Lietuvos vyriausybei švedų ir britų gamintos vakcinos Astra Zeneca atsisakymas tapo moraline kančia ir Šekspyro verta drama, kurią bet kuris žmogus galėjo stebėti gyvai. Dar kovo 16-ą, dieną, vyriausybės vadovas ir sveikatos apsaugos ministras įtikindavo lietuvius, kad Astra Zeneca yra visiškai saugi, ir tam, kad tai įrodyti, jie yra pasiryžę pasiskiepyti viešai, visų Lietuvos gyventojų akyse. Tos pačios dienos vakarą jie sustabdė vakcinos taikymą po šūktelėjimo iš ES.
„Visi šitie sprendimai [dėl Astra Zeneca naudojimo ES šalyse bei kituose pasaulio regionuose sustabdymo – RuBaltic.Ru pastaba] skamba kaip profilaktikos priemonės, bet nėra geriausias sprendimas pačiai vakcinai ir jos reputacijai. Kasdien prarandame žmonių, kurie miršta nuo COVID-19, todėl pasakyčiau, kad Astra Zeneca vakcinacijos sustabdymas atneš daugiau blogio nei naudos“, - komentavo Europos šalių atsisakymą naudoti Astra Zeneca Lietuvos ministrė-pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Šimonytės pareiškimas buvo padarytas kovo 16-ą, diena.
Tam laikui naudoti Astra Zeneca skiepams sustojo daugiau nei 20 Europos valstybių.
Austrija, Bulgarija, Danija, Vokietija, Islandija, Airija, Italija, Ispanija, Latvija, Prancūzija ir kiti pabūgo dėl šalutinio poveikio, kurį, kaip pasirodė, sukelia Astra Zeneca.
Už „Senojo pasaulio“ ribų naudoti Astra Zeneca atsisakė Indonezija, Kongas, Tailandas ir Pietų Afrika. Pačia stebinančia naujiena tapo atsisakymas naudoti vakciną jos kilmės šalyje. Švedijos valdžia sustabdė vakcinacija su Astra Zeneca kol nebus išaiškinti visi galimi šalutiniai poveikiai.
Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos valdžia pasirodė esanti net karštesnė švedų farmacijos patriotė nei patys švedai: Vilniuje iš paskutiniųjų įtikindavo, kad nepaisant nieko vakcinuos gyventojus skandinavų kilmės vakcina.
Šimonytės komentaras čia – esmingiausias. Lietuvos vadovybei, visų pirma, rūpėjo ne lietuvių saugumas, bet vakarų vakcinos reputacija. Vyriausybės vadovė negalėjo net sau leisti minties, kad šita vakcina iš esmės bloga ir kad nuo Astra Zeneca naudojimo teks atsisakyti.
Todėl ir vakcinacijos sustabdymas šitu preparatu iki jo šalutinio poveikio išnagrinėjimo neleistinas. Nes į tai rodys „Kremliaus propaganda“!
Tai, kad Lietuvos vadovybė gyventojų vakcinacijos įgyvendinimo klausimu vadovaujasi geopolitikos ir informacinio pasipriešinimo Rusijai sumetimais, neturėtų kelti nustebimo. Jeigu ji vadovautųsi nacijos sveikatos sumetimais, Lietuva 2020 metų pabaigai neužimtų pirmos vietos pasaulyje pagal koronaviruso plitimą šimtui tūkstančių gyventojų.
Tuo tarpu lietuvių valdžia, kuri pralaimėjo kovą su pandemija, vos ne vienintelė pasaulyje iš anksto atsisakė naudoti rusišką „Sputnik V“ ideologiniais sumetimais.
Respublikos URM vadovas Gabrielius Landsbergis paskelbė, kad Lietuva rinks vakcinas, besivadovaudama transatlantinio solidariškumo sumetimais – t.y. kylančių iš šalių-sąjungininkų iš NATO bei ES. Jau paminėta Ingrida Šimonytė iš vis pavadino rusišką vakciną „Putino hibridiniu ginklu“ ir pasidalino savo nuojauta, jog nuo „Sputnik V“ žmonijai „nėra jokios naudos“.
Ir Lietuva „Putino hibridinį ginklą“ nesinaudos masinei vakcinacijai net tuo atveju, jei jį patvirtins taikymui ES šalyse Europos vaistų agentūra.
Po tokios pozicijos skelbimo išprovokuoti trombozės sukeltą lietuvių mirštamumą po Astra Zeneca vakcinacijos būtų ne taip baisu, kaip pripažinti, kad vakarų vakcina, kurią aprobavo Vilnius, gali būti prastesnė ir pavojingesnė už rusišką. Nes net ukrainiečių prezidentas dėl „Sputnik V“ pramurmėjo kažką neaiškaus: neva, negalima vakcinuoti ukrainiečius „abejingos kokybės preparatu“, kuris neregistruotas Europos Sąjungoje. Pagrindine priežastimi atsisakyti rusiškos vakcinos buvo ne aiški ideologinė nuostata – „šalies-agresoriaus“ produkciją nenaudojame – bet tiesioginis įsakymas iš JAV ambasados Kijeve.
Latvija kartu su Estija iš vis išdavė „baltų vienybę“. Jų oficialūs atstovai patvirtino vakcinacijos rusišku preparatu galimybę tuo atveju, jei jį patvirtins Europos vaistų agentūra.
Tad tarptautinio masto skandalas dėl Astra Zeneca šalutinio poveikio Lietuvos vadovybę erzina ne tuo, kad dėl jo beveik žlugo gyventojų vakcinacijos kampanija, bet tuo, kad šis skandalas diskredituoja Lietuvos antirusišką nepalenkiamumą.
Pirmiausias Vilniaus prioritetas – informacinis efektas, o ne pandemijos nugalėjimas. Todėl į skandalą buvo nuspręsta atsakyti ne vakcinacijos stabdymu, bet... propagandos kampanija. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tą pačią dieną, kovo 16-ą, kai visa Europa atsisakydavo Astra Zeneca, pažadėjo atlikti parodomąją žinomų žmonių, politikų, vadovų ir pačio savęs vakcinaciją.
Tai yra tipiškas lietuvių politikų elgesys: tikėti tuo, kad jų mantros, daug kartų ir su didžiuliu įsitikinimu pakartotos, sukurs realybę.
Nors lietuviai abejoja skiepytis Astra Zeneca ne dėl to, kad juos išgąsdino „Kremliaus propaganda“, bet todėl, kad susirūpinimą vakcinos saugumu paskelbia daugelis valstybių.
Ir sukelti šitie susirūpinimai ne „Kremliaus agentų“ griaunamąja veikla, bet daugeliu skandalų.
Be trombozės sukeltų mirčių ir kraujo krešumo problemų po anglų-švedų vakcinos naudojimo, Astra Zeneca kūrėjai išgarsėjo tuo, kad netyrinėdavo savo preparato tarp vyresnio nei 55 metų amžiaus žmonių ir iš vis tikslioms išvadoms dėl vakcinos saugumo neužtenka paskiepytų žmonių skaičiaus.
Praeitą savaitę Baltijos šalys jau atsisakė vienos iš Astra Zeneca partijų dėl atskleistų šalutinių poveikių.
Tęsti vakcinaciją su Astra Zeneca nepaisant realybės ir tam, kad įpykdyti Rusiją su jos siūloma alternatyva, galėjo sukelti Lietuvoje pilnaverčių vakcinacijos maištų, todėl šalies politinei klasei teko kapituliuoti prieš realybę.
Kaip tai atsitinka, visi domintis galėjo pamatyti gyvai. Kovo 16 dieną Ingrida Šimonytė paskelbė savo epišką komentarą „vakcinuosime su šita vakcina į patyčia visiems priešams, kad nesugadinti jos reputacijos“. O jau vakare Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas, kuris prieš kelias valandas žadėjo pasiskiepyti Astra Zeneca visų lietuvių akyse, pranešė apie preparato naudojimo nutraukymą.
Elgesio pokytis aiškinamas labai įmantriai. „Šiandien gavau iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) rekomendaciją, kurios tarnyba, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, atsargumo sumetimais rekomenduoja sustabdyti vakcinavimą COVID-19 vakcina „AstraZeneca“, - papasakojo Arūnas Dulkys.
Išverčiame: vakare į Vilnių paskambino iš Briuselio ir „kauktelėjo“ į lietuvių politikus, kad pastarieji neeitų iš proto ir baigtų kelti pavojų žmonių gyvybėms.
Lietuvių politikai iš proto išėjo jau seniai, bet ignoruoti tiesioginio įsakymo iš „obkomo“ nedrįso. Lietuviai gali būti dėkingi užsienio vadovybei už išgelbėtas gyvybes, kurias jų pačių vadovai buvo pasiryžę paaukoti, kad tik rusų vakcina neatrodytų patrauklesnė palyginus su vakarų analogais.