Gegužės mėnesį Lietuvoje priimtas sprendimasuždaryti oro erdvę lėktuvams, kurie skrenda iš Baltarusijos, iš naujo pakėlė klausimus apie Kaliningrado tranzitą bei apie Kaliningrado srities transporto saugumą. Rusijos anklavas ir toliau yra priklausomas nuo Lenkijos bei Lietuvos veiksmų. Apie tai, kaip paskutiniais metais klostėsi Rusijos-Lietuvos ir Rusijos-Lenkijos santykiai, pasakoja Rusijos ūkio ir valstybės tarnybos akademijos prie Rusijos prezidento administrasticijos šiaurės-vakarų filialo direktorius, praeityje buvęs Kaliningrado srities vice-gubernatorius Michailas Pliuchinas.
-Gerbiamas Pliuchinai, gegužės mėnesį pas mus kai kuriuose sluoksniuose buvo kilusi panika kad Lietuva uždarys oro erdvę Kaliningrado sričiai, lėktuvams, kurie skrenda per Baltarusijos teritoriją iš Kalingrado į pagrindinę Rusijos dalį. Jūs ilgą laiką dirbote valstybės tarnyboje kaip atsakingas regiono valdžios struktūrų darbuotojas. Ar kada nors ši tema buvo rimtai svarstoma, buvo tokie aptarimai, kad Lietuva gali uždaryti oro erdvę Kaliningrado sričiai ?
Visiškai niekad to nebuvo. Klausykite, lietuviai –labai pragmatiški žmonės, ir sugebantys gerai skaičiuoti. Štai eina geležinkelio transportas-jie gauna iš to pastovią tranzito dalį. Be abejo, jie gauna ir iš lėktuvų skrydžius virš šalies teritorijos: skrenda lėktuvas –ir jie gauna tranzito rentą. Bijau suklysti, tačiau kai mes tais dalykais užsiėmėm, tai atsiskaitymai kažkodėl vyko Šveicarijos frankais, kodėl taip buvo, nežinau.
Skrydžiai į mūsų teritoriją per Lietuvos oro erdvę-jokių klausimų dėl to niekada neiškildavo.
Yra buvę periodai, kai Lietuvos partneriai perlenkdavo lazdą su tranzito ribojimais.
Šiuo atveju ,,ribojimus“ įvardiju su kabutėmis.
Arba jie įvesdavo papildomas administracines procedūras, arba didindavo rinkliavą už tranzitą, arba aiškindavo-kad kai kurie kroviniai dėl kažko tai turi gabenami tik per Klaipėdos uostą.
Ir iš karto mūsų valdžios struktūrų atstovai tada teigdavo : ,,Kolegos, o pas jus ten kažkas iš kažkur vyksta ? Ar jūs iš kažkur kažką gaunate ?“
Kai pas tave už nugaros valstybė, tu visada jautiesi užtikrintas. Dėl to aš nemanau, kad jiems galėjo ateiti į galvą konkreti mintis apriboti skrydžius į Kalingradą.
Bet kuriuo atveju, ar saugi Kaliningrado sritis, žvelgiant iš transporto saugumo taško? Jei bus kokie netikėtumai, ar galima skristi į Rusiją per neutralių vandenų zoną ? Jei kada realiai kiltu tokia būtinybė ?
-Mūsų kariniai transporto lektuvai jau skrenda tokiais koridoriais, kurie neįeina i jokios valstybės jurisdikciją.
Gerai, galima ir taip! Juk tokiu būdu gali skristi ir civiliniai lėktuvai. Ir kam nuo to geriau ?
Gaunasi, kad skrydžiai ilgesni, reikia daugiau kuro, laiko atžvilgiu viskas užtrunka-ir tai jau visai kiti santykiai. Juk bet koks veiksmas, šalia to, kad jis lemia atoveiksmį, iššaukia ir tam tikrą santykį atžvilgiu to, kuris to veiksmo ėmėsi.
Galime skristi, kiek žinau, tik per Sankt-Peterburgą tokiu ratu-ir tai sukelia nepatogumus, o žmones visad linksta link patogumo.
Tai būtų nesąmoningas dalykas, ir tikrai faktiškai atsisuktų prieš tą, kas tokiį sprendimą priimtų.
Šalia to, pre kitų problemų prisidėtų dar viena, buitiniame lygyje: kažkuo lėktuvas trukdė, arba dar kažkas.
-Mums tenka užsiimti tokiais samprotavimais dėl to, kad mūsų santykiuose su Lenkija ir Lietuva dominuoja negatyvus požiūris. Tačiau mes galime pasiūlyti lenkams ir lietuviams pozityvų požiūrį. Kaip jie į tai reaguos-jų reikalas, tačiau pasiūlyti mes galime. Modeliuojame situaciją: Jūsų akademijos platformoje vyksta apskritas stalas, į kurį sutinka atvykti Varmijos-Mozūrijos vaivadijos, Gdansko, Klaipėdos savivaldybių atstovai, ir mūsų- Kaliningrado srities atstovai, ir mes turime pateikti įvairius siūlymus dėl geranoriškos kaimynystės vystymo. Tokius siūlymus, kurie juos sudomintų. Ką galime pasiūlyti, kad juos tai realiai sudomintų, ir jie atsitrauktų nuo begalinių pokalbių apie istoriją, Antrajį pasaulinį karą ir panašiai ?
Man idomi lenkų patirtis municipalinės sandaros srityje. Aišku, kad lenkų savivaldoje irgi yra problemų, tačiau jie arčiau prie tokio modelio, kuris buvo suformuotas, kai buvo vykdomi įvairūs savivaldos reformos etapai. Pas juos matome įdomų pasiskyrstymą tarp federalinių, regioninių ir savivaldos įgaliojimų. Man atrodė, kad tai gana subalnsuotas modelis.
Dėl ko tai dėstau ? Juk mes svarstėme tokius klausimus ir su Lenkijos, ir su Lietuvos partneriais ir keitėmės patirtimi. Jiems buvo ne visai aišku, kodėl kai kurie dalykai egzistuoja pas mus, o mums buvo ne visai aišku, kodėl pas juos vyksta kai kurie procesai, ir viso to nagrinėjimas yra naudingas.
Kas liečia istorijos sritį. Komisija skirta spręsti sudėtingus Rusijos-Lietuvos istorijos klausimus, išleido knygą: Rusijos požiūris į problemą, Lenkijos požiūris į problemą. Ir praųom, ieškantis tegu randa, klausantis tegu išgirsta, ir pratęsiu-skaitantis perskaito. Tegul būna taip.
Ir šalia to yra dalykai, suprantami apriori. Kas nugalejo Didžiajame Tėvynės kare? Tarybų Sąjunga.
Patinka jums tai, ar nepatinka, bet tai buvo Tarybų Sąjunga, kurios indėlis toks-dėl Pergalės savo gyvybes paaukojo 28 milijonai žmonių.
Ir štai prasideda: ne 28, bet 27 milijonai. Klausykite, tai mūsų žmonės, ir tais apskaičiavimais mes užsiimsime patys.
Kai buvo vietinis pasienio judėjimas tarp valstybių, tai kas liečia Kaliningrado sritį, jei žvalgiant iš ekonominio taško, tai buvo reiškinys į minusą, o būtent lenkams tai buvo naudinga.
-Bet šią tvarką panaikino lenkai.
Tikrai taip !Mūsų valstybė, suprasdama projekto ekonominius kaštus Kalingradfo sričiai, vis tik ėmėsi vykkdyti projektą. Nes tai buvo naujas mexchsanizmas, kurį Rusija ir Europos Sąjunga galėjo sėkmingai vystyti. Ar suprantate, kokia tai patirtis ? tai davė postūmį vystytis labiau atsilikusioms Lenkijos sritims. Aš tikrai nemėgstu visko matuotis piniginiais santykiais, tačiau visa tai vyko mūsų sąskaita.
-Aišku kad taip.
-Štai ir viskas. Mes duodavom lenkams tuos pinigus, nes ši pasienio tvarka buvo susijusi su kelionėmis, su draugiškų ryšių užmezgimu, su apsikeitimu patirtimi. Ir vis tk kas gavosi su tuo pasienio judėjimu:, kas galų gale nukentėjo nuo jo uždraudimo ? Mes ėmėmė daugiau orientuotis į save, į savo rinką, daugiau gaminti įvairias vietines prekes, skristi į pagrindinę Rusijos teritoriją ir ten poilsiauti. Na? Štai ir viskas.
O Lenkijos pusė, kuri suprato taip, kad jau ėmė skaityti turizmo iš Kaliningrado srautą ilgalaikiu trendu, pastatė pasienio zonoje prekybos centrus. Ir kas gavosi ? Patys nuo savo politikos nukentėjo.
Aš galiu apie tai ilgai kalbėti,nes dvišalių santykių pagerėjimą bei atšalimą-tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės-stebėjau jau eilę kartų.
Buvo toks atvejis, kai mes su delegacija vykome į Lenkiją, į Varšuvą, ir reikėjo stengtis gerinti tarpusavio santykius, kurie eilinį kartą atsidūrė konkrečioje krizės būsenoje. Kiek pamenu, tada buvo mėsos skandalas, tiksliai detalių dabar nepamenu.
Ir tada kaip tada mes vykome, ir mums uždavė įvairius klausimus, ir mes palaipsniui ir radome išeitį iš tos sudėtingos padėties
Po to Rusijos-Lenkijos santykiai tapo stabilūs. Į Lenkiją vyko ir Rusijos prezidentas, Varšuvoje susitiko su šalies vadovais ir tai buvo normalūs santykiai. Manau, kad ir dabar tokią patirtį galime prisiminti ir taikyti, jei iš abiejų pusių bus gera valia ir noras formuoti normalius santykius.