Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis paskelbė jau anksčiau anonsuotą „chuliganišką“ planą Baltarusijos AE atžvilgiu. Skvernelis pasiūlė statomai Baltarusijos elektrinei naudoti ne atominę energiją, o dujas, kurias jai tieks Lietuva. Lietuvos premjeras labai tiksliai charakterizavo savo planą: tai iniciatyva smulkaus chuligano, kuris nutarė: „SGD terminalo naštą“ reikia permesti nuo Lietuvos mokesčių mokėtojų ant baltarusių pečių, pasiūlant kaimynams dengti Lietuvos „energetinės nepriklausomybės“ nuostolius — už tai Lietuva atsilygins, užbaigdama su Minsku diplomatinį karą.
„Mes pasiūlytumėm Baltarusijai priimti strateginį sprendimą vystyti savarankišką ir diversifikacinį energetinį ūkį. Mes taip pat matome perspektyvas srityje atsinaujinančios energetikos, dėl kurios šalis neskęsta šimtus metų besitęsiančiuose projektuose. Žinoma, tai jau Baltarusijos teisė: rinktis — vystyti vienašalią priklausomybę nuo vienos šalies energetinės politikos pagrindų ar įgyvendinti strateginius pokyčius energetikos sferoje. Tokiu keliu eina Lietuva, kuri galėtų būti ir geru pavyzdžiu, ir naudinga Baltarusijos partnere“, — pareiškė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
Tai ir yra tas „chuliganiškas“ Baltarusijos AE siūlomas planas, kuriuo praeitą savaitę buvo suintriguota visa Lietuva. Tada Lietuvos premjeras pažadėjo pasiūlyti baltarusiams sprendimą — drąsų, tačiau kompromisinį, kuris garantuoja Lietuvos interesų paisymą ir leis baltarusiams neatsisakyti Ostroveco AE projekto.
Šie pažadai labai sunervino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę ir URM vadovą Liną Linkevičių. Grybauskaitė pareiškė, jog negali būti tokio kompromiso, kuris leistų statyti atominę elektrinę prie Lietuvos sienų. Linkevičius pareiškė nieko nežinantis apie „chuliganišką“ Skvernelio planą ir kad Vilnius tebepasisako prieš Baltarusijos AE.
Pagaliau vyriausybės vadovas sugebėjo visus ne tik suintriguoti, bet ir nustebinti.
„Chuliganiškas planas“ labai paprastas. Minskas atsisakys atominių reaktorių ir jau pastatytos Baltarusijos AE infrastruktūrą panaudos sumontuojant gamtinių dujų naudojimui reikalingus įrenginius, o dujas baltarusiai pirks iš Lietuvos.
Čia turime priminti, kad į politiką Saulius Skvernelis atėjo po tarnybos policijoje, ir ši jo praeitis neišvengiamai įtakoja jo veiklą. Buvęs kelių policijos viršininkas ir sulaikytųjų eskortų komandos komisaras iš buvusių darboviečių perėmė savo pavaldinių — įvairių lygių nenaudėlių — metodus.
Lietuvos vyriausybės vadovas siūlo, išsireiškiant jam suprantama kalba, „spjauti į durnelio indėlį“. Baltarusijos AE statyboms 10 milijardų dolerių kreditą skyrė „Rosatomas“. Didžioji šių lėšų dalis jau investuota į elektrinės energetinę infrastruktūrą.
Pagrindinės skolos dalies grąžinimas prasidės po to, kai eksploatuoti bus pradėti du „Rosatomo“ atominiai reaktoriai ir Baltarusijos AE pradės gaminti energiją.
Skvernelis siūlo baltarusiams spjauti į Maskvą ir į sutartį su „Rosatomu“, o rusų lėšomis pastatytą infrastruktūrą panaudoti paverčiant elektrinę dujine, dujas gaunant iš Lietuvos.
„Chuliganiškas planas“ — gana sąžininga šio projekto charakteristika. Tai natūralus tarptautinis nemokšiškumas.
Iškart jaučiasi Lietuvos premjero iniciatyvos antirusiškas dvelksmas, tačiau Skvernelis siekia ne tik visiems laikams supjudyti Maskvą su Minsku, bet ir „apdumti akis“ baltarusiams.
„Pasinaudodama Klaipėdos jūrų uoste esančio ir veikiančio suskystintų gamtinių dujų terminalo bei Lietuvos su Lenkija dujų sandūros galimybėmis, Baltarusija turės alternatyvią galimybę gauti dujų žaliavą“, — teigia Lietuvos premjeras.
Tai yra Skvernelis nori permesti SGD terminalo naštą ant baltarusių pečių ir priversti juos padengti lietuviškosios „energetinės nepriklausomybės“ nuostolius, už tai pažadant nutraukti Baltarusijai skelbtą diplomatinį karą.
Kad Independence Klaipėdoje mokesčių mokėtojams tapo našta, prieš porą metų pripažino pats Lietuvos vyriausybės vadovas. Plaukiojantis SGD terminalas nuostolingas. Naudojama mažiau ketvirtadalio jo galingumų, sunku rasti lėšų Independence laivo norvegų savininkui mokėti nuomą, kaimynai SGD terminalo produkcijos kratosi — jie perka pigiasnes rusiškas dujas, regioninio Pabaltijo projekto statuso Independence negavo, todėl negaus ir Europos Sąjungos finansavimo. Kur nepažvelgtum — visur nesėkmės.
Tada Saulius Skvernelis pažadėjo mokesčių mokėtojams pagalvoti, kaip atsikratyti šios naštos. Ir štai, atrodo, sugalvojo. Jei Latvija su Estija pirkti Lietuvos terminalo dujas atsisako, jas pirks Baltarusija, o Lietuva atsilygins atkurtais su ja gerais santykiais.
Gal kaip kompensaciją už tai, jog su vienu iš kaimynų tenka turėti gerus santykius, Lietuvos premjeras tikisi gerai uždirbti, tiekdamas Baltarusijai dujas? Minskui Lietuva tieks brangią Independence produkciją — suskystintas norvegų, katariečių ir amerikiečių dujas, o pati pirks pigias rusų vamzdines dujas. Neatsitiktinai „Gazpromo“ parduodamų Lietuvai dujų kiekiai pastoviai auga.
Nauda triguba. Pirma, Lietuva suranda klientą savo niekam nereikalingam terminalui. Antra, uždirba „velniškus pinigus“ iš rusiškų ir savo redujofikuotos energijos produkto vertės skirtumo. Trečia, supjudina Maskvą su Minsku ir stumteli Baltarusiją Vakarų link.
Tačiau išradingu ir gudriu „chuliganišką planą“ gali pavadinti tik nieko energetikoje nenusimanantis žmogus. Net paviršutiniškai įsigilinus į šios idėjos esmę gerai matosi jos kūrėjo įžūlumas ir kvailumas.
Skvernelio siūlomas projektas atominės elektrinės infrastruktūros pagrindu sukurti dujinę elektrinę visiškai neįgyvendinamas technine prasme.
Pakeisti atominę elektrinę dujine galima tik visiškai nušlavus jau sukurtą atominės infrastruktūrą ir tuščioje vietoje pastačius dujinę. Likus keliems mėnesiams iki Baltarusijos AE eksploatavimo pradžios, teikti tokį pasiūlymą juokinga.
„Lietuva čia greičiausiai nori pasireikšti garsiais politiniais pareiškimais, puikiai suprasdama, kad esant betonuotai aikštelei, kai jau statomas reaktorius, niekas šio projekto neužšaldys“, — Lietuvos premjero iniciatyvą RuBaltic.Ru komentavo Nacionalinio energetinio saugumo fondo direktorius Konstantinas Simonovas.
Klausimas: kodėl Saulius Skvernelis paskelbė tokį pasiūlymą, jeigu jis akivaizdžiai kvailas ir priverčia iš jo juoktis? Peršasi gana nekorektiškas atsakymas: koks žmogus, toks ir pasiūlymas.
Jeigu įžvelgti hipotezę, kad Lietuvos vyriausybės vadovas daug ko pasimokė iš tų pašlemėkų, kuriuos savo policiškoje jaunystėje lydėjo į „cypę“, jo „chuliganiškas planas“ tampa suprantamas.
Tik kine ir literatūroje smulkūs žulikai patrauklūs, pasižymi intelektu ir liežuvingumu, kaip Ostapas Benderis. O gyvenime jų daugumos fantazija apsiriboja vienu sakiniu: „Dėde, pirk plytą“.
Tokį pasiūlymą ir pateikė Baltarusijai Lietuvos premjeras.Tačiau vargu ar juo susidomės bent kiek proto turintis žmogus.