Į netikėtą Japonijos URM pareiškimą dėl Kinijos ir Rusijos pakvietimo dalyvauti „didžiojo septyneto“ (G-7) susitikime dėl Afganistano, Maskva reagavo dar labiau netikėtai. Smolensko aikštėje pasijuokė iš „vakarų partnerių“ ir davė suprasti, jog Rusiją nedomina galimybė, kad ir laikinai, sugrįžti į G-7. Ši istorija puikiai apibendrina „Putino tarptautinio izoliavimo“ kursą: jau ne tik atskiros Vakarų šalys, bet ir iš viso Vakarai pripažįsta, jog be Maskvos neįmanoma spręsti pagrindines pasaulio problemas, ir vilioja Rusiją atgal į savo „elitinius klubus“. Tačiau, vilionės Rusijos nepaveikė: jai vakarų klubai bei patys Vakarai, kaip tokie, jau neteko savo elitiškumo.
Japonijos užsienio reikalų ministras Tosimicu Motegi papasakojo apie rengiamą neeilinį „septyneto“ šalių URM vadovų susitikimą. Susitikimas numatytas trečiadienį, rugsėjo mėnesio 8 dieną ir pašvęstas išskirtinai situacijai Afganistane.
Japonų ministras pasakė, jog į susitikimą taip pat pakviesti Rusijos ir Kinijos URM vadovai. Rusijai ši naujiena ypatingai pažymėtina: gi ji neseniai buvo pilnavertė G-7 narė.
2014 metais Rusiją gėdingai išvijo iš „septyneto“ dėl „Krymo aneksijos“, tuo pačiu iškilmingai paskelbdami RF pašalinimą iš „civilizuotų šalių“ skaičiaus.
Dabar gi, be jokio iškilmingumo, tyliai prašo laikinai grįžti atgal. Todėl, kad Rusija, kaip pasirodo, ne ta šalis, be kurios galima spręsti pagrindinius pasaulinius klausimus.
Konkrečiai, dėl Afganistano. Be Rusijos afgano klausimas nesprendžiamas, o jo nespręsti negalima.
Todėl Maskvai siūlo padalyvauti „pagrindiniame elitiniame pasaulio klube“ mainais už tai, jog Maskva ir Pekinas pagelbės Vakarams išsiaiškinti, ką toliau daryti su Afganistanu.
Paskutiniais metais tai jau antras pasiūlymas Rusijai vėl dalyvauti „septyneto“ veikloje. Pirmą kartą „septynetą“ vėl paversti „aštuonetu“ prieš metus pasiūlė buvęs JAV Prezidentas Donaldas Trampas. G-7 jis matė tokį vilioklį, kurio pagalba galima užkirsti kelią, keliančiam pavojų JAV, Kremliaus suartėjimui su Kinija.
Tada Trampą užsipuolė visi kiti „klubo nariai“. Kaip galima kalbėti apie Rusijos sugražinimą į „septynetą“ iki to, kol ji „pakeis savo elgesį“? Rusus nubaudė pašalindami iš pačio pagrindingiausio pasaulio „elitinio klubo“, o dabar Trampas siūlo panaikinti visą pedagoginį efektą ir kapituliuoti prieš Putiną?
Praėjo metai. Nesisteminį Donaldą Trampą Baltuosiuose rūmuose pakeitė super sisteminis Džo Baidenas. Kuris, tarp kitko, daro tą patį, ką darė jo skandalingas pirmtakas. Išveda kariuomenę iš Irako ir Afganistano, kalba, jog vietoj amerikiečių kareivių, žmonės patys turi kovoti už savo laisvę ir laimę, ir Amerikai reikia spręsti savo vidaus problemas, o ne organizuoti demokratiją po visą pasaulį.
Dalyvauti G-7 susitikimose Rusiją jau prašo visas „laisvojo pasaulio“ kolektyvas.
„Partneriai demonstruoja nesisteminį elgesį. Prieš dvi dienas iš Berlyno ir Paryžiaus mums atėjo signalai dėl kažkokio tai susitikimo, bet apie septynetą kalbos nebuvo. Po to buvo Tokijo pareiškimas, bet jau „septyneto“ kontekste. Visą tai vyksta septyneto įvairaus kalibro pareiškimų fone dėl Rusijos, ar tai dalyvavimo, ar tai nedalyvavimo formate“, - komentavo Japonijos užsienio reikalų ministro pareiškimą Rusijos URM atstovas spaudai Marija Zacharova.
Oficialus Smolensko aikštės atstovas dėl signalų pareiškia sekančią išvadą: pas vakarų partnerius stebimas „supratimo, ko jie nori iš savęs ir iš supančio pasaulio, nebuvimas“.
Tokia sarkastiška Maskvos reakcija – ne mažiau reikšminga, negu kvietimas RF dalyvauti „septynete“.
Rusija atvirai davė suprasti, jog nepageidauja, kad ir laikinai, sugrįžti į „pagrindinį elitinį pasaulio klubą“, kadangi Vakarai ir jų klubai jai daugiau jau ne elitiniai.
O juk pašalinimas iš “didžiojo septyneto“ 2014 metais skaitėsi kaip pati rimčiausia neekonominė sankcija Rusijai. Kaip ir priėmimas į „septynerių klubą“ 1990 metais buvo vadinamas svarbiausiu demokratinės Rusijos užsienio politikos pasiekimu, taip ir išvarymas iš G-7 buvo paskelbtas svarbiausiu „Putino režimo“ tarptautiniu pralaimėjimu.
Iš Rusijos atėmė teisę sėdėtu už stalo, už kurio buvo nulemiama pasaulio ateitis – taip tai buvo pateikiama. Gal būt taip iš tikrųjų ir buvo...1990 metais.
Dabar gi situacija pasikeitė.
„Didysis septynetas“ pasaulio ateitį gali lemti tik todėl, kad už jos stalo sėdi Rusija.
Ir Kinija.
Taip, kad Rusijos sugrįžimu į „septynetą“ labiau suinteresuotas „septynetas“, o ne Rusija. Atitinkamai, ji ir siūlo, kartu su tuo, jog Rusija ne trupučiuką „nepakeitė savo elgesio“, Krymą pripažįsta savu, iš Ukrainos reikalauja Minsko susitarimų realizavimo ir prie Ukrainos sienų kaupia karines pajėgas, kai tik Kijeve kažkam tai pradeda niežtėti Dombaso reintegracijos kariniu būdu „kroatiškas scenarijus“.
Tačiau, dabar Vakarams principai nerūpi. Būtina pademonstruoti, jog jų „didysis septynetas“ dar sugeba lemti pasaulinius procesus. Be Rusijos ir Kinijos to niekaip nepadaryti, todėl „grįžk, aš atleisiu viską!“
Jei vietoje RF būtu vis ta Ukraina, Vladimiras Zelenskis, pakvietus jo šalį į G-7, iš laimės iš karto apstulbtu. Bet ne Rusija. Jai tie provinciniai kompleksai netinka.
Rusija su Vakarais bendradarbiaus pagal savo taisykles, o visokie ten „stikliniai karoliai“ laukiniams, panašiai kaip kvietimai į „elitinius klubus“ Maskvos nejaudina.
Pageidaujate, kad Rusija padėtu jums išvalyti visą tai ką jūs pridarėte Afganistane? Rusija jums pasakys, kaip, kada, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina ji pasiruošusi suteikti jums šią paslaugą.
Sugrįžimas į „didįjį septynetą“ (tuo labiau – laikinas) - to tikrai neverta tokia paslauga. Už šį Rusijos sugrįžimą jūs dar turite primokėti.