Priverstinio skiepijimo priešininkai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pravedė plataus masto akciją: demonstrantai rikiavosi gyva grandine 1989 metų „Baltijos kelio“ pavyzdžiu. Tokia naujiena pasipiktino atskiri politikai, kurie apkaltino akcijos organizatorius „šventvagyste“. Latvijos „Liaudies fronto“ lyderis Dainis Ivans jau prigrasino, jog kreipsis į policiją. Tuo atveju ne pro šalį būtų pasiskųsti ir tais, kurie prieš metus inicijavo analogišką akciją - „Baltijos kelias - Baltarusijai“.
„Mes atsisakome kovoti vienas prieš kitą, mes atsisakome kovoti vienas su kitu. Vietoj to, kviečiame visus susivienyti, gerbti ir mylėti vienas. Istorija parodė, kad galų gale niekas negali mūsų padalinti ir tai neįvyks dabar ar bet kuriuo metu ateityje!“ – sakoma „Baltijos kelio – 2021“ Interneto svetainėje.
Akcijos organizatoriai kviečia Baltijos respublikų gyventojus atvykti automobiliu į bet kurią patogią trasos Talinas – Ryga – Vilnius vietą ir prisijungti prie „gyvos grandinės“. Taip pat, kaip ir prieš 32 metus, kada latviai, lietuviai ir estai, visi kartu, pareiškė apie savo nacionalinių valstybių nepriklausomybės siekimą.
Data, rugpjūčio mėnesio 23, buvo parinkta neatsitiktinai – tą dieną buvo minimos 50-sios Ribentropo – Molotovo pakto pasirašymo metinės, remiantis kuriuo Pabaltijys pateko į Sovietų Sąjungos interesų zoną. Naujojo „Baltijos kelio“ organizatoriai vėl apeliuoja į istorija, nors čia sąryšis yra gana sąlyginis. Esą, anksčiau Pabaltijį dalino Stalinas ir Hitleris, o dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus skiria privalomo skiepijimo šalininkai. Jų tikslas – apriboti sveikų žmonių, kurie nepageidauja skiepytis nuo koronaviruso, teises.
Skirtingai nuo 1989 metų „Baltijos kelio“, „antivakserių“ demonstracija vietinės valdžios palaikymo nesulaukė.
Netgi stambios opozicinės partijos baiminosi ją palaikyti. Deputatas Aldis Gobzems, kurį įvardijo kaip vieną iš spėjamų šios priemonės organizatorių, neigė tokius kaltinimus. Kaip matosi, koronavirusinių apribojimų priešininkų diskreditacijos kampanija Pabaltijo šalyse pasiekė tam tikrų rezultatų.
Kaip bebūtų, bet žmonės vis tik išėjo. Viso dalyvauti akcijoje „Baltijos kelias -2021“ užsiregistravo 93 tūkstančiai žmonių. Bet Rudolfs Bremanis – vienas iš akcijos organizatorių – pažymėjo, jog dauguma dalyvių išankstinių paraiškų nepateikė. Bendras dalyvių skaičius įvertinamas 150-200 tūkstančių.
Oficialūs šaltiniai pateikia visiškai kitus skaičius. Latvijos Valstybės policijos duomenimis, „Baltijos kelias – prieš privalomą skiepijimąsi“ dalyvių skaičius viso sudarė apie 7 tūkstančiai žmonių. Jei nuspėti, jog Lietuvoje ir Estijoje išėjo tiek pat, tai vis viena gaunasi nedaug.
Niekas negali pasakyti tikslaus skaičiaus, kadangi akcijos dalyviai buvo išskirstyti dideliu atstumu (šimtais kilometrų). Kažkur tai jie sudarė ilgą gyvą grandinę. O kai kur gatvės ir keliai buvo tušti. Bet pačio priemonės pravedimo fakto ignoruoti negalima - netgi pagrindinė Baltijos šalių žiniasklaida labai nenoriai painformavo apie jį.
Jiems nebuvo prie ko prisikabinti, kadangi „Baltijos kelias“, skirtingai nuo rugpjūčio 10 protestų, pasirodė absoliučiai taikiu įvykiu.
Pavyzdžiui, Latvijos policija demonstrantams pareiškė tik vieną priekaištą: kai kur jie išeidavo į važiuojamą dalį ir trukdė transporto eismui (Vidzemės regione pradėtas administracinis procesas dėl vieno nesankcionuoto piketo). Tokiu būdu, „kovidinių“ apribojimų Baltijos šalyse priešininkai parodė save paklusniais įstatymams piliečiais, o ne karingais marginalais, kokiais juos bando pateikti valdžiai pavaldi žiniasklaida.
Rodėsi, tuo galima ir užbaigti.
Tačiau „antivakserių“ oponentai vis tik surado pasipiktinimo priežastį: jie mano neleistinu brendo „Baltijos kelias“ panaudojimą.
«Šita aš galiu pavadinti šventenybės niekinimu, pasityčiojimų iš žmonių, kurie prieš 33 metus rizikavo savo gyvybėmis. Tai vienas iš bandymų visą tai nuvertinti. Aš galiu tik su panieka pažvelgti į tuos žmones, kurie spekuliuoja šventais, tame tarpe tarptautinio masto, žmonių supratimais, kas pasaulyje reiškia visai kitą: solidarumas, o ne visuomenės suskaldymas ir neapykanta“, - pareiškė pirmasis Latvijos „Liaudies fronto“ pirmininkas, vienas iš „kanoniško“ „Baltijos kelio“ organizatorių Dainis Ivans.
Jį palaiko ir Boris Rezniks – dainos «Atmostas Baltija» («Bundanti Baltija») autorius, kuri aktyviai naudojama antisovietinių demonstracijų Pabaltijyje metu. Dabar gi, prisidengdami ja, reklamuoja judėjimo prieš koronavirusinius apribojimus tikslus.
«Nematau jokio dainos «Atmostas Baltija» ryšio su skiepijimu, ji su tuo niekaip nesusieta, ir, suprantu, kad niekada nebus. Ir jei mano nuomonė ką nors reiškia, tai aš net draudžiu dainą naudoti akcijose, susijusiose su skiepijimų. Visų pirma, tai ne prie ko, antra, aš neesu prieš skiepijimą, pats aš pasiskiepijau, ir tai normalu. Aš abejoju, kad tai gali skambėti be mano sutikimo“,- mano Rezniks.
Dainos autoriai jau kreipėsi į teisėsaugos organus. Dainis Ivans taip pat grasina pareiškimu policijai. Bet, vargu, ar pavyks jam pagristi savo pretenzijas.
Suprantama, nei vienas Latvijos įstatymas nedraudžia brendo „Baltijos kelias“ panaudojimą politiniams ar komerciniams tikslams.
Na, o jei toks įstatymas būtu, tada reikėtų nubausti ne tik priverstinio skiepijimo priešininkus.
Prisiminkime kas vyko Pabaltijyje prieš metus. Rugpjūčio 23 vietiniai aktyvistai surengė „Baltijos kelią Baltarusijai“, idant išreikšti kaimyninės šalies žmonėms savo paramą. Gyva grandinė nusitiesė nuo Vilniaus iki Lietuvos – Baltarusijos sienos. Neabejingiems latviams išskyrė atskirą ruožą. „Pradžioje mes galvojome surengti savo gyvąją grandinę Latvijoje, bet visgi nusprendėme susivienyti su organizatoriais Lietuvoje“, - sakė Latvijos piliečių aljanso direktorė Kristina Zonberga.
Kokiu būdu 1989 metų „Baltijos kelias“ susijęs su protestais prieš Lukošenką?
Kodėl tada niekas nesipiktino, kad įsikišimų į kitos valstybės užsienio reikalus mėgėjai, niekina šventenybes? Kur žiūrėjo Latvijos „Tautos fronto“ lyderiai? Apie tai istorija nutyli...