Lietuvos Seimas paskyrė dešiniosios koalicijos kandidatę Ingridą Šimonytę šalies ministre pirmininke. Nauja valdančioji komanda jau spėjo padaryti sau gėdos pasisakydama už visuotinį valstybinės nemokamos medicinos panaikinimą ir ketinimą patikėti tautos sveikatą rinkai. Tomis sąlygomis, kai visa Lietuva kovoja prieš koronaviruso antrąją bangą, „landsbergiečiai“ net neslepia, kad ketina „pribaigti“ tai, kas liko nuo tarybų laikų sveikatos apsaugos, kuri „okupuotoje“ Lietuvoje buvo tikrai visuotinė ir nemokama.
Koaliciniame susitaryme, kurį pasirašė Seimo daugumą sudarantys „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ (konservatoriai), Liberalų judėjimas ir Laisvės partija, įdėmūs skaitytojai pastebėjo sekantį punktą: „Sveikatos apsaugos paslaugų kokybė ir prieinamumas. Kursime sveikatos apsaugos sistemą, kuri būtų patogi gydytojams, prieinama ir kokybiška, kuri teiktų paslaugas visoje šalyje, būtų atspari krizėms ir nediskriminuotų privačių įstaigų“.
Tai, kad dešiniosios partijos paminėjo privačią mediciną ir neva esančią jos diskriminaciją, sugąsdino daugelį Lietuvos gyventojų.
Šiuose ketinimuose įsižiūrėjo net „landsbergiečių“ norą visiškai panaikinti valstybinę sveikatos apsaugos sistemą ir priskirti „medicinos paslaugų teikimą gyventojams“ privačioms medicinos įstaigoms.
Konservatorių gretoms artima žiniasklaida ėmėsi plačiai įtikinėti, jog nemokamos medicinos iš esmės pasaulyje net neegzistuoja, ir už viską šiame gyvenimą, įskaitant patį gyvenimą, reikia sumokėti.
„Tokio reiškinio, kaip nemokama medicina, nėra. Sveikatos apsaugos paslaugos kainuoja pinigų. Jos kainuoja brangiai, ypač kokybiškos paslaugos. Taip pat reikia įsiminti, kad paklausa joms yra aukšta, bet finansavimas nėra užtenkamas. Pacientai dažnai sumoka „iš savo kišenės“. Tai nėra normalu“, - teigia Lietuvos Medikų Sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė, kuri pateko į naująjį Seimą pagal „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ sąrašus.
„Gyventojai neturėtų galvoti, kad yra kažkokios nemokamos paslaugos. Neleistina naudoti žodžio „nemokamas“: kaip švietimas, taip ir sveikatos apsauga nėra nemokama. Kiekviena paslauga privalo turėti savo vertę. Kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu pacientas turi būti informuotas, kiek kainavo suteikta jam paslauga ir kiek buvo kompensuota“, - patvirtina Luminor banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvius aktyviai ragina apmokėti valstybinės sveikatos apsaugos paslaugas arba kreiptis į privačias klinikas: neva nieko nemokamo nebūna.
Tuo tarpu vyresnių kartų lietuviai puikiai atsimena laikus, kai medicina Lietuvoje buvo visuotinė ir nemokama. Tai buvo Tarybų Sąjungos laikais, kai Lietuvai buvo suteikta tikrai visuotinė ir prieinama visiems gyventojams sveikatos apsaugos sistema, o ne medicinos paslaugų rinka, kur sveikata apmokestinama vienetiniu atlyginimu.
„Landsbergiečiai“, kaip ir dera nesitaikstantiems tarybų laikų neapkentėjams, pradėjo griauti šią „okupantų“ sukurtą, sistemą iškart po TSRS suirimo. Centro-kairiųjų įsigalėjimas valdžioje (Algirdas Brazaukskas, socialdemokratai, Raimundo Karbauskio „valstiečiai“) šią procesą suslopino, bet kiekvienas „TS-LKD“ sugrįžimas į vyriausybę paleisdavo medicinos „optimizaciją“, kai jai buvo primetama rinkos tvarka, o sveikata virsdavo preke.
Konservatorių motyvai, visų pirma, yra ideologiški, dažnai mažai racionalūs. Į visus įtikinimus, jog likusi nuo Tarybų Sąjungos visuotinės sveikatos apsaugos sistema yra nacionalinis paveldas, prilyginti kuriam Lietuva jau niekada nebesugebės, jie atsakydavo šiurpiais pasakojimais, kaip neblaivūs sovietų odontologai šalino lietuviams be jokios anestezijos sveikus dantis vietoj nesveikų.
Neva, štai tokia yra nemokamos medicinos kaina!
Imti ginčytis ideologijos klausimais su kvailiais dogmatikais – iš anksto neabejotinas pralaimimas. Tiesiog įsiminsim faktą.
Lietuvos dešiniųjų atstovai ėmėsi pribaigti tai, kas liko nuo tarybų laikų medicinos ir patikėti privačiai medicinai tautos sveikatą COVID-19 plitimo Lietuvoje piko metu ir 2020 metų pabaigoje, kai privati draudžiamoji medicina visiškai pralošė valstybinei visuotinės sveikatos apsaugos sistemai.
Koronaviruso pandemija įrodė, kad žmonių išgyvenimą masinių nelaimių aplinkybėmis užtikrina ne rinka, bet valstybė. Išsigelbėti leidžia ne smulkūs ir jaukūs „medicinos SPA-salonai“ su lanksčia nuolaidų sistema ir bonusais pastoviams klientams, bet milžiniškos ligoninės su lovų pertekliu.
Pagrindinis globalios pandemijos „luzeris“ – Jungtinės Valstijos, kurie nuolat atrodė „landsbergiečiams“ maksimalaus valstybės pasitraukimo iš socialinės srities idealu, kai mokamų paslaugų rinka nugali „sovietų“ valstybinę sveikatos apsaugą.
„Nematomos rinkos valios“ padaras Jungtinėse Valstijose – nacionalinė katastrofa.
Šalis yra neabejotinas lyderis pasaulyje pagal COVID-19 užsikrėtimų skaičių, pagal mirties atvejų skaičių, pagal užsikrėtimų ir mirčių atvejų tūkstančiai žmonių skaičių. Niekas pasaulyje net negali priartėti amerikiečių antirekordų, jų patirtis – „išskirtinė“ ir beprecedentė.
Žiniasklaidoje pilna naujienų, kaip „COVID-19“ aukų lavonai guli Niujorko lavininėse dar nuo kovo mėnesio, nes nėra laiko juos palaiduoti, ir tai tęsiasi be galo ilgai. Legendinė amerikiečių privati medicina su šiuo iššūkiu akivaizdžiai negali susidoroti.
Atvirkščiai, koronavirusas yra beveik nugalėtas Rytų Azijos valstybėse, kur buvo masinė valstybinė mobilizacija. Antrosios bangos ten nėra išvis: naujų užsikrėtimo atvejų beveik neregistruojama. Galima save raminti mintimis, jog „kinų komunistai slepia tiesą“, bet lygiai tokia pat padėtis susiklostė Jungtinių Valstijų šalyse-sąjungininkėse – Japonijoje, Singapūre ir Pietų Korėjoje, kur, panašiai kaip ir Kinijoje, egzistuoja visuotinė mobilizavimosi sveikatos apsauga.
Tarpinė padėtis dabar matoma buvusiose socialistinėse šalyse ir postsovietinėse valstybėse. Bet visuotinės sveikatos apsaugos sistemos jose išliko, deja, gerokai nukentėjusios nuo rinkos „optimizacijos“ dešimtmečių. Jų tvirtumo užteko tam, kad sutikti pirmą koronaviruso bangą daug oriau, nei Amerika bei Senoji Europa, bet antrai bangai atėjus jėgos išseko.
Lietuva – akivaizdus pavyzdys. Pavasarį tarybų laikų disciplinos ir socialistinės medicinos likučiai leido Baltijos šalims sugalvoti eilinę „laimės istoriją“, neva jos susidorojo su pandemija geriau už visas likusias ES šalis. Bet po to rezervai išseko, Šengeno zonos sienos atsidarė, atėjo ruduo ir... voilà!
Šiandien pavasario COVID-19 susirgimo pikai Lietuvoje buvo pralenkti 25 (!) kartais, ir būtent tokiomis nacionalinėmis bei globalinėmis aplinkybėmis naujoji konservatorių vyriausybė ruošiasi galutiniai pavirsti visuotinę mediciną komercine.
Pagal kvailumą ir nesąmoningumą šitas sprendimas net pralenks Ignalinos AE uždarymą, kurią „landsbergiečiai“ sustabdė ekonominės krizės metu, kai atėjo į vyriausybę praeitą kartą. Atominė elektrinė, lygiai kaip ir valstybinė sveikatos apsauga, irgi buvo „okupacijos paveldu“. Nuo vieno paveldo Sąjūdžio siekėjai išsivadavo – išsivaduos ir nuo antro.
Trečias „okupacijos paveldas“ – negalintys emigruoti iš Lietuvos pagyvenę Lietuviai – mirs patys save. Nes neatitiks medicinos paslaugų rinką.