Ateinanti šildymo sezono pradžia Pabaltijo šalims tampa vis grėsmingesnė. Latvijos ir Lietuvos vadovybė perspėja gyventojus apie neišvengiamą komunalinių tarifų didėjimą, kartu su tuo, kad atskirais atvejais jie padidės daugiau nei pusantro karto. Rekordinės dujų kainas Europoje papildomai stimuliuoja protestų nuotaikos Baltijos šalyse, o jau pradėti bandymai dėl susiklosčiusios situacijos apkaltinti Rusiją nepadeda: užsienio politika tik labiau piktina žmones.
Lietuvos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba perspėjo lietuvius, jog naujame sezone šildymas brangsta 30 procentų.
Tai vidutiniškai visai Lietuvai. Atskiruose savivaldybėse dar blogiau. Sostinėje Vilniuje mokestis už šildymą padidės 60 procentų. Reguliavimo tarybos atstovas Matas Taparauskas tai paaiškina tuo, jog Vilniaus komunalinės tarnybos gamtinių dujų naudoja žymiai daugiau nei likusieji miestai.
Komunalinių tarifų didėjimas laukia ir kaimyninę Latviją. Rygoje mokestis už šildymą jau padidintas 27 procentais ir laukiamas sekantis padidinimas – 15 procentų.
Tarifų didėjimo priežastimi yra rekordiškai aukštos dujų kainos Europoje.
„Rygoje artimiausiu metu padidės šiluminės energijos kainos, kadangi dramatiškas gamtinių dujų kainų didėjimas tęsiasi ir jos jau pakilo dešimt kartų, palyginus su praėjusių metų vasarą“, - sako Latvijos sostinės šilumos tiekimo tarnybos Rīgas siltums vadovas Normundas Talcis.
Analogiškai kalbama ir Lietuvoje.
Tokiu būdu, situacija darosi grėsminga.
Pabaltijyje, kaip ir iš viso Europoje, jau nuskambėjo žodžiai “dujų krizė“.
„Dujų krizė įmanoma. Bet aš tikiuosi, Jog Europos komisija, kartu su (ES)
šalimis – nariais išspręs šį klausimą, ir pas mus nebus to, kas buvo daugiau kaip prieš 10 metų, kai Europoje buvo sutrikimai, o daugelyje šalių, netgi žiemos viduryje, nebuvo dujų“, - pareiškė Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos ministerijos vadovas, tradiciškai Pabaltijo veikėjams, visas problemos sprendimo viltis sieja su Europos Sąjunga ir taip pat tradiciškai įžiūri Rusijos intrigas bet kokių sunkumų užnugaryje. Kreivio nuomone, kainų didėjimą iššaukia dujų apimčių sumažėjimas Europoje, o sumažėjimą, savo ruožtu, iššaukia „ Rusijos bandymas kaip galima greičiau nutiesti antrąją dujų vamzdyno linija („Šiaurinis srautas – 2“) Baltijos jūros dugnu į Vokietiją“. Standartinis bandymas išnaudoti rusofobiją, kaip atsakomybės už problemą perkėlimo instrumentą, šiuo atveju rodosi jau visiškai absurdišku.
Rusija dabar – vienintelė Europos viltis, jog dujų kainų didėjimas sumažės ir jos netaps kosminėmis.
Todėl, kad dabartinės anomalijos ES dujų rinkoje priežastys yra akivaizdžios visiems, bet ne šizofrenikams iš Rytų Europos. Pasaulis išeina iš pandemijos, pasaulio ekonomika – iš 2020 metų krizės, griuvimo vyksta atsistatomasis augimas, o tam reikalinga energija. Pačias didžiausiais kainas už energiją siūlo Pietryčių Azija – pasaulio ekonomikos regionas-centras – atitinkamai, dujų tiekėjai visų pirmą savo žvilgsnius nukreipia į tą pusę.
Rinką Europa domina (ypač SGD, suskystintų gamtinių dujų rinką) pagal liekamąjį principą, kartu su tuo, jog Europos dujų saugyklos ištuštintos dėl anomaliai šaltos žiemos (šildymas) ir karštos vasaros (kondicionavimas). Dėl to Europoje dujų kaina ir viršija 800 dolerių už kubinį metrą.
Vienintelė garantija, kad šiame sezone dujos bus iš viso – stabilus, nenutrūkstamas rusiškų dujų tiekimas, kuris dešimtimis metų dirbtinai buvo mažinamas ES Trečiuoju energetikos paketu ir pagalių kaišiojimų į abiejų „Šiaurinio srauto“ vamzdynų tiesimo ratus.
Dėmesio, klausimas: būtent kas dešimtimis metų Europoje tuo užsiiminėjo? Kas Briuselyje rėmė Trečiąjį energetikos paketą? Kas agitavo ES sąjungininkus už amerikietiškas SGD, kurios dabar pasitraukė į Pietryčių Aziją? Kas iki šiol reikalauja atsisakyti „Šiaurinio srauto – 2“?
Lietuva ir Baltijos šalys.
Anksčiau joms rusiškų dujų Europoje buvo per daug, dabar gi - per maža. Ir gyventojai, kuriems dešimtmečiais buvo kalbama apie „energetinę nepriklausomybę“ nuo Rusijos, dabar klausosi kalbų, jog naujos šildymo kainos – dėl „Šiaurinio srauto – 2“ paleidimo.
Idant neleisti dujų krizės, reikia, tikriausiai, įvesti naujas sankcijas Rusijai ir sumažinti „Šiaurinio srauto – 2“ pralaidumą. Arba iš viso uždrausti tiekti dujas tokiu „Putino hibridinio ginklu“, kaip vamzdynai. Toks poveikis Rusijai tikrai užpildys Europos saugyklas ir numuš dujų kainas.
Jei rimtai, tai dabartinės rekordinės kainos smogia į ES energetinės politikos, kuri paskutiniaisiais 20 metų kuriama remiantis, nukreiptu prieš Rusiją, pagrindu, pamatus.
Tam pačiam Pabaltijui tokia situacija – papildomas stimulas žmonėms išeiti į gatvę, po to kai jie gaus naujas mokėjimo už šildymą sąskaitas.
Pabaltijyje protestai palaipsniui jau tampa kasdienybės dalimi. Vilniuje ir Rygoje kiekvieną mėnesį susirenka daugiatūkstantiniai Lietuvos ir Latvijos vadovybių priešininkų mitingai. Taip kad nepasitenkinimas tarifais papuola į maitinamą terpę.
Ir paaiškinti situaciją objektyviais faktoriais (o tuo labiau „Rusijos hibridiniu karu“) nebus galima.
Todėl, kad kritinės situacijos Europos dujų rinkoje priežastis diskredituoja tą energetinę politiką, kurią Pabaltijo šalys vedė pas save ir stengėsi įdiegti Europos sąjungoje.
Taip kad Pabaltijį laukia komunaliniai maištai.