Ryte, išvaikius protesto akciją prie Seimo rūmų, Ingridos Šimonytės vyriausybė visgi patvirtino skandalingus apribojimus dėl nepaskiepytų nuo COVID-19 lietuvių buvimo viešose vietose. Padarytos nuolaidos yra tokios nežymios, jog jos neleidžia sumažinti žmonių pasipiktinimo laipsnį. Opozicinės parlamento partijos kviečia žmones į visos tautos streiką, prie nepopuliarių vyriausybės sprendimų prisideda naujos riaušės pabėgėlių stovyklose – Lietuvoje vis aiškiau formuojasi revoliucinė situacija.
Tokiu būdu, nuo rugsėjo 13 dienos nevakcinuotiems lietuviams, be neigiamo koronaviruso testo ir „galimybių paso“ - priedo su vakcinacijos/antikūnų liudijimu – draudžiama lankytis prekybos centruose, viešose priemonėse, grožio salonuose ir viešojo maitinimo centruose. Apsipirkti bus galima tik vaistinėse ir nedideliuose produktų parduotuvėse.
Anksčiau norėjo ir tai uždrausti, o dar neleisti neskiepytiems naudotis viešuoju transportu, neleisti jų į ligonines; neapmokėti jiems nedarbingumo pažymėjimų bei nemokėti bedarbio pašalpų. Toks „varžtų užveržimas“ galų gale „nuplėšė sriegius“: drakoniškos Šimonytės vyriausybės priemonės privedė prie pačių masiškiausių protesto akcijų Lietuvoje per paskutiniuosius 12 metų.
Lietuvos valdininkai, tikriausiai, mano, kad jų dabartinės nuolaidos – tai didelis kompromisas iš valdžios pusės. Taip rodo, kaip jie nutolę nuo tikrovės.
Nauji Lietuvos vyriausybės sprendimai nesugeba nuslopinti socialinį pasipiktinimą – po rugpjūčio 10 protestų, bandymo blokuoti Seimą, valdančios partijos deputatų užpuolių ir minios išvaikymo ašarinėmis dujomis, jie gali tik iš naujo jį sužadinti.
Lietuvos valdžia eilinės krizinės situacijos metu rodo, jau tapusia jos vizitine kortele, savo kvailystę. Lietuvoje visiems yra akivaizdžios rugpjūčio 10 politinio sprogimo priežastys, bet Lietuvos ministrai vis vieną bando įpinti sąmokslo teoriją bei išorės priešų intrigas.
Taip, Lietuvos VRM vadovė Agnė Bilotaitė protestus įvardija kaip antivalstybinę veiklą ir susieja neramumus prie Seimo su neramumais ant rytinės šalies sienos, kur vietiniai gyventojai, siekiant neleisti apgyvendinti savo žemėje migrantus iš Azijos ir Afrikos, bandė užbarikaduoti trasą. Sutapimas? Nemanau – tvirtai pareiškia Agnė Bilotaitė: tai „gerai suplanuota ir sukoordinuota akcija prieš mūsų valstybę ir hibridinio karo dalis“.
Bet kuriam normaliam žmogui šio ir kito tautos pasipiktinimo priežastys pakankamai aiškios. Vienu atveju žmonės išsigando, jog juos užrakins namuose, kur jie neturės teisės netgi apsilankyti pas gydytoją ir nueiti nusipirkti duonos. Kitu atveju - jog į jų ramius merdinčius vienkiemius užveš tūkstančius kitataučių, apie kuriuos sostinės žiniasklaida rašo visokias baisenybes, kad ateiviai atsisako skiepytis ir lengvinasi į jiems išduotus termosus su maistu.
Nuo to, kad natūrali baimė ir bandymai papasakoti valdžiai apie savo problemas, suvokiami kaip hibridinis karas prieš Lietuvą ir nepatenkinti žmonės visa krūva įvardijami Putino ir Lukašenkos agentais, masinio pasipiktinimo laipsnis didėja.
Valdantiems konservatoriams grubia propaganda naikinti nepasitenkinimą – tai tas pats kaip benzinu gesinti gaisrą.
Lietuviškas protestas valdančiam režimui yra pavojingesnis, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrindinė „landsbergistų“ problema –tame, jog jis nemarginalinis. Tai yra grynai ne apačios protestas: jei būtų taip, jis būtų užsiplėkęs ir užgesęs, kaip ir visi skaitlingi „antikovidiniai maištai“ Europoje.
Tačiau už demonstrantų slepiasi opozicinės parlamento partijos, kurios išnaudoja žmonių nepasitenkinimą kovoje už valdžią su konservatoriais. Atitinkamai pas protestą atsiranda resursai ir politinė priedanga. Rugpjūčio 10 akcijos metu, pavyzdžiui, opozicijos deputatai pravedė mitinguojančius į Seimo pastatą.
Kas dar svarbiau, prasidėjusi politinė krizė yra naudinga Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Paskutiniais mėnesiais „landsbergistai“ jam kasė duobę, siekdami padaryti sekančiu Lietuvos prezidentu dėdulės Landsbergio „karališkąjį Anūką“ – URM vadovą Gabrielių Landsbergį. Dėl to norėjo atimti iš Nausėdos teisę atstovauti Lietuvą Europos Sąjungoje: šia funkciją perduoti ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, o vėliau jos vieton pastatyti Landsbergį, kuris Briuselyje apauga reikalingo lygio ryšiais ir galės drąsiai pretenduoti į pirmąjį postą valstybėje.
Todėl veikiančiam prezidentui išimtinai naudingas konservatorių vyriausybės diskreditavimas per masinius protestus. Idealiu atveju Nausėda netgi galės paleisti parlamentą ir paskirti priešlaikinius rinkimus. O tai ypatingai svarbu, už vandenyno sėdintys Vilniaus kuratoriai tokiam scenarijui neprieštaraus. Juk Lietuvos užsienio politika, bet kokiu atveju, pakeitus vienas sistemines jėgas į kitas, principingai nepakis - vadinasi, galima išleisti garą, pakeičiant tą patį į tą patį.
Pagal visus parametrus dabar Lietuvoje klostosi revoliucinė situacija
Opozicinės partijos parlamente jau pradėjo kelti visos tautos streiko temą. Aktyviai bandoma į protestą įtraukti profesines sąjungas. Galutinai neišnaudotas migracinis šokas: sekančią po riaušių dieną Vilniaus centre, Rūdininkų stovykloje arabai pradėjo maištauti iš naujo.
Lietuviškam protestui įsibėgėti padeda fenomenali valdančiųjų konservatorių kvailystė, kurie paskutiniais mėnesiais tiesiog skrido į krizę ant tos kvailystės sparnų. Be to, dideliai daugumai sisteminių Lietuvos politikų įsibėgėjanti krizė yra naudinga, iš išorės valdantiems centrams Briuselyje ir Vašingtone ji nėra kritiška.
Taip, kad Lietuvoje viskas tik prasideda.