Klaipėdos uostas palaipsniui praranda baltarusių tranzitą. Apie tai pareiškė „Latvijos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Edvin Berzinš. Jo žodžiais, krovinių siuntėjai vis dažniau renkasi Latvijos uostų paslaugas. Lietuva, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos perspėjimus dėl tranzito perorientavimo į Latviją nepalaikiusi rimtais, pralaimi uostų su Pabaltijo kaimyne kovą.
Baltarusijos krovinių tranzito per Latvijos uostus apimtys pernai ūgtelėjo 10 proc., — teigia Edvin Berzinš. Į jo pateiktus skaičius verta žvelgti atsargiai. „Latvijos geležinkelių“ viršininkas vis dėlto labai suinteresuotas pagražinti savo šalies uostų pasiekimus. Ar neįsivėlė į jo statistiką gudrus manipuliavimas?
Kad būtų aiškiau, būtina atkreipti dėmesį į kitus skaičius. Pirmiausia, Baltarusija 2018 metais padidino prekių eksportą 15,3 proc. ir ėmėsi rimtų žingsnių diversifikuojant realizavimo rinką. To išdavoje EAES šalių dalis bendrame baltarusių eksporto sraute krito nuo 46,7 iki 41,2 proc., o ES dalis pakilo nuo 26,8 iki 30,2 proc. Manoma, jog tai ir įtakojo baltarusių tranzito per Latviją padidėjimą.
O kuo dėta Lietuva? Klausimas tampa vis labiau aktualus, jei atsižvelgti į tai, jog Klaipėdos uosto krovinių apyvarta 2018 metais išaugo 7,3 proc.
Tačiau esant pozityviai tendencijai, Klaipėda praranda piltinių krovinių perkrovimą, taip kad latviai iš lietuvių dalį baltarusių naftos tranzito vis dėlto perviliojo.
Po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos žodžių, jog reikia „daugiau remtis Latvija“, to reikėjo laukti.
„Jei kalbėti apie tokius krovinius, kaip trąšos ir naftos produktai, tai mes negalime ignoruoti galimybių, jog bus priimti sprendimai ir duoti nurodymai įmonėms keisti pakrovimo ir eksporto uostus. To nevertėtų atmesti“, — taip Lukašenkos pareiškimą komentavo Klaipėdos konteinerių terminalo direktorius Vaidotas Šileika.
O iš esmės lietuviai iki šiol nusiteikę manyti, jog Lukašenka nusišneka, baltarusių tiekėjams nenaudinga naudotis latvių uostų paslaugomis.
Kai buvo pareikalauta, kad Lietuvos transporto ir komunikacijų ministras Rokas Masiulis atsakytų, kodėl vyriausybė visiškai nereaguoja į Latvijos pastangas pervilioti iš Klaipėdos dalį baltarusių krovinių, jis ragino kolegas nesinervinti. Ko nervintis, jei Lietuva, žvelgiant iš logistikos pozicijų, siūlo geriausias sąlygas? Minskas, kaip žinia, iš dviejų ir daugiau komercinių pasiūlymų visada pasirenka naudingiausią, o ne politiškai tikslingą.
Visa tai vaizdžiai demonstruoja pavyzdys Rusijos uostų, kurie, RF prezidento paraginti, tuoj pat bandė persivilioti baltarusių tranzitą. 2017 metų rugpjūčio mėnesį Vladimiras Putinas tiesiogiai pareiškė, jog geriau būtų iš rusiškų žaliavų baltarusių gaminamus naftos produktus eksportuoti per Rusijos uostus. Pasakyta – padaryta: lapkrityje koncernas „Belneftechim“ pasirašė kontraktą dėl savo produkcijos perkrovimo per RF uostus.
Tačiau baltarusių naftos tranzito perorientavimo į Ust-Lugos uostą procesas užstrigo. Iki šios dienos pagrindinis baltarusių naftos tranzito srautas vis dar nukreiptas į Pabaltijo uostus.
Lietuvos vadovybė kažkodėl įsitikinusi, jog pasikartos Latvijos atvejis, tačiau šį kartą priežasčių Vilniaus optimizmui turėtų būti daug mažiau.
Liepojos uostas nuo Klaipėdos visai netoli (tiesiai atstumas mažiau 100 kilometrų). Kompensuoti transporto praradimus baltarusių naftos produktų tranzito perorientavimo į Liepoją atveju galima susisiekimo geležinkeliu tarifų mažinimo sąskaita.
Ir į ką tada orientuosis Minskas: į Lietuvą, kuri visokeriopai bando stabdyti Baltarusijos atominės elektrinės (BalAE) statybą, ar į Latviją, kuri neprieštarauja šio projekto realizavimui?
Lietuvos valdžios neabejoja, jog latvių nuolaidumas — tai bandymas išsiderėti naujas baltarusių tranzito apimtis, kurias Lukašenka gali permesti iš Klaipėdos krypties.
Tačiau Minskas ant politinio lojalumo masalo „nekimba“. Rygos ir Vilniaus prieštaravimai BalAE klausimu — taip pat galimybė derėtis.
Iš Latvijos jis laukia naudingų komercinių pasiūlymų, o ne palakymo tarptautinėje arenoje. Už palaikymą priklauso tik kukli dovana, apie kurią džiaugsmingai praneša „Latvijos geležinkelių“ valdybos pirmininkas.
Baltarusijos krovinių tranzito augimas 10 proc., kai jos eksportas per metus ūgtelėjo 15 proc., — lašas jūroje. Kiek dar „lašų“ sulauks Latvija? Viskas priklauso nuo to, kokias sąlygas ji pasiruošusi pasiūlyti.
Konkurencija tarp Rygos ir Vilniaus aštrėja dar ir todėl, kad rusų krovinių tranzitą Pabaltijis praranda galutinai ir negrįžtamai.
Prie Leningrado srityje esančių uostų netrukus prisidės daugiaprofilinis giliavandenis uosto kompleksas Vyborgo rajone su krovinių apyvarta iki 70 milijonų tonų per metus. Vietos valdžia neslepia, kad jo pagrindinis tikslas – „sužlugdyti“ Pabaltijo uostus.
„Leningrado sričiai tai svarus projektas, naujas augimo taškas, kuris suteiks galimybes ne tik vystyti prie uosto esančias teritorijas, bet ir perorientuoti rusų eksporto krovinius iš Pabaltijo regiono užsienio uostų“, — pareiškė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
Taip pat neverta ignoruoti baltarusių tranzito perorientavimo į Rusijos uostus galimybės. Čia pagrindinis klausimas geležinkelio tarifai, kuriuos „Rusijos geležinkeliai“ pastaraisiais metais baltarusių naftos reideriams mažino du kartus.
O gal dar vienas sumažinimas atkreips jų dėmesį į Leningrado srities uostų ionfrastruktūrą?
Kaip bebūtų, baltarusių tranzito diversifikavimai lieka grynai ekonominiu klausimu. Uostus krovinių perkrovimui Lukašenka renkasi remdamasis kruopščiais apskaičiavimais.
Lietuvos valdžioms tai naudinga, todėl jos ir pliauškia vis tą patį: Minskui nenaudinga atsisakyti Klaipėdos. Ir nereikia, teigia, painioti griekų su dora! BalAE — sau, tranzitas — sau.
Viena nesuprantama: kodėl Vilnius kitose situacijose nesivadovauja šia logika?Apversdama garsų Lenino posakį, posttarybinė Lietuva bando įrodyti, kad ekonomika yra koncentruota politikos išraiška, o ne atvirkščiai. Respublikos valdžios negalvojo apie naudą, kai ėmėsi Ignalinos AE uždarymo, arendavo šiuo metu pustuštį SGD terminalą Independence, įvedinėjo Rusijai sankcijas. Ir tik pajutusi, jog gali prarasti baltarusių tranzitą, Lietuva kažkodėl pradeda praregėti.