenuskils, liks tik vienas variantas — spausti naujas Lietuvos valdžias moralinio autoriteto vaidmeniu.
Nausėdą tokia perspektyva nedžiugina, todėl jis mielu noru išlydėtų ją į Briuselį.
Klausimas tik tame, kas konkrečiai gali atitekti buvusiai prezidentei. Jau minėtame sveikatos apsaugos ir maisto saugumo komisaro poste Grybauskaitė gal ir atrodytų savo vietoje.
Pagyvenę žmonės dažnai lankosi poliklinikose, renka sveikatos receptus ir augina daržoves priesodybiniuose sklypuose.
Šioje srityje provincijos pensininkė Dalia Grybauskaitė galėtų puikiai užsirekomenduoti.
Vargu ar Berlynas su Paryžium jai pasiūlys ką nors rimtesnio.