Lietuvoje prasidėjo nauja kitamanių persekiojimo kampanija. Persekiojimo auka tapo Klaipėdos rusų gimnazijos rusų kalbos mokytoja, kuri išdrįso palankiai atsiliepti apie Sovietų Sąjungą, Rusiją ir Putiną. Mokiniai įrašė dėstytojos žodžius ir pateikė garso įrašą “kur reikia”. Naujai atsiradusių lietuvių “kultūros revoliucijos” chunveibinų* poelgis nusipelnė Klaipėdos miesto valdžios ir stambiausios Lietuvos žiniasklaidos aukščiausiojo pritarimo.
“Tu teisingai pažymėjai, aš – už Rusiją. Ir kai man sako, vienaip ar kitaip, kad ten nėra išsilavinusių žmonių, kad ten neaišku, kas vyksta, man darosi juokinga”, - sako garso įraše Klaipėdos Vidūno gimnazijos rusų kalbos mokytoja Galina Liachova.
Šitie žodžiai yra ginčo apie Rusiją, Lietuvą ir TSRS su mokiniais pabaiga.
Pasak ypač budrų mokinių, Galina Liachova šiame ginčyje pareiškė esanti užkietėjusi putinistė ir nepataisomas “vatnikas”, todėl suaugę bendraminčiai turėjo būti informuoti apie jos požiūrius.
Liachina, pavyzdžiui, išdrįso palyginti šiuolaikinę Lietuvą su sovietų laikų respublika ir teigė, jog okupacijos laikais buvo daug geriau.
“Jus dar nematėte tų gamyklų, kurias panaikino. Kiek darbo vietų jose buvo! Kokios mokyklos buvo kaimuose, aš gi jums pasakojau. Kaip puikiai buvo aprūpinami kabinetai. Veikė ir felčerio punktai, ir poliklinikos, viskas. Ką padarė? Ką pastatė?” – klausia mokytoja ir dar drįsta peikti Lietuvos laimėjimus Europos Sąjungos sudėtyje.
«Puiku, skaičiuojame jau ketvirtą jūsų nepriklausomybės dešimtmetį. O jeigu nebūtų ES, ar išgyventumėte? Gana, nieko nebesakysiu. Jūsų tėvams buvo suteikti butai. Ar jie mokėjo už juos ar ne? Atsakykit! O mane erzina, kai sako: “Jie patys užsidirbo”», - pasipiktina Liachova, kalbėdama apie tai, kad tarybų Lietuvoje butus dalino nemokamai, o dabar už butą reikia atiduot apie 50-60 tūkstančių eurų.
Nauja atsakinga karta nusprendė, kad nesvarstyti tokius pareiškimus neleistina it pateikė pokalbio garso įrašą “kur dera”. “Iš kur dera” įrašą perdavė lietuvių žurnalistams.
Galiausiai nelaimingą rusų kalbos mokytoją per “partkomą” aptaria visa šalis.
Galinos Liachovos vardą niekina stambiausia Lietuvos žiniasklaida, o pasisakyti apie jos politinius požiūrius laikė būtina net pats Klaipėdos meras. Vytautas Grubliauskas pavadino Liachovos žodžius “gėdingais” ir padėkojo politiškai išprususiems moksleiviams, kurie “pasirodė gerokai sąmoningesni, pilietiškesni ir patriotiškesni, nei juos „mokanti“ pedagogė”.
Klaipėdos Vidūno gimnazijos, kur dėsto pedagogas, direktoriuis žado padaryti išvadas, galbūt net orgišvadas, po skandalo išnagrinėjimo.
“Mes su ja aptarėm šitą situaciją, iš kur atsirado tokios temos. Aptariama tema buvo Rusija, vaikai turėjo klausimų, savo nuomonę, mokytoja aiškino savo ir, matyt, peržengė leistiną ribą. Mūsų visai nedžiugina tokia situacija, bet mes ją išspręsim, įvertinsim, išnagrinėsim ir pasistengsime padaryti viską, kad vaikai viską suprastų teisingai”, - pakomentavo situaciją Arvydas Girdziauskas.
Viskas eina prie to, kad Galina Liachova bus atleista iš darbo mokykloje ir pasmerkta, jei yik viešai nepripažins, jog suklydo, ir neatsisakys savo požiūrių į TSRS, Rusiją bei Putiną.
Miesto valdžia daro gana skaidrias užuominas į kito vietinio “kitamanio nusikaltėlio” – buvusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos deputato Viačeslavo Titovo – likimą.
Titovas drįso suabejoti nacionalistinio pogrindžio kovūnų – “miško brolių” – “heroizmu” ir nepripažino savo “mirtinos nuodemės”. Už tai iš jo, nepaisant rinkimų rezultatų, dukart atėmė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos deputato mandatą.
“Nepaisant dėstytojos amžiaus, jos kvalifikacijos, patirties ir kitų aplinkybių, reikia aiškiai atsakyti į visus klausimus. Galvojau, kad žmonės pasimokė iš buvusio miesto savivaldybės tarybos nario istorijos, o pasirodė, kad ne”, - Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas faktiškai prigrėsė Galinai Liachovai atleidimu.
Turint reikalų su panašiomis naujienomis iš Lietuvos svarbiausia – apsiprasti, kad tai ne prisigalvota nesąmonė ir ne antiutopija. Tai vyksta realiame gyvenime. Specialiosios tarnybos įsiveržia į mokyklas dėl vaikų kelionių į vasaros stovyklas Rusijoje. “Tautos tėvas” siūlo rašytojai pasikarti miške už jos parašytą knygą apie lietuvių dalyvavimą Holokauste. Žinomas disidentas teisiamas po kaltinimo neva mėginęs pavogti teisėjus ir prokurorus ir tuo pačiu metu įrengti klausymosi aparatūrą valstybės prezidento kabinete.
O XXI amžiuje Europos Sąjungos šalyje Pavliko Morozovo “žygdarbis” vėl tampa sektinu pavyzdžiu jaunimui.
Lietuvos valdžia kovojanti už “vienintelį teisingą požiūrį” į praeitį ir dabartį periminėja pačias šlykščias bei bjaurias XX amžiaus totalitarinių režimų praktikas, kurioms nedarė gėdos išnaudoti savo interesams net vaikus.
“ES Šiaurės Korejos” pelnytą titulą Lietuva, panašiai, jau peržengė ir dabar siekia Kambodžos diktatoriaus Pol Poto ir Kinijos lyderio Mao Dzedungo valdžios laikų laimėjimus. Artimiausia istorinė analogija su tuo, kas įvyko Klaipėdoje – chunveibinų, moksleivių, kurie padėjo Mao Dzedungui įgyvendinti “kultūros revoliuciją”, judėjimas.
Pirmomis ir pagrindinėmis moksleivių “tvarkos teroro” aukomis buvo, savaime aišku, dėstytojai
“Mūsų mokykloje aš mačiau vos tik vieną mušimą. Filosofijos mokytoja gana niekinamai žiūrėjo į tuos moksleivius, kam blogai sekėsi jos dėstamas dalykas. Tie mokiniai pajuto neapykantą jai ir apkaltino ją “suirimu”. Berniukai įvedė ją į kabinetą ir ėmėsi “revoliucingų priemonių”, - toks buvo mušimų eufemizmas. Man taip pat paaiškino, kad privalau dalyvauti bausmėje tam, kad įveikti savo silpnumą ir “pasimokyti iš revoliucijos”. Kai mušimas prasidėjo, aš pasislėpiau mažame kambaryje susitelkusių moksleivių galinėje eilėje. Kambario centre vienas po kito mokiniai mušė mano rėkiančią iš skausmo mokytoją. Jos šukuosena nuslinko į šoną, ji rėkė, maldavo, kad jie sustotų”, - tipiškas atsakingo kinų jaunimo kovos už ideologijos tyrumą aprašymas.
Lietuvos chunveibinų kol kas užtenka tik tam, kad padaryti balso įrašą ir pateikti suaugusiems, kurie organizuos persekiojimus. O savo balsus iš garso įrašo jie bailiai ištrynė.
Bet kas žino, ir dalykai nenueis per toli, kai moksleivių niekšiškumą taip uoliai ragina šalies valdžia.
*Chunveibinai – 1960 metų Kinijos kultūros revoliucijos laikotarpio moksleivių bei studentų būriai, kurie naikino seną kultūros ir mokslo elitą, paminklus, istorinį paveldą ir t.t.