Apie 30 procentų lietuvių informaciją apie pasaulį semiasi rusiškoje žiniasklaidoje. Pasaulio paveikslą jiems formuoja „agresyvus kaimynas“. Tokia sociologija – kurtinantis Lietuvos valdžios, kuri dešimtmečiais naikino iš nacionalinės žiniasklaidos visą tai kas rusiška, pastangų žlugimas. Rusijos televizijos kanalų atjungimas, kovos su „Kremliaus propaganda“ kampanijos, draudimai rusų žurnalistams atvykti į Lietuvą – viskas veltui.
„Beveik pusė (48,7 procento) respondentų per paskutinį prieš apklausą mėnesį žiūrėjo, skaitė ar klausėsi užsienio žiniasklaidos. Dažniausiai buvo vartojami Rusijos žiniasklaidos šaltiniai, kuriais naudojosi 29,4 procento apklaustųjų“, - pateikia socialinės apklausos rezultatus Lietuvos nacionalinis televizijos kanalas LRT. Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu apklausą atliko Rinkos tyrimų centras.
Pusė Lietuvos piliečių informaciją apie pasaulį semiasi iš užsienio šaltinių – tai jau daug ką pasako apie tai, kas yra Lietuva ir kokia piliečių nuomonė apie ją. Tačiau, Lietuvos valdžiai ši situacija nebūtu tokia baisi, jei lietuviai pirmenybę suteiktų amerikiečių, britų, vokiečių arba netgi lenkų žiniasklaidai. Lietuvos žurnalistai vis vien kartoja kolegas iš vakarų ir savo darbe remiasi jų metodikomis, lygiuodamiesi į gimtos šalies valdžią, kuri visus pasaulio įvykius vertina pagal JAV Valstybės departamento instrukcijas.
Tačiau, apklausos rezultatai rodo, jog beveik trečdaliui lietuvių pasaulio paveikslas formuojamas Rusijoje: šalyje, kuriai pasipriešinti nukreipta visa Lietuvos užsienio politika.
Informacinis Rusijos buvimas Lietuvoje – senas Lietuvos valdžios „bzikas“. Ji nejuokauja, kai specialių tarnybų ataskaitose Rusijos žurnalistus skelbia grėsme nacionaliniam saugumui. Valdantiems paranojikams tai iš tikrųjų taip ir yra.
Su Rusijos televizijos kanalais ir Interneto svetainėmis Lietuvoje susiejama „penktos kolonos“ formavimo grėsmė: didelių nelojalių gyventojų grupių, kurios krizės momentu gali surengti „ukrainietišką scenarijų“: pradėti maištauti prieš Lietuvą, paskelbti sąlyginę „Vilniaus liaudies respubliką“ ir paraginti Putiną įvesti kariuomenę.
Savitaiga tokia stipri, jog iš baimės Vilniuje yra pasiruošę netgi įsileisti Lenkiją į buvusiai ginčytinas teritorijas ir leisti jai skleisti informaciją Lietuvos lenkams. Kad tik tuo neužsiimtų Rusija.
Tarp kitko, ir Lenkijai nesiseka Lietuvoje prispausti rusišką žiniasklaidą.
„Kaip parodė tyrimas, po buvusios vyriausybės sprendimo retransliuoti lenkų televizijos kanalus Lietuvos pietryčiuose, pusė gyventojų jų nežiūri, o kai kurie teikia pirmenybę Rusijos televizijai“, - pavasarį buvo rašoma to pačio LRT svetainėje. – […] – Paklausus, kodėl jie nežiūri lenkų televizijos laidų, 39 procentai pietryčių Lietuvos gyventojų atsakė, jog renkasi rusiškus kanalus, 30 procentų pareiškė, jog žiūri lietuviškos televizijos laidas“.
Tarp kitko, Lietuvos lenkai – tai tik 6 procentai Lietuvos gyventojų. Rusai Lietuvoje sudaro 5 procentus visų gyventojų. Paskutinė apklausa rodo, jog rusišką žiniasklaidą skaito ir žiūri beveik kas trečias respublikos gyventojas. Tai yra, „agresyvaus kaimyno“ Interneto svetainės ir televizijos kanalai yra populiarūs ne tik tarp tautinių mažumų, bet ir tarp titulinės tautos atstovų.
Toks rezultatas – epinis, dešimtmečiais tęsiamos oficialaus Vilniaus kovos su „Kremliaus propaganda“, žlugimas, kurioje Lietuvos valdžia nevengė jokių priemonių, ir iš Lietuvos, kaip demokratinės europietiškos šalies, kurioje rūpinamasi žurnalistų teisėmis ir vyrauja žodžio laisvė, įvaizdžio nepaliko akmens ant akmens.
Rusijos televizijos kanalų atjungimas (kaip tik pastarosiomis dienomis VGTRK laimėjo teisme su Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl „RTR –Planneta“ Lietuvoje blokavimo), Rusijos žurnalistų deportavimas iš Lietuvos, neleistinų įvažiavimui, kurių skaičius siekia šimtus, „juodieji sąrašai“, slaptas draudimas korespondentų punktams Lietuvoje – niekas nepagelbėjo. Lietuviai vis vien masiškai teikia pirmenybę rusiškai, o ne lietuviškai žiniasklaidai.
Ką tokioje situacijoje darys kovotojai už Lietuvos informacinį saugumą? Jų veiksmų algoritmas jau seniai atidirbtas. „Kremliaus propagandos“ temos aktualizavimas Lietuvoje. Biudžeto eiliniam „kontrpropagandiniam“ projektui kaulijimas iš Vakarų. Pageidautina, televizijos kanalas trejomis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų.
Ir dar, būtiniausi kvalifikacijos kėlimo kursai Lietuvos žurnalistams Anglijoje arba Amerikoje. Eilinio tiriamosios žurnalistikos, faktų tikrinimo, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo centro įkūrimas ar dar kas tai tokio, skambančio taip įspūdingai. Kitaip sakant, dar vieno NKO, kuri pasiskelbs tiesa paskutinėje instancijoje ir, Lietuvos vyriausybės bei Džordžo Soroso lėšomis, aiškins lietuviams iš kokių žiniasklaidos šaltinių galima semti informaciją, o iš kokių – fu!
Visų tų „kontrpropagandinių“ pastangų efektą galima numatyti iš anksto. Kadangi čia viskas dešimtmečiais taip pat sukasi ratu.
Nieko nepasikeis.
Lietuviai kaip skaitė, taip ir skaitys rusišką žiniasklaidą, bodėdamiesi pažinti pasaulį per savąją, lietuvišką.
Todėl kad lietuviška žiniasklaida – tai ir yra pati tikriausia propaganda. Siauraprotiška, buka, nepaslanki, sovietų stiliaus valstybinė propaganda. Apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje lietuviškas oficiozas pasisako užkeikimais, tarptautinės žurnalistikos ir politinės analitikos juose nėra iš viso kaip reiškinio. Visą tai pakeičiama mantrų apie transatlantinį solidarumą ir „tikėjimu į Amerika prie bet kokio prezidento“ rinkiniu.
Kai pasaulyje vyksta tai, kas nepatogu lietuviškai valdžiai, pavyzdžiui, tikėjimo į JAV visagalingumą kompromitavimą (tai vyksta vis dažniau ir dažniau), Lietuvos žiniasklaida dažniausiai į tai visiškai nereaguoja. Todėl, jog negali suprasti, ką sakyti. Ji netgi naujienas apie Afganistano valdžios pakeitimą, arba apie tai, jog milijonai amerikiečių nepripažįsta legitimiais JAV prezidento rikimus publikuoja vėluodami visa diena.
O jau apie „aiškinamąją žurnalistiką“, kuri objektyviai ir argumentuotai pasakoja auditorijai apie vykstančių įvykių priežastis, iš vis nėra ką ir kalbėti.
Suprantama,esant tokiom sąlygom lietuviai kaip skaitė, žiūrėjo, klausėsi, taip ir skaitys, žiūrės ir klausysis rusiškąją žiniasklaidą.