Pabaltijyje formuojasi reagavimo į JAV krachą Afganistane, kaip į bendrąjį Vakarų pasaulio, įskaitant ir Baltijos šalių krachą, koncepcija. Panašiu savęs plakimu Estija, Latvija ir Lietuva bando išvengti nemalonaus fakto, jog amerikiečiai metė, išdavė ir paliko savo sąjungininkus Afganistane konstatavimo ir, vadinasi, gali tiksliai taip pat išduoti savo sąjungininkus Rytų Europoje.
„Mes norėjome tikėti, jog Afganistano karinės pajėgos, policija ir valstybės aparatas, kuriuos mes išmokėme, nori ginti savo šalį ir laisvę, Deja, to neatsitiko. Žinoma, nesėkmė buvo laukiama, kaip sąjungininkai, taip Afganistano valdžia tam buvo pasiruošusi balandžio mėnesį, kai aš Kabule susitikau su ja. Tačiau, toks veržlus žlugimas tapo netikėtų“,- pareiškė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid dėl įvykiu Afganistane.
Kaljulaid pasisakyme įdomiausiu – tai, žinoma, įvardis „mes“.
Estijos prezidentei nesinori vertinti amerikiečių veiksmų ir pripažinti stambiausio nuo karo Vietname laikų, JAV karinio ir politinio pralaimėjimo fakto: jai paprasčiau paremti amerikiečius ir pagelbėti jiems nešti gėdos kryžių, negu pasakyti, jog Pabaltijo globėjai iš už vandenyno sužlugo.
Ir tokią taktiką pasirinko ne viena Kersti Kaljulaid. Pabaltijo valstybėms sakyti „Afganistane sužlugome mes“, vietoj „Afganistane sužlugo amerikiečiai“ tampa savotiška psichologinio apsigynimo priemone.
Viso pasaulio žiniasklaida užpildyta panikos Kabulo oro uoste kadrais, po to kai Afganistano sostinę užgrobė talibai (Rusijoje uždrausta terorizmo organizacija - RuBaltic.Ru pastaba). Apimti siaubo stengiasi išskristi iš Afganistano žmones, kurie 20 metų rėmė okupacinį amerikiečių režimą, kuris ten statė demokratiją. Ir negali išskristi, kadangi amerikiečiai gelbėjasi patys, o juos palieka.
Į istorija, tikriausiai, įeis video su afganistaniečiais, kurie įsikabino į amerikiečių orlaivio šasi ir tokiu būdu bandė išskristi, todėl kad salone jiems neliko vietos. Vietas lėktuve skyrė amerikiečių tarnybiniams šunims, bet ne vietiniams pagalbininkams, kurie paskutiniųjų 20 metų laiku pasirinko „laisvą pasaulį“. Dėl to ypatingą įspūdį sukelia afganistaniečių kūdikio, išmesto ant pakilimo tako krepšelyje asmeniniams daiktams tikrinimo metu fotografiją.
Komentuodama šias siaubingas scenas amerikiečiu žiniasklaida viską vadina savo vardais. Viskas kas vyksta – ant Amerikos sąžinės. Pats dažniausias žodis – išdavystė. Amerika išdavė tuos, kurie ja tikėjo.
Tai pats tas atvejis, kai satelitai Rytų Europoje paprasčiausiai organiškai nesugeba lygiuotis į Ameriką, kaip darė visada. Dabar jų pirštai ant klaviatūrų nepakils parašyti tą patį, ką rašo amerikiečiai.
Kartoti amerikiečius, kad Amerika išdavė sąjungininkus, Pabaltijui arba Ukrainai – tai pripažinti, jog ir juos Amerika gali tiksliai taip pat išduoti.
Ukrainos socialiniuose tinkluose plinta isteriška kampanija, reikalaujanti jau baigti naudoti tą žodį - „išdavystė. Esą, tokiu būdu jūs propaguojate „Kremliaus propagandai“ naudingą naratyvą.
Pagarsinami įvairūs „gudrūs planai“, jog tai kas įvyko Kabule – „peremoga“(pergalė), o ne „zrada“(pralaimėjimas). Amerika, esą, sudavė mirtiną smūgį Rusijos ir Kinijos „autokratijai“, vietoje vesternizuotos demokratijos greta jų sienų sukūrusi terorizmo valstybę. Logiškas argumentas, kad, tokiu atveju, Amerika jau išdavė Ukrainą, kadangi tokios šalies kaip Afganistanas chaotizavimas atsilieps visai Eurazijai nuo Vladivostoko iki Lisabonos, iššaukia naują psichozę.
Pabaltijo šalyse truputi kita situacija: jos NATO narės ir „tarptautinės koalicijos“ Afganistane dalyvės. Todėl jos gali sau leisti pasakyti „sąjungininkus išdavėme mes“. Taip pasakyti galima, skirtingai nuo „sąjungininkus išdavė JAV“.
Lietuvoje, pavyzdžiui, vystomas siužetas dėl afgano vertėjų, kurie ilgą laiko padėjo Lietuvos kariškiams bendradarbiauti su vietiniais gyventojais. Lietuva ir norėtų juos išgelbėti nuo gyvenimo baisybių su „Talibanu“ (Rusijoje uždrausta terorizmo organizacija - RuBaltic.Ru pastaba), bet negali vertėjus išgabenti iš Kabulo. Gėda nors verk, nors Vilnius ir daro viską kas įmanoma.
Tokie komunikaciniai fokusai dabar taikomi, kad nukreipti dėmesį nuo to, kas Pabaltijui, neabejotinai, šioje istorijoje yra svarbiausia.
Amerikiečiai nesugebėjo apginti ir paliko tuos, kurie jais tikėjo – būtent tai Amerikai atsidavusiam Pabaltijui yra visų svarbiausia.
Estija, Latvija ir ypatingai Lietuva 30 metų vykdė savo ir savo pačių interesų atžvilgiu beprotišką proamerikietišką užsienio politiką, absoliučiai įsitikinę, jog Amerika juos visada apgins. Dabar prieš Pabaltijo politikus atsivėrė bedugnė, kurioje jie griebiasi amerikiečių orlaivio šasi, kadangi sprunkantys amerikiečiai jų vietas salone atidavė tarnybiniams šunims.