Oficialus Rusijos Federacijos URM atstovas Marija Zacharova pavadino Baltijos šalis toksiškomis. Tai yra pirmas atvejis, kai Lietuva, Latvija ir Estija būna įvertintos taip griežtai ir atvirai Rusijos vadovybės įgaliotu asmenu. Baltijos valstybių toksiškumo pripažinimas yra viešas oficialus pareiškimas, kad Rusija atsisako plėtoti santykius su šio regiono šalimis. Baltijos regionas vis sparčiau praranda Rusijos rinkas, investorius bei tranzitą.
„Baltijos valstybėse valdžia bei specialiosios paskirties tarnybos naudoja skirtingas slopinimo metodikas prieš civilinės bendruomenės aktyvistus, teisių gynėjus, prieš žurnalistus, kurie gina skirtingas už oficialias nuomones apie užsienio ir vidaus politiką šalyje. Be abejo tai liečia ir istoriją. Į šių įtakos metodų arsenalą buvo įtraukti ir profilaktiniai pokalbiai, gyvenimo socialinių bei ekonominių sąlygų bloginimas patraukiant šiam tikslui bankus“, - pasakė Zacharova, įvertindama padėtį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Ypatingai Rusijos URM pabrėžė Jurijaus Melio tragediją. Pastarasis 1991 metų sausio 13 dieną švietė tanko žibintais prie Vilniaus televizijos bokšto ir paleido 3 tuščius šūvius aukštyn, dėl ko buvo Lietuvoje nuteistas 7 metams kalėjime ir apkaltintas “nusikaltimu žmoniškumui“. Čia viskas aišku. Jurijus Melis – Rusijos Federacijos pilietis ir Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas. Jeigu Lietuvoje vyrauja toks požiūris į rusus, tai kokie santykiai gali būti tarp dviejų valstybių?
„Toksiškos iš esmės atmosferos kūrimas“, - padarė išvadą Marija Zacharova dėl situacijos Baltijos valstybėse.
Per daugelį metų tai yra pirmas atvejis, kai Lietuva, Latvija ir Estija būna taip atvirai ir griežtai įvertintos Rusijos vadovybės įgaliotu atstovu.
Prieš tai Rusijos valdžia laikėsi taktikos, kai demonstratyviai ignoravo atvirai priešiškus pareiškimus iš šių atvirai priešiškų valstybių. Buvo pripažinta, kad Baltijos šalys stengiasi išprovokuoti Rusiją tam, kad pateisinti NATO sąjungininkų akyse savo amžinus klyksmus apie karinę grėsmę, kylančią iš Rytų kaimyno, ir tuo laimėti vakarų šalių investicijų savo saugumui didinimo.
Šiuo atveju optimalus sprendimas „drambliui“ – ne reaguoti į lojančias „moskas“. Todėl Baltijos šalių, jų vidaus žmonių teisių laikymosi padėties bei požiūrio į Rusiją įvertinimai buvo žurnalistų bei ekspertų prievole.
Beveik visi iš jų daugybę kartų rašydavo ir sakydavo maždaug tą patį, ką ir dabar pasakė RF URM atstovas, o šio straipsnio autorius savo komentare naujienų agentūrai RIA „Novosti“ net minėjo toksiškumą: „Rusijoje eksperimentiniu būdu buvo nustatyta, kad vengti dialogo bei sąveikos su toksišku kaimynu, kurie gali pasibaigti skandalu ar problemomis, daug naudingiau už pastangas išlaikyti ryšius. Bet kurios investicijos į kontaktus su Baltijos šalimis neabejotinai veda į pralaimėjimą“, - įvertina situaciją Nosovičius.
Jeigu dabar jau Baltijos šalių toksiškumą mini Rusijos valdžios įgaliota atstovė, tai gali reikšti tik tai, kad Rusija atvirai pabrėžia savo ketinimą atsisakyti santykių su Lietuva, Latvija ir Estija.
Ką tai reiškia pastariesiems? Tai garantuoja rusiškos rinkos, investicijų bei tranzito tolimesnį praradimą. Besitęs tie procesai, kurie vyksta jau dabar, bet oficialus šių procesų patvirtinimas panaikina visas galimybes juos sustabdyti ir pasukti atgal.
Daugelis Baltijos šalių politinės klasės dalyvių iki šiol negali šiuo patikėti. Juose egzistuoja neišnaikinamas pasitikėjimas formule „verslas eina atskirai nuo politikos“, kai jie sako ir daro prieš Rusiją viską, ką tik pageidauja, bet tuo pačiu metu aptarnauja rusiškus krovinius.
Tai pagrindžia praėjusių metų „prašymas“ Maskvai iš Latvijos vyriausybės, kuriame Ryga prašė Rusijos Federacijos Transporto Ministerijos grąžinti rusiškos anglies tranzitą per Latvijos teritoriją. Susisiekimo ministerijos laiškas buvo suderintas su Latvijos URM vadovu Edgaru Rinkevičiu. Pastarasis pretenduoja vadintis Baltijos pirmuoju rusofobu, bet į savo bendraminčių pagrįstą nustebimą atsakė visai kaip siūlo populiarus memas „jūs nesuprantate, tai visiškai kita“.
„Eilinės „geležinės uždangos“ kūrimas su Rytais labai apribos mūsų ekonomines galimybes. Žinoma, yra atvejai, kai šalys sugebėjo pasiekti aukšto ekonominio vystymosi lygio nepaisant geografinės padėties. Pavyzdžiui, Švedija ir Suomija. Bet tai reikalavo ekstraordinarinių pastangų. O pas mus nėra nei ekonomikos strategijos, nei ekstraordinarinių pastangų ekonomikos vystymuisi. Iš vis jokių rimtų pastangų nematyt“, - komentuoja esamos strategijos Rusijos atžvilgiu padarinius Latvijos Seimo deputatas Viačeslavas Dombrovskis.
Šitie padariniai jau tapo realybe. „Latvijos geležinkeliai“, kurie taip ir nesulaukė Rusijos anglies, pardavinėja metalo laužui traukinių ratus ir bėgius – daug pats už save pasakantis faktas, kuriam nereikia komentarų.
Ir toliau situacija tiktai blogės.
Rusijos rubliu palaikyti antirusiškus Baltijos režimus – nusikaltimas, kuris prilygsta valstybės išdavimui.
Baltijos šalys tokia savo politika daro viską įmanomą tam, kad šita tezė taptų patvirtinta oficialiai ir įsigaliotų juridiškai. Šitos valstybės pirmos pasaulyje randa naujų pretekstų pasiūlyti naujas sankcijas prieš Maskvą, visada skatina Vakaruose patį įnirtingą antirusišką elgesį iš visų įmanomų, įteikia savo teritorijas NATO puolimo įrangos išdėstymui ir savo infrastruktūrą tam, kad skatinti Rusijoje lauko riaušes.
Jeigu tai prasitęs dar kelis metus, Rusijoje priims įstatymą dėl priešiškai nusiteikusių valstybių, kurių ekonomikos parama per bendradarbiavimą yra nubaudžiamas nusikaltimas.
Ir jau dabar nėra jokių abejonių, kieno garbei gali būti priimtas toks įstatymas.