Kritikuodama premjerą Saulių Skvernelį, prezidentė Dalia Grybauskaitė nesivaržo išsireiškimuose. Jis „smūgius“ priima oriai, bet nepamiršta įžūliai atsakyti. Analitinis portalas RuBaltic.Ru siūlo skaitytojams prisiminti įdomesnius šio žodinio apsišaudymo epizodus.
Moterų diskriminavimas
Šių metų sausio mėnesį Dalia Grybauskaitė apgailestavo, kad moterims Lietuvoje neleidžiama aktyviai dalyvauti priimant politinius sprendimus. Tai, kaip žinia, pasaulinė tendencija: 2018 metais moterų skaičius vadovaujančiuose svarbiausių pasaulio kompanijų postuose sumažėjo 15 proc. Tačiau Grybauskaitė tikina, kad šiuo klausimu Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių.
Grybauskaitės manymu, tai, jog tokia problema egzistuoja, liudija situacija vyriausybėje, kur ministrų kėdės užimtos pagrindinai vyrų. O tuo kaltas ne kas kitas, o Saulius Skvernelis ir už jo pečių stovinti Lietuvos valstiečių ir „žaliųjų“ sąjunga.
Į tai atkreipė dėmesį ir Grybauskaitės patarėjas Dovydas Špokauskas.
Ir tikrai, kai Skvernelis ministrų portfelius atėmė iš Jurgitos Petrauskienės ir Lianos Ruokytės–Jonson, vyriausybėje liko vieni vyrai. Grybauskaitė, kaip „kovotoja“ už moterų teises, tiesiog negalėjo su tuo susitaikyti.
Konstitucijos pažeidimas
Praeitais metais tarp Skvernelio ir Grybauskaitės įsiplieskė nedidelis karas dėl teisingumo ministro posto. Kandidatūrą teikia premjeras, o tvirtina prezidentė. Tačiau patvirtinti Skvernelio teiktą advokatą Giedrių Danielių Grybauskaitė atsisakė. Jos argumentai vyriausybės vadovo netenkino.
„Jeigu kas nors mano, kad diktatas arba Konstitucijos numatytų įgaliojimų viršijimas — normalus reiškinys, tai aš nelaikau, jog tai yra normalu“, — aiškią užuominą metė Skvernelis.
Beje, jo neapgalvotai metami kaltinimai antikonstituciniais veiksmais atrodo kaip savigyna.
Kiek anksčiau Grybauskaitė pateikė premjerui tokias pat pretenzijas, kai šis atsisakė atleisti skandalingai pagarsėjusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Oponentai nekaltino jo nesąžiningu ūkininkavimu, kai tuo metu pagal įstatymą Markauskui visiškai buvo uždrausta užsiiminėti papildomais darbais. „Tuo pačiu ir premjerui tenka atsakomybė už galimą Konstitucijos pažeidimą“, — pasakė Grybauskaitė.
Argumentas taip pat silpnokas. Taip apsikeista vienodai nevykusiais smūgiais.
Žemas politinės kultūros lygis
Dar būdamas Lietuvos vidaus reikalų ministru Skvernelis įsivėlė į visiškai kvailą situaciją. O buvo taip: antrankiais sukaustytas pažeistos psichikos dvidešimt vienerių metų Lietuvos pilietis buvo vežamas į ligoninę. Kažkokiu būdu jam pavyko atimti iš policininko automatą ir pabėgti — jo ieškoti puolė visas miestas.
Vidaus reikalų ministras ir pats šią situaciją charakterizavo vienu žodžiu: „Gėda“. Ir dėl to jam teko atsistatydinti.
Viena iš tų, kurie negailėjo Skverneliui kritikos, buvo Grybauskaitė. Ją papiktino informacija, jog bėglio sulaikymo operacija vidaus reikalų ministras nesidomėjo. Jeigu tikėti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės žodžiais, jis tuo metu miegojo. Tačiau Skvernelio versija kita: pokalbis su Grybauskaite buvo „neadekvatus“, todėl jį teko nutraukti. Bet kokiu atveju, prezidentės nuomone, ministras pasielgė nevykusiai.
„Turiu apgailestaudama pastebėti, kad Skvernelis ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinės kultūros lygį, bandydamas komentuoti arba nesuvokdamas savo atsakomybės lygio, — pažymėjo Grybauskaitė. — Vidaus reikalų ministras privalo laiku ir išsamiai informuoti apie įvykius visus šalies vadovus“.
Pavojingas populistas
Elektroninis Grybauskaitės ir korupcija įtariamo buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas — atskira tema. Jos paviešinimas stipriai pakenkė ponios Dalios reputacijai (elitas sušneko apie apkaltos galimybę).
Viename laiške Grybauskaitė užsiminė apie žmogų, kuris artimiausiu metu taps jos pagrindiniu politiniu oponentu.
Ir verta pažymėti, kad jos nepavedė moteriška intuicija: Skvernelį ji pavadino žmogumi, kuris „jau dabar yra pavojingas „populistas“, o ateityje dar padidins apsukas“. Ką gi, apsukos jau tikrai padidintos!
Buvęs VRM vadovas tada pareiškė, jog atsakydamas nesiruošia kritikuoti prezidentės, nes jis kitaip supranta moralę ir etiką. Tačiau ir jis, kaip rodo praktika, žodžių kišenėje neieško.
Buldozeris prieš „nupieštą fasadą“
Eilinis žodinis Drybauskaitės ir Skvernelio apsišaudymas įsiplieskė ant mokytojų streiko bangos praeitų metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Šalies prezidentė negailėjo epitetų. Jos manymu, antrieji vyriausybės darbo metai buvo skirti „jėgos demonstravimui“, o valdančiosios partijos „arogantiškas visko žinojimas“ privedė prie chaoso daugelyje sferų. Ministrų kabinetą ji palygino su buldozeriu.
Skvernelis atsakė taip pat kandžiai: „ Mes matome nupieštą fasadą, o tikrą vaizdą, manau, daugelis politikų, kaip aš ir Butkevičius, galėtų nupiešti“. Be to, šį kartą premjeras vis dėlto „smogė“ Grybauskaitei, primindamas jos susirašinėjimą su Masiuliu.
Tačiau skaudžiausia tada buvo smogta ne Grybauskaitei, o jos draugams iš Tėvynės Sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
Skvernelis viešai įtarė juos dirbant Kremliui. Reikia manyti, kad rusofobams konservatoriams tai buvo baisiausias įžeidimas.
Daugiau žalos, negu naudos
Neseniai vizito į Izraelį metu Skvernelis vėl tūpė į balą. Jeigu iki šiol Lietuvos politikai tradiciškai lankė Palestinos autonomiją, tai dabartinis premjeras to nepadarė demonstratyviai. „Tai pažeidžia įprastą ES praktiką, tai pažeidžia tarptautinę teisę ir siunčia palestiniečiams labai blogą signalą“, — situaciją komentavo Palestinos užsienio reikalų ministras Amal Džadu.
Ir Grybauskaitė nutarė šliūkštelti į ugnį žibalo, pareikšdama, kad Skvernelio vizitas „davė daugiau žalos, negu naudos“.
Priešrinkiminis skandinimas
Pristatydamas savo rinkimų štabą ir rinkimų programą, Skvernelis kelis kartus kritikavo prezidentės politiką. Pavyzdžiui, apgailestavo, kad ji jam trukdė priimti socialiai orientuotą biudžetą ir, gali būti, vėl bandė pažeisti Konstituciją. „Aš niekada nesusitaikysiu su biudžetu, kuris galimai bus antikonstitucinis, kuris užprogramuotai menkins socialinę piliečių gerovę — mažins pensijas, atlyginimus ar svarbias socialines išmokas“.
Tačiau skaudžiausias Skvernelio pasisakymo smūgis — priminimas, jog Lietuvos prezidentė negali pasiekti dvišalio bendradarbiavimo su JAV formato.
Akivaizdžiai primintas gėdingas Pabaltijo šalių lyderių susitikimas su Donaldu Trampu, kai jis juos priėmė visus kartu.
Pasaulinio masto gėda
Įžeista Grybauskaitė suskubo atsakyti. Neseniai Skvernelio paskelbtame „plane-chuligane“ Baltarusijos AE atžvilgiu ji aptiko ... Konstitucijos pažeidimą. „Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su vyriausybe. Taip kad, kadangi ši tema nebuvo derinama, o tai strateginis užsienio politikos tikslas, manau, susidūrėme su antikonstituciniu veiksmu“.
Dar griežčiau Grybauskaitė pasisakė po to, kai Skvernelis atmetė draugystę su latviais.
Jos nuomone, premjero pasisakymas tapo Lietuvai „pasaulinio masto gėda“.
Skvernelis atsakydamas kol kas tik teisinasi. Šią žodinės kovos dalį jis akivaizdžiai pralaimėjo.