Lietuvoje ketinama skirti 2021 metus Juozo Lukšos (Daumanto) – žinomo antisovietinio pogrindžio dalyvio, kaltinamo žydų genocidu – atminčiai. Prieš šitą sprendimą, kas buvo nenuostabu, pasisakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, po ko „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ partiją atstovaujantis Seime deputatas Laurynas Kasčiūnas įkaltino ją „provokacija Rusijos režimo naudai“.
Birželio 23 dieną Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pristatė rezoliucijos projektą, kurį pavadino „2021 metų paskelbimas Juozo Lukšos-Daumanto metais“. Baltijos šalyje jis laikomas vienu įžymiausių pasipriešinimo tarybų valdžiai dalyvių. Jo biografija tikrai yra išraiškinga.
1941 metais Lukša prisijungė prie nacionalistinio pogrindžio, buvo sulaikytas NKVD, bet išsigelbėjo nacių agresijos prieš TSRS dėka. Kovojo prieš sovietų valdžios atkūrimą gimtoje šalyje, su mūšiu prasiveržė į vakarus, gavo papildomą parengimą ir vėl grįžo į Lietuvą tam, kad tapti nedidelio partizanų būrio vadu.
Kai lietuvišką „Če Gevarą“ likvidavo, jam sukako vos 30 metų. Ar šita istorija neverta filmo? Matyt, tą patį klausymą iškėlė sau režisierius Jonas Vaitkus, kuris pagal Lukšos biografiją sukūrė filmą „Vienui Vieni“.
Deja, „herojaus“ gyvenimo aprašyme yra viena nemaloni istorija: pasak liudytojų, nacių okupacijos laikais Daumantas dalyvavo Holokauste.
Pavyzdžiui, jį atpažino kaip vieną iš liūdnai pagarsėjusio Kauno pogromo – 1941 metų birželio 25-29 dienomis vykusių Lietūkio garažo žudynių – vykdytojų. „Miško brolių“ gerbėjai šiuos kaltinimus aršiai neigia.
„Partizanas Juozas Lukša-Daumantas buvo vienu pačių įžymiausių kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę“, - teigiama jau paminėtame Seimo rezoliucijos projekte. Nacionalistai ją palaikė su entuziazmu.
Lietuvos žydų bendruomenėje reakcija taip pat ryški ir nedviprasmiška: Holokausto dalyvių šlovinimas demokratinėje Europos valstybėje nepriimtinas. Vietoj Lukšos „metų žmogumi“ turi tapti kas nors kitas – tokios nuomonės laikosi žinomas žydų mokslininkas ir rašytojas Dovydas Kacas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky žengė dar toliau ir kreipėsi į Seimą su raginimu atsisakyti Švietimo ir mokslo komiteto rezoliucijos.
Savo kreipimesi ji tiesiai pavadino Lukšą Holokausto dalyviu.
Fainos Kukliansky oponento vaidmenį nusprendė atlikti konservatorių partiją atstovaujantis Seime deputatas Laurynas Kasčiūnas, kuris reikalauja iš LŽB pirmininkės viešai atsiprašyti už „miško brolio“ atminties išniekinimą.
Kitu atveju jos kreipimasis „bus laikomas provokacija Rusijos režimo naudai ir sąmoningu herojaus šmeižimu“.
Panaši kaltinimai Fainos Kukliansky atžvilgiu skamba jau nebe pirmą kartą. Praeitais metais „landsbergiečiai“ ir asmeniškai Vytautas Landsbergis jau įkaltino ją „Kremliaus parėmimu“. Tuomet Lietuvos bendruomenėje įkaito aistros dėl kito „herojaus“ – nacių kolaboracionisto Jono Noreikos – šlovinimo. Po metų asmenys pasikeitė, bet ginčo esmė išliko.
Vis dėl to yra vienas žymus skirtumas. Kai Faina Kukliansky po nacionalistų grasinimų laikinai sustabdė LŽB biuro ir sostinės choralinės sinagogos veiklą, Landsbergis kritikavo ją gana švelniai, beveik tėviškai, ir neįsižiūrėjo jos veiksmuose jokių blogų ketinimų: „Kaip [Vilniaus miesto meras Remigijus] Šimašius nesuvokdavo, ką darė, dabar, turbūt, ponia Kukliansky nesuvokia“.
Dabar gi Kasčiūnas pradėjo kalbėti apie sąmoningą šmeižimą ir provokaciją.
Iš kur pasiėmė toks griežtumas? Iš vienos pusės, tarp Kasčiūno ir LŽB pirmininkės brenda asmeninio pobūdžio konfliktas. Prieš keletą mėnesių jis ragino ją paaiškinti, kodėl Rūtos Vanagaitės nauja „melagiška knyga“ apie Holokaustą Lietuvoje buvo finansuota iš “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” lėšų.
Kukliansky į šitą išpuolį dėmesio neatkreipė – knyga buvo išleista ir pristatyta Vilniaus choralinėje sinagogoje. Nenuostabu, kad įžeistas Kasčiūnas nepraleidžia galimybės vėl apkaltinti Lietuvos žydų lyderę.
Deja, reikalas neapsiriboja vien tik asmenine antipatija. Kad suvokti tikrą žodžių apie „provokaciją Rusijos režimo naudai“ esmę, būtina suprasti ir užsienio politikos kontekstą, kuris nulėmė 2021 metų paskelbimą Juozo Lukšos metais.
Rezoliucijos projektas Seime buvo pristatytas birželio 23 dieną, o išvakarėse nutiko maždaug du įvykiai, kurie įtikino deputatus šio dokumento gaminimo būtinumu.
Pirmiausiai, gegužės pabaigoje deputatas Aleksejus Žuravliovas pateikė Rusijos Valstybės Dūmos nagrinėjimui įstatymo projektą dėl TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo “Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“ paskelbimo nebegaliojančiu.
Kitaip tariant, pasiūlė Rusijai liautis atgailavusi dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo. Baltijos šalys ir Lenkija į tai sureagavo bendru šaukimu Valstybės Dūmai atsisakyti Žuravliovo iniciatyvos nagrinėjimo.
Antra, birželio 18 dieną amerikiečių žurnalas National Interest išspausdino Vladimiro Putino straipsnį apie Antrąjį pasaulinį karą. Atskirą dėmesį Rusijos lyderis skyrė Lietuvai, Latvijai ir Estijai. „Jų įstojimas į TSRS buvo įgyvendintas remiantis sutartimi, valstybių gyventojų išrinktoms valdžioms pritarus. Tai atitiko tų laikų tarptautinės bei valstybinės teisės normas. Beje, Lietuvai 1939 metų spalio mėnesį buvo grąžinti Vilniaus miestas su apskritimi, kurie anksčiau priklausė Lenkijai. Baltijos respublikos būdamos TSRS sudėtyje išsaugojo savo valdžios organus, kalbą, turėjo savo atstovybes tarybinėse aukščiausiosiose valstybės struktūrose“, - teigia Putinas.
Žinoma, šiuo atveju Lietuvos, Latvijos ir Estijos reakcijos nereikėjo ilgai laukti. Jie nekantravo apkaltinti Rusijos prezidentą melu, istoriniu revizionizmu, mėginimais pateisinti „sovietų okupaciją“.
O po penkių dienų po Putino straipsnio publikacijos Seime buvo pasiūlyta praleisti sekančius metus minint vieną garsiausių antisovietinio pogrindžio atstovų gyvenimo „žygį“.
Šitą pasiūlymą galima laikyti dėsninga eiline Lietuvos kontrataka istorijos fronte. Ar ne todėl Kasčiūnas įkaltina Kukliansky „provokacija Rusijos režimo naudai“?
Nors LŽB pirmininkė Putino straipsnį irgi iškritikavo. Bet nuo konservatorių išpuolių tai jos neišgelbėjo.
Į Putino straipsnį ir Žuravliovo įstatymo projektą Lietuva atsako „miško brolių“ šlovinimu, suvokdama tai pilnaverčio atminties karo su Rusija kontekste.
O visi, kas pasisako prieš, neatidėliotinai bus priskirti prie Kremliaus agentų. Karinių laikų tvarka yra itin griežta. Todėl Lietuvos žydų bendruomenei verta ruoštis tam, kad kovoti su nacių nusikaltėlių šlovinimu jiems nuo šiol bus dar sudėtingiau.