Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą tuoj pat sukėlė labai negatyvią reakciją Baltijos šalyse. Baltijos šalių pasipiktinimas yra suprantamas, jo priežastys akivaizdžios: Putinas visiškai atsisakė nuolaidžiauti Antrojo pasaulinio karo klausimais, ir be to besąlygiškai atmetė Baltijos šalių „sovietų okupacijos“ doktriną. Lietuva, Latvija ir Estija gali galutinai palikti savo viltis gauti piniginę kompensaciją už 50 metų trukusią buvimą TSRS sudėtyje.
„1939 metų rudenį, spręsdama savo karines, strategines bei gynybines užduotis, Tarybų Sąjunga pradėjo Latvijos, Lietuvos ir Estijos inkorporacijos procesą. Jų įstojimas į TSRS buvo realizuotas pagal sutartį, esant gyventojų teisėtai išrinktos valdžios pritarimui. Tai atitiko to laiko tarptautines ir valstybines teisės normas. Beje, Lietuvai 1939 metų spalio mėnesį buvo grąžintas Vilniaus miestas su apskritimi, kurie anksčiau sudarė Lenkijos dalį. Baltijos respublikos TSRS sudėtyje išsaugojo savo valdžios organus, kalbą, turėjo atstovybę aukščiausiosiose tarybų valstybinėse struktūrose“, - rašo Vladimiras Putinas straipsnyje prestižiniam amerikiečių žurnalui apie tarptautinius santykius The National Interest.
Baltijos šalių reakcija į šiuos žodžius buvo nuspėjama.
Baltijos šalių sostinės sukėlė tarptautinį skandalą ir apkaltino Rusijos prezidentą istorijos perrašinėjimu.
„Šitie pasisakymai – melagingi nuo pat pradžios iki galo, ir aš juos pasmerkiu“ – pakomentavo Putino žodžius Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir paragino surengti Rusijai kaip Tarybų Sąjungos įpėdinei antrą Niurnbergo tribunolą, kad tarptautinė bendruomenė įvertintų „nusikaltimams žmoniškumui, padarytiems palaikiusio antihumanišką komunistinę TSRS ideologiją režimo metu“.
„Rusijos valdžia vis dar nepajėgia objektyviai įvertinti tarybų režimo atsakingumą už Antrojo Pasaulinio karą sukėlimą ir daugelį nusikaltimų prieš Europos, Rusijos ir jos kaimyninių šalių tautas“, - praneša Latvijos URM.
Oficialioj Rygoj mano, jog Baltijos šalys „buvo neteisėtai okupuotos ir aneksuotos grasinimų ir karinių okupacijų dėka“, o TSRS „pažeidė savo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis ir įvykdė agresijos aktą“. „Baltijos šalių iliuzinė autonomija tarybų okupacijos metu buvo tik priedanga tarybų režimo nusikalstamai politikai, kuri buvo nulemta Tarybų valstybės vadovybės ir Komunistinės partijos Maskvoje“, - teigia Latvijos URM.
Iki savaitės pabaigos tik Lietuvos URM niekaip neatsakė į Rusijos prezidento straipsnį. Matyt, lietuvių diplomatai labai neatsakingai dirba ir iki šiol nesugebėjo rasti tinkamų žodžių tam, kad atsakyti į pasipiktinimą keliančią tiesą dėl Vilniaus prijungimo prie Lietuvos aplinkybių po Lietuvos diktatoriaus Smetonos susitarimo su sovietų diktatoriumi Stalinu.
Iš viso gi Baltijos valstybių reakciją Putino straipsniui drąsiai galima pavadinti pasiutimu iš bejėgiškumo.
Pasipiktinimą sukelia dvi akivaizdžios priežastys.
Visų pirma, Putinas pažeidė Baltijos šalių monopoliją savo istorijos išdėstymui tarptautinei bendruomenei. Baltijos šalių „sovietų okupacijos“ mitologija vakaruose laimėjo todėl, kad niekas nesiūlė alternatyvos. Lietuva, Latvija ir Estija mažai kam žinomos, įdomios ir tikrai nedaugelis žmonių Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje rimtai nagrinės jų istoriją. Todėl viešoji nuomonė Vakaruose išmoko „sovietų okupacijos“ mantrą atmintinai ir net negalvojo, kad tai nėra aksioma ir egzistuoja kitokios nuomonės šiuo klausimu.
Šiuo atžvilgiu Putino straipsnis tikrai pavojingas.
Rusijos prezidentas turi gebėjimą prasiveržti prie vakarų šalių viešosios nuomonės ir daryti jai įtaką.
Vladimiras Putinas pastaruoju metu virto tarptautinės informacinės erdvės žvaigžde, ir jo žodžius ir pasisakymus godžiai klausia ir tie, kurie laiko Rusijos prezidentą tikru velniu, ir tie, kurie mano, kad jis yra išdidus valstybinis veikėjas. Putino straipsnis National Interest žurnalui jau sukėlė diskusiją tarp anglakalbių žurnalo skaitytojų. Taip pat ir apie Baltijos šalių praeitį.
O Baltijos šalys bijo lyg ugnies bet kurių savo praeities bei šiuolaikinės situacijos aptarimų.
Antra susierzinimo priežastis – dėl Rusijos prezidento griežtumo ir besąlygiškumo.
Vladimiras Putinas kreipiasi į vakarų šalių auditoriją, bet visiškai neturi omeny tikslo ieškoti susitarimo su vakarų valstybių lyderiais istorijos klausimais. Jis tiesiog išdėsto Rusijos nuomonę pagal Antrąjį pasaulinį karą.
Tarybų Sąjunga iki paskutiniausio mėgindavo sustabdyti karą ir sukurti antihitlerinę koaliciją. Deja Europos didžiosios valstybės vietoj koalicijos prieš siaubingą nacių režimą suteikė pirmenybę sutaikymo su Hitleriu politikai, besitikėdamos nukreipti jo agresiją į rytus ir sukurstyti prieš TSRS. Šios politikos pasekme tapo Miuncheno susitarimas su Čekoslovakijos padalijimu ir daugybė nepuolimo sutarčių, sudarytų su Trečiuoju Reichu bei pasirašytų dar prieš Molotovo-Ribentropo paktą.
Trečiojo Reicho ir jo sąjungininkų sutriuškinimas buvo ne vien tik įprasta vieno geopolitinio bloko pergalė prieš kitą, bet pergalė prieš fašistinės ideologijos absoliutų pyktį.
Svarbiausias įnašas šitoj pergalėj priklauso Tarybų Sąjungai, ir tarybų tauta sumokėjo už šitą pergalę pačią aukščiausią kainą. Todėl Rusijai ir jo tautai Didžiosios Pergalės atmintis yra šventa.
Istorijos perrašinėjimo pastangos yra sudarytos 1945 metais pasaulio tvarkos suirimas. Tarybų Sąjunga buvo viena iš to pasaulio tvarkos architektų, todėl istorijos falsifikacija įgyvendinama tam, kad susilpninti o geriau net pašalinti TSRS įpėdinę – Rusiją – iš tarptautinių santykių. Žmoniškai tai, kas dabar yra atliekama su istorine atmintimi – niekšiškumas, ir Maskva šito niekšiškumo nepamirš ir neatleis.
„Mes apginam tikrą, neišlygintą ir nesulakuotą tiesą apie karą“, - rašo Putinas. Jo straipsnis – to patvirtinimas. Joje nėra jokių diplomatinių ekivokų, jokių „gerbiame kitas nuomones“, jokių „viskas buvo ne taip vienprasmiška“ ir siūlymų rasti kompromisą.
Rusijos prezidentas nedviprasmiškai leido suprasti, kad jokio politinio derėjimosi su jo valstybe Antrojo pasaulinio karo istorinės tiesos klausimais negali būti.
Taip pat negali būti jokio derėjimosi dėl Baltijos šalių „sovietų okupacijos“ bei piniginių kompensacijų Lietuvai, Latvijai ir Estijai pripažinimo ar atmetimo.
Jokios „sovietų okupacijos“ Baltijos šalyse nebuvo, o Rusija neketina mokėti ir atsiprašyti už tai, ko nebuvo.
Putinas viešai paskelbė tai ne vien tik Baltijos valstybėms, bet visam pasauliui.