JAV Prezidentas Džozefas Baidenas pareiškė, jog amerikiečių bandymų era jėga pakeisti pasaulį baigėsi, ir tuo jis susumavo kaip ir amerikiečių pajėgų bėgimą iš Afganistano, taip ir nenusisekusį Ukrainos Prezidento Vladimiro Zelenskio vizitą į Vašingtoną. JAV įtakos agentų veiklą Rytų Europoje, nukreipta į „demokratijos eksportą“ į buvusias tarybines respublikas, dabar nuvertinta.
Oficialiai daugiau nėra „demokratijos prastūmimo“ užsakovo.
„Viena kritiška pastaba: pasaulis keičiasi. Mes rimtai konkuruojame su Kinija, prieš mus įvairiapusiai iššūkiai, kurie liečia Rusiją, kibernetinius išpuolius, branduolinį ginklą, mes turime pademonstruoti JAV konkurencingumą šioje XXI amžiaus kovoje. Rusijai ir Kinijai būtu patogu, jei JAV užstrigtų dešimtmečiui ir daugiau metų Afganistane. Šis sprendimas dėl Afganistano liečia ne tik Afganistaną, kalbama apie tai, jog baigėsi bandymų era jėga pertvarkyti kitas šalis“,- kalbėjo Džozefas Baidenas kreipimesi per televiziją į tautą, pašvęstam paskutinių Amerikos karinio kontingento padalinių išvedimui iš Afganistano.
Anksčiau JAV Prezidentas išėjima iš Afganistano jau komentavo tiesioginiu melu, jog amerikiečiai lindo į tą šalį išimtinai ginti savo interesus ir niekada neturėjo tikslo užsiimti ten valstybės kūrimu (nation building). Dabar gi Baidenas oficialiai viską „susumavo“.
JAV daugiau neskleis demokratiją po pasaulį ir nenustatinės, kokia turi būti vidinė santvarka kituose valstybėse.
Tartum specialiai tiems, kurie gali griebtis už šiaudo ir pasakyti, jog tai sakoma ne bendrai, o tik kontekste su Afganistanu, Baidenas patikslino: „sprendimas dėl Afganistano, tai ne tiesiog dėl Afganistano“. Tai apie JAV tarptautinę politiką iš viso.
Šis, oficialiai patvirtintas, strateginis JAV sprendimas paaiškina daug ką. Pavyzdžiui, nenusisekusį Ukrainos Prezidento Vladimiro Zelenskio vizitą į Vašingtoną.
Jau akivaizdu, jog vizitas nenusisekė, ir kaip Kijevas nesistengia nuslėpti šį faktą tuščiomis protokolo frazėmis, tiesa vis vien išsiveržia į paviršių.
Ko vertas Zelenskio pareiškimas, jog jis „užmiršo“ pakviesti Džo Baideną apsilankyti Ukrainoje. Bendrai paėmus, kvietimas priimančiai šaliai aplankyti svečio šalį su atsakomuoju vizitu – neatskiriama diplomatinio etikėto dalis.
Išeina taip, jog Zelenskiui daug paprasčiau pasakyti, jog jis apsikvailino aukščiausiame lygyje ir apgėdino ukrainietišką diplomatiją, negu pripažinti, jog šalys išsiskyrė nepatenkintos viena kita taip, jog netgi atsakomojo pakvietimo nebuvo?
Ukrainos delegacija skrido į Vašingtoną tradiciškai nusiteikusi kažko tai gauti.
„Maršalo planas“ Ukrainai, kompensacijos Kijevui už amerikiečių sutikimą „Šiaurės srauto – 2“ statybai , amerikiečiai privers Rusiją gražinti Donbasą ir Krymą, naujos kredito linijos reformų programoms......
Gavo – špygą. Visas aktyvas - ukrainiečių kariuomenės perginklavimo programa už 60 milijonų dolerių ir patikinimas, jog JAV yra Ukrainos teritorinio vientisumo šalininkė. Viskas. Nebuvo išsakyta netgi pažadų dėl ES, ir Zelenskis, kalbėdamas apie derybų rezultatą pripažino, jog derybos ne visada vyko „saulėtoje atmosferoje“.
Kaip paaiškinti šią nesėkmę kontekste „JAV bandymų pertvarkyti kitas šalis era baigėsi“? Labai paprastai.
Vašingtoną visiškai tenkina šiuolaikinė Ukraina kaip negyjanti žaizda ant Rusijos kūno, o kurti jos sėkmės istoriją ir pavyzdinę naują demokratiją, JAV nenusiteikusi, ji mano, jog tai ne jos pareiga.
Tegul Ukraina ir toliau lieka korumpuota, griūnanti, tuštėjanti. Jei laiku ją palikti, tai visos Ukrainos problemos taps Rusijos problemomis, o JAV tai naudinga. Tiesa, taps dar ir ES šalių problemomis, bet sąjungininkai Europoje – suaugę vyrai, jie ir patys susitvarkys. Na, o jei kas, Amerika išreikš jiems savo gilų susirūpinimą.
Tai koks gi „Maršalo planas“? Koks proeuropietiškų reformų palaikymas finansais? Mes daugiau nekuriame demokratijų. Galite paskęsti purve, svarbiausiai – lokite ant Rusijos, kaip pasakė Rusijos URM vadovas. Amerikai to bus gana.
Nauja realija bus žiauri ne vien tik Ukrainai. Dešimtys pasaulio šalių paskelbė savo kursą kurti ir skleisti demokratiją, pagrinde ne dėl to, kad sukurti ir paskleisti demokratiją, o dėl to, kad tų kilnių tikslų įgyvendinimui gauti amerikietišką paramą – karinę, finansinę, politinę.
Lenkijai arba Lietuvai, kurios dešimtmečiais užsiiminėjo postsovietinės erdvės „demokratizavimo“ projektais, dabar sparnai apkarpyti.
Kokį nesveiką aktyvumą šiais metais Lietuva organizavo greta Rusijos sienų! Pirmųjų asmenų vizitai į Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Armėnija, Azerbaidžaną; „išrinktosios prezidentės“ Svetlanos Tichanouskos gastrolių turo rengimas, vainikuotas susitikimu su Džozefu Baidenu Baltuosiuose rūmuose.
Ir visur vienas ir tas pats: žmogaus teisės, liberalinės vertybės, Europos pasirinkimas. Visiems, įskaitant ir pačią Lietuvą, aišku, jog ji viena neturi jokio, mažų mažiausio resurso, kad kam nors įsiūlyti šiuos puikius dalykus. Duok Dieve, patiems Lietuvos ministrams be deputatams apmokėti komandiruotpinigius už keliones po „Rytų partnerystės“ šalis.
Buvo akivaizdu, jog Vilniaus pageidaujamų tikslų siekis tampriai susietas su amerikiečių parama. Kad nors būtu atkreiptas jo didenybės dėmesys, bet geriau su tolimesniu finansavimu.
Analogiškai – Lenkija, tik ten, žinoma, kiti mastai. Bet visgi, pagrindinis Varšuvos rytų politikos adresatas visada buvo vienas – Jungtinės Valstijos. Jei Lenkija per savo įtakos į Baltarusijos visuomenę tinklą pasieks, jog bus pakeistas režimas Minske ir Baltarusijoje pasodins demokratinę provakarietišką vyriausybę, tai po to, ar ne ji, pagrindinis strateginis Vašingtono partneris Europoje?
Dabar JAV atėmė iš Lenkijos, Lietuvos bei kitų savo parankinių įsikišimo į kitų šalių reikalus ideologiją.
Tai nereiškia, jog jie nustos įsikišinėti. Galų gale, demokratija ir progresyvinės vertybės – tai tik dūmų uždanga tam, kad kliudyti Rusijai Rytų Europoje. Rusija niekur ne prapuola, atitinkamai, pasilieka nekintanti kovos su ja užduotis.
Todėl ta pati Lietuva tęs savo nesveiką aktyvumą Moldovoje, Baltarusijoje bei kitose šalyse. Tęs, netgi iš inercijos, kovos už demokratiją motyvavimą, kadangi naujos ideologinės širmos vietiniai veikėjai sugalvoti nesugeba.
Va tik iš JAV pusės ši veikla daugiau jau nenumato jokių apsaugos garantijų ir jokios paramos.
Džozefas Baidenas į Baltuosius rūmus atėjo su žodžiais „Amerika grižo“. Omenyje turėta – į pasaulio reikalus.
Praėjus keliems mėnesiams po Baideno inauguracijos Amerika oficialiai išėjo.
Toliau – tik savarankiškai.