Neregėtas korupcijos skandalas, įsiliepsnojęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijoje, smarkiai pakenkė tarptautiniam Lietuvos imidžui, be to, tą smūgį padvigubino Baltijos šalies Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos diplomatai yra įtarti kyšių ėmimu. Maža to, Lietuvos diplomatinė tarnyba mėgino nukreipti dėmesį nuo šio įvykio, pakišdama nuolatinę “Rusijos agresijos” temą ir nežinia kam prikalbėjo nesąmonių dėl Maskvoje esančio ambasadoriaus pareiškimo dėl Sausio 13-osios bylos nuteistų sovietų kareivių. Situacija virto baisiausia gėda.
Balandžio 7 dieną Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovą Rimantą Šidlauską, kuris 2002-2008 metais ėjo Lietuvos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje pareigas.
Šidlauskas kaltinamas kyšio prievartavimu iš Rinato Nasirovo, „Novyj promyšlenyj bank“ banko, iš kurio praeitais metais buvo atimta licencija, bendrasavininko.
Buvęs ambasadorius žadėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įtariamam totorių bankininkui panaudoti savo ryšius Lietuvos ambasadoje Maskvoje tam, kad išgauti Šengeno daugkartinę vizą Nasirovui.
Savo žodį Šidlauskas, pasirodė, išlaikė, nes kartu su Lietuvos diplomatijos tarnybos veteranu specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Lietuvoje ir Nasirovą.
Korupcijos skandalo epicentre atsidūrė Lietuvos respublikos ambasada Maskvoje, ryšiai kurioje leido Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovui užtikrinti Šengeno vizą neteisėtais veiksmais įtartam verslininkui, kuriuo jau seniai domisi Rusijos teisėsauga.
Lietuvos respublikos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas paskubėjo pranešti, kad nežino nieko apie vykdomą tyrimą o konsulato darbuotojams, kurie sprendžia vizų klausimus, daryti įtakos neįmanoma. Tačiau Lietuvos specialiosios tarnybos nusprendė kitaip.
Per kelias dienas po sulaikymo Motuzas buvo atšauktas iš Maskvos tam, kad dalyvauti apklausoje Lietuvos respublikos generalinėje prokuratūroje, kuri nagrinėja korupcinę bylą dėl įtakos prekybos.
Prokuratūra pranešė, kad ambasadoriui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Toks statusas parodo, kad žmogus yra baudžiamosios bylos figūrantas, tačiau nėra tiek įrodymų, kad jų pakaktų pareikšti įtarimus dėl neteisėtų veiksmų.
Po atšaukimo iš Maskvos Remigijus Motuzas kelias dienas nebuvo pasiekiamas, o paskui pareiškė, kad atsistatydinti nesiruošia. „Atsistatydinimas būtų, kad aš pripažįstu, jog mes atlikome neteisėtą veiksmą. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad jokių įtarimų nėra ir jokių neteisėtų veiksmų nėra“, - pasakė Lietuvos Respublikos ambasados vadovas.
Šis skandalas dėl buvusių ir esamų diplomatinės tarnybos darbuotojų verslumo pasirodė labai žymus. Smūgį tarptautiniam Lietuvos imidžui teko pripažinti net šalies prezidentei. Grybauskaitė pasakė, kad Lietuvos diplomatas apklaustas kaip baudžiamosios bylos dėl kyšio vizos išdavimo metu liudytojas „meta šešėlį į diplomatinę tarnybą“.
Deja, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai tos gėdos neužteko, todėl jie nusprendė dar prisidaryti sau bėdų.
Jokio kito geresnio pasiteisinimo už pamiltą „Rusijos agresiją“ Užsienio reikalų ministerijoje sugalvoti nesugebėjo ir susiejo ambasadoriaus atšaukimą iš Maskvos su 1991 metų sausio 13-osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto bylos nuosprendžiu.
„Ambasadorius atšaukiamas konsultacijoms dėl pažeidžiamumo, kuriuos lemia grasinimai, kurių sulaukė ambasada, ambasados darbuotojai ir ambasadorius po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio“, - pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Jakilaitienė pranešė tai balandžio 11 dieną. Bet vos už vieną porą Motuzas pareiškė, kad atsisakyti savo pareigų nesiruošia. Reiškia, ambasadorius nori grįžti į Maskvą. Kaip gi tai įmanoma? Jam gi ten gresia didžiulis pavojus. Jis gi gauna grasinimų. Jis gi jau gali nebegrįžti iš Rusijos gyvas. Jis gi Rusijoje bus užmuštas ir išdarinėtas už tai, kad Lietuvoje 7 metams kalėjime buvo nuteistas pulkininkas Jurijus Melis...
Pasirodė, Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją stengdamasi pasitesinti už diplomatų korupciją savo gėdą pavertė gėda kvadratu.
Pono Linkevičiaus darbuotojai tiek metų atkakliai sudaro nepageidaujamų valdžiai rašytojų, mokslininkų, žurnalistų, dainininkų ir aktorių „juoduosius“ sąrašus, kurių vienintelis „nusikaltimas“ – Rusijos politikos rėmimas ir (o, Viešpatie!) Lietuvos politikos kritika.
Tuo pačiu metu už kyšį jie įleidžia į Europos Sąjungą nusikaltėlį.
Pagauti, šie žmonės vėl puola kaltinti „Rusijos agresiją“ ir kvailai tvirtina, jog ambasadorių iš Maskvos atšaukė dėl Jurijaus Melio. Jų žodžius tuo pačiu metu neigia Lietuvos prokuratūra, kuri teigia, kad ambasadorius buvo atšauktas apklausai dėl kyšio. Kitą dieną savo URM kolegų žodžius neigia jau pats ambasadorius.
Vargu ar lietuvių diplomatai kada nors supras, kodėl jie atsidūrė tokioje nemalonioje situacijoje. Jie taip daro savo darbą, o kitaip – nemoka.
Pirmas Baltijos šalių diplomatijos principas: bet kokioje neaiškioje situacijoje minėkite „Rusijos grėsmę“.
Bet kokioje sau nemalonioje situacijoje – juo labiau minėkite „Rusijos grėsmę“.
Tad ir turim, kad „tai ne aš apsišūdinau, tai Putinas pridėjo man į kelnes“.