Išėjus amerikiečių kariuomenei, Afganistano valdžia istoriškai rekordiniu laiko tarpu griuvo į islamistų judėjimo „Taliban“ (uždrausta Rusijoje teroristinė organizacija - RuBaltic.Ru pastaba) rankas. JAV likimo valiai paliko ne tik savo marionetes Kabule, bet ir visus sąjungininkus Eurazijoje, kurioms – nuo pietryčių Azijos iki ES šalių – dabar gresia nauja nelegalios migracijos ir terorizmo banga. Šios vasaros migracinė krizė Pabaltijo šalims gali pasirodyti vaikelio vapaliojimu, po krizės, kurią išprovokavo jų, esantis už vandenyno patronas dėl kurio jie 30 metų griovė santykius su Rusija.
JAV Prezidentas Džozefas Baidenas nusprendė iki rugsėjo 11 d. išvesti visus amerikiečių kariuomenės padalinius iš Irako. Šiame sprendime buvo ypatingas politinis simbolizmas. Į Afganistaną JAV įėjo po 2001 m. rugsėjo mėn. 11 dienos terorizmo aktų, tam kad sutriuškinti tarptautinį terorizmą jo paties urve.
Per 20 metų amerikiečiai padarė viską ką norėjo: atkeršijo, sutriuškino, atnešė į Afganistaną liberalines vertybes, pastatė ten demokratiją, ir teroristinės JAV atakos jubiliejaus dieną išeina namo su atliktos pareigos jausmu.
Ir iš tikrųjų, simbolizmas pasisekė, ko atimti negalima.
Rugsėji 11 teroristinių aktų 20-mečiui Jungtinės Valstijos faktiškai padovanojo Afganistaną tiems jėgoms, kurios įrėžė civilinius lėktuvus į bokštus-dvynukus ir Pentagono pastatą.
Išėjus JAV kariuomenei, proamerikietiškos vyriausybės žlugimas buvo išspęstas reikalas – tai suprato visi, kaip suprato ir tai, jog valdžios vakuumą Afganistane po amerikiečių išėjimo gali užpildyti tik talibai (uždrausta Rusijoje teroristinė organizacija - RuBaltic.Ru pastaba). Tačiau, mažai kas numatė, jog amerikiečių marionečių režimas Kabule sugrius per tokį istoriškai rekordinį laiko tarpą.
Prosovietinis Nadžibulos režimas po sovietų kariuomenės išvedimo iš Afganistano išsilaikė trejus metus. Proamerikietiškas režimas po dalies amerikiečių kariuomenės išvedimo iš Afganistano neišsilaikė ir trejus mėnesius.
Visas Afganistanas visiškai kapituliavo prieš talibus rugpjūčio 15-ąją. Ryte talibai tik ruošėsi šturmuoti Kabulą, o po pietų prezidento rūmuose jau priėmė besąlyginę kapituliaciją ir valdžią.
Iš afgano sostinės ištisą dieną vyko masinis sprukimas visų tų, kurie 20 metų centrinės Azijos respubliką mokė demokratijos ir žmogaus teisių. Šiuolaikinės technologijos suteikė galimybę visam pasauliui stebėti šį žavingą procesą tiesiogiai.
Ypatingai plačiai išplito JAV ambasados evakuacijos iš Kabulo kadrai. Amerikiečių diplomatai glaudžiasi ant stogo, o kariškių sraigtasparniai paeiliui jus kelią į orą.
Iš esmės, Jungtinės Valstijos neišėjo iš Irako: jiems išeinant talibai spyrė jiems į užpakalį, ir amerikiečiams teko labai skubiai sprukti iš ten.
JAV prezidentas Džozefas Baidenas prigrasino islamistams „greitu ir galingu“ kariniu atsaku, jei jie užpuls JAV ambasadą arba vis dar šalyje liekančius amerikiečių kariškius. Šie grasinimai paprasčiausiai yra graudūs. Koks „greitumas ir galingumas“, jei „Talibanas“ jau užėmė Kabulą, priėmė amerikiečių statytinio kapituliaciją ir kontroliuoja beveik visą Afganistano teritoriją?
Afganistane JAV visiškai apsigėdijo. Po savęs jie palieka skurdą, nualinimą, terorizmą, šimtus tūkstančių heroino narkomanų, prekeivių narkotikais. Savo civilizuota misija JAV su sąjungininkais padarė taip, jog Afganistane pasidarė blogiau, nei buvo. Dabar „Talibanas“ kontroliuoja didesnę teritoriją, negu 2001 metais, kada amerikiečiai ten įlindo su demokratijos eksportu.
JAV krachą dabar lygina su amerikiečių sprukimu iš Saigono 1975 metais. Tačiau ši analogija teisinga tik pačių JAV atžvilgiu. Eurazijos kontinentui JAV pralaimėjimas Afganistane yra nepalyginimas su tais padariniais kurie kilo po JAV pralaimėjimo Vietname.
Pabėgdamos, JAV likimo valiai paliko ne tik savo marionetes Kabule, bet ir visus savo sąjungininkus Eurazijoje, kuriems – nuo pietvakarių Azijos iki ES šalių – gresia nauja nelegalių migrantų, prekybos narkotikais ir terorizmo banga.
Ypatingai įdomu dabar sulaukti, taip vadinamos „tarptautinės koalicijos“ šalių, JAV sąjungininkių, kurios siuntė į Afganistaną savo karius paremti amerikiečius, komentarų dėl situacijos. Dėl ko visą tai buvo daroma?
Klausimas nėra tuščias. Afganistane per 20 amerikiečių okupacijos metų žuvo, pavyzdžiui, vienas Lietuvos, keturi Latvijos, devyni Estijos ir keturiasdešimt keturi Lenkijos kariškiai.
Už ką toje tolimoje Azijos šalyje žuvo žmonės nuo Baltijos krantų? Už demokratiją ir žmogaus teises? Jie pralaimi netgi jų šalyse, jau nekalbant apie Afganistaną. Už savo valstybių interesus ir nacionalinį saugumą? Jie taip pat pralaimėjo.
ES rytų pasienio šalims dabar gresia tokio masto migracinė krizė, jog po jos, Lukašenkos išdaigos su migrantais Lietuvoje pasirodys vaikišku vapaliojimu.
Todėl, kad paskutiniu metu tik iš vieno daugiamilijoninio Kabulo lėktuvai, nesustodami, išskrenda į vieną galą.
Kas dabar gali išgelbėti Europą nuo pačio blogiausio scenarijaus? Visa tai, ką dešimtmečiais europiečių ir savo pačių akyse demonetizavo Lenkija ir Pabaltijys. Rusija, ODKB, Eurazijos integracija. Rusiškas „geras žodis su pistoletu“, kai, iš vienos šalies, Rusijos kariuomenė ir postsovietinės Vidurinės Azijos respublikos telkia pajėgas prie sienos su Afganistanu, o iš kitos šalies, rusiška diplomatija mandagiai ir aiškiai pareiškia talibams: jūs nelendate per sieną pas mus – tada ir mes nelendame per sieną pas jus.
Nedrąsus pagrindas tikėtis sėkmės yra. „Talibanas“ gerbia jėga, o Rusiją gerbia dar daugiau, negu amerikiečius. Rusijos ambasada iš Kabulo neevakuojama: Rusijos diplomatams „Talibanas“ užtikrino neliečiamumą.
Taip, kad dabar Rusijos rankose yra viskas, kad užtikrinti Europos strateginį saugumą nuo naujos geopolitinės realybės, kuri per vieną dieną susiformavo Rytuose.
Kyla įdomus klausimas: ar turi Rusija, kaip Europos dalis, dabar veikti kieno tai interesams ir saugumui, neskaitant savo interesų? Kaimynai iš Vakarų vis vien jai nepadėkos ir toliau vadins ją agresoriumi bei okupantu, kurį reikia „sulaikyti“.
Gal būt Pabaltijo šalims dirbti su „Talibanu“ savarankiškai? Tegul ir toliau tikisi pagalbos ir apgynimo iš JAV, kurios juos eilinį kartą paliko.