Į pirmąjį Astravo atominės elektrinės energobloką buvo pakrautas branduolinis kuras. Apie tai pranešė naujienų agentūra „BelTA“ besiremianti „Gosatomnadzor“ branduolinės saugos reguliavimo skyriaus vadovo Vigeno Maruchiano pranešimu. Masinės protestų akcijos neturėjo įtakos įmonės paleidimo paruošimo renginiams. Net Aleksandro Lukašenkos priešininkai šiandien vengia šitą temą. Ir tik Lietuva nepraranda vilties, kad politinis nestabilumas kaimyninėje šalyje patrukdys paleisti Astravo AE.
Lietuva, ko gero, yra vienintelė šalis, kuri akivaizdžiai turi savanaudišką interesą Lukašenkos pašalinimo nuo valdžios atveju. Nebe pirmus metus valstybė nesėkmingai tęsia kovą prieš Astravo AE. Prieš maždaug mėnesį analitikos portalas RuBaltic.Ru rašė, kad tokios mintys negali neaplankyti Lietuvos politikų: tam, kad nubausti Lukašenką už demokratinių vertybių pasmerkimą Europos Sąjunga privalo boikotuoti atominę elektrinę Astrave.
Prieš rinkimus niekas apie tai garsiai nekalbėjo, bet dabar nėra ko gėdytis.
Europos Sąjunga privalo išgauti iš Minsko sprendimą sustabdyti pirmojo Astravo AE bloko paleidimą dėl nestabilios padėties šalyje – tokią tezę pareiškė rugpjūčio 13 dieną Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Ministerijos vadovas Linas Linkevičius pažadėjo, kad per ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferenciją, skirtą Baltarusijos padėties aptarimui, stengsis atkreipti partnerių dėmesį į šitą problemą.
Nors jokios problemos nėra. Kaip jau buvo paminėta, Astravo elektrinėje protestai praėjo pro šalį. Pranešimai, kad joje prasidėjo maištai, buvo klastotėmis.
Įdomu, kodėl ta pati Lietuva dėl politinio nestabilumo Ukrainoje 2013-2014 metų žiemą neragino sustabdyti atominių elektrinių veiklą?
Rugpjūčio 14 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Daigiausia svarstė politinę padėtį Baltarusijoje. „Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene“, - praneša Lietuvos lyderio svetainė.
Čia pat sakoma apie prezidentų vieningumą pasisakant už sankcijų taikymą Baltarusijai, jeigu situacija valstybėje nepasikeis. Ir būtent šio susitikimo metu Nausėda įtikino Kaljulaid paremti Astravo AE boikotą: „Prezidentas padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką“.
Įsidėmėtina, kad anksčiau Vilnius negalėjo priversti savo kaimynų atsisakyti prekybos elektra su tomis šalimis, kurios eksploatuoja „nesaugias“ atomines elektrines.
Bet masinių protestų Baltarusijoje aplinkybėmis, jeigu tikėti Nausėdos oficialios svetainės pranešimu, estai visgi nusprendė palaikyti Astravo AE boikotą. Beliko tik perkalbėti Latviją.
Kodėl būtų neverta pamėginti tai padaryti, jeigu politinė konjunktūra yra tam labai palanki? Anksčiau Lietuva atkreipdavo dėmesį į baltarusių „atominio monstro“ „nesaugumą“ ir kvietė Baltijos vieningumo. Dabar ji turi kitą pranašumą: negalima remti „Lukašenkos režimo“.
Per ES viršūnių nepaprastąjį susitikimą Nausėda iškėlė klausimą visu griežtumu: „Ar gali tokia atominė elektrinė būti priimtina Europos Sąjungai ir ar netraktuotumėme pagamintos tokioje elektrinėje elektros importą susiklosčiusiomis aplinkybėmis kaip savęs sukompromitavusio režimo paramą?“
Žinoma, prekyba su Baltarusija yra „režimo“ parama. Kuo mažiau pinigų turi režimas, tuo silpnesnis jis tampa. Neatsitiktinai Svetlanos Tichanovskajos štabe ragino padaryti Lukašenkai ekonominių nuostolių. Bet Lietuvoje to raginimo neparėmė. „Jeigu kalbame apie sankcijas, yra prasmė svarstyti sankcijas ES mastu. Svarstyti tikslines sankcijas, kurias reikėtų taikyti ne tiek šalies ekonomikai, kiek atskiriems asmenims, kurie yra susiję su rinkimų rezultatų falsifikavimu, su represijomis“, - skelbė Nausėda.
Žodžiu, šiandien Lietuvos prezidentas atsisako sankcijų prieš Baltarusijos ekonomiką, o rytoj ragins apriboti baltarusiškų prekių importo dydį tam, kad „Lukašenkos režimas“ netektų finansinės paramos.
Pats laikas kreiptis į psichiatrą: akivaizdi asmenybės skilimo diagnozė.
Prie kovos su Astravo AE naujojo etapo prisidėjo ir Lietuvos Seimas. Į kaimyninės šalies prezidento rinkimų nepripažinimo rezoliuciją, kuri buvo priimta beveik vienbalsiai, buvo įtrauktas eilinis raginimas spręsti atominės elektrinės klausymą tarptautiniu lygiu.
Koks ryšis tarp atominės energetikos ir rinkimų Baltarusijoje? Lietuvos seimūnai sau šito klausimo neužduoda.
Ko gero pats tiesiakalbis pareiškimas dėl Astravo AE priklauso Lietuvos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Iš pradžių jis pakartojo tezę neva situacija šalyje yra papildoma grėsmė atominės elektrinės saugumui, o paskui išreiškė viltį, kad naujoji Baltarusijos valdžia turės „daug racionalesnį“ požiūrį šiuo atžvilgiu.
Ir tam yra pagrindas.
Pagrindiniai Lukašenkos priešininkai viešai kritikavo sprendimą dėl Astravo AE statybos.
„Aš, žinoma, galiu pasakyti vieną – atominės elektrinės statyba buvo didžiulė klaida. Buvo verta plėtoti alternatyvių energijos šaltinių kryptis – tai yra saulės bei vėjo energija, tai yra energija gaunama iš medienos perdirbimo atliekų deginimo, galų gale, tai galėtų būti turimų šiluminių elektrinių modernizavimas“, - skelbė Valerijus Cepkalo.
Viktoras Babaryka žengė toliau ir pasiūlė organizuoti tarptautinę komisiją, kuri nuspręstų Astravo AE ateitį. Priešpriešinis pasiūlymas – įtraukti į komisiją daugiau lietuvių!
Jie kaip tik turi pažangiausią atominių reaktorių sustabdymo patirtį. Savo Ignalinos AE prapuldė ir kaimynams padės padaryti tą patį.
Lietuvos politikai viešai sako išpūstas kalbas apie Baltarusijos tautos atgimimą, apie kovą už demokratiją, apie nepaprastą kelią prie laisvos visuomenės. Bet Baltijos valstybės Ministras Pirmininkas net neslepia, kad šios kovos rezultatais turi pasinaudoti jo šalis.