Nukreipta prieš Kiniją politika kiekvieną dieną Lietuvai pateikia naujus nemalonius siurprizus. Vokietijos verslininkai perspėjo, jog gali uždaryti savo įmones Lietuvoje ir išeiti iš šalies dėl blogėjančių Lietuvos ir Kinijos santykių. Galima neabejoti, jog tarp Vilniaus ir Pekino verslas pasirinks KLR. Kinija demonstruoja nepalaužiamą tvirtumą baudžiant Vilnių už priešiškumą, ir investoriai nerizikuos ryšiais su pagrindine ekonomine planetos supervalstybe dėl, vertos pasigailėjimo, Lietuvos.
„Vilniaus politikai gali manyti, jog Kinijos ir Lietuvos prekyba yra tokia menka, jog jie gali neprotingai pasinaudoti „Taivano korta“, tam, kad įsiteikti Vašingtonui, tikėdamiesi už tai būti paplotiems per pečius. Niekada nereikia neįvertinti Kinijos ryžto ginti savo nacionalinius interesus. Kai liečiami tokie pagrindiniai klausimai, kaip „Taivano“, ten nėra vietos manevrui. Vilniaus politikai apie tai, vienokiu ar kitokiu būdu, būtinai sužinos“, - rašo Kinijos Komunistų partijos leidinys – laikraštis Global Times.
Pagrindinė medžiagos mintis: Lietuva brangiai užmokės už anti kinietišką politiką.
„Lietuvos veiksmai tiesiogiai pažeidžia „vienos Kinijos“ principą ir rimtai palaužia nacionalinius Kinijos interesus, kas, savo ruožtu, be abejonės, labai rimtai atsilieps lietuviškom prekėm Kinijos rinkoje“, - žada leidinys.
Įrodymai, jog kinai neduodą tuščių pažadų, pasirodo non stop režimu. Tik prieš savaitę Lietuvos URM skundėsi, jog Kinija grasina neleisti į savo vidaus rinką tarptautines kompanijas, kurios tęsia bendradarbiavimą su Lietuva.
Štai jau ir vokiečių verslininkai perspėja Vilnių apie galimą savo veiklos nutraukimą Lietuvoje dėl apribojimų respublikai, kuriuos įveda Padangių šalis.
Vokietijos – Baltijos šalių prekybos rūmai nusiuntė Lietuvos URM ir ekonomikos ministerijai raštus, perspėjančius apie galimą savo gamyklų Lietuvoje uždarymą ir gamybos pervedimą į kitas šalis. Priežastis? Pekino ir Vilniaus ekonominių santykių pablogėjimas (skaityk: kinų sankcijos Lietuvai) kelią didelį užsienio verslo susirūpinimą.
Vokiški pinigai, kaip ir bet kokie pinigai, mėgsta tylą. Lietuvos užsienio politika apie bet ką, tik ne apie tylą. Todėl europietiški investoriai įtaigiai aiškina: jei Vilniaus ir Pekino ekonominiai santykiai nebus atstatyti (tai yra, jei Kinija ne atšauks savo sankcijas Lietuvai), tai verslo partneriai iš Vokietijos atsisakys turėti reikalų su Lietuvos Respublika.
Lietuva, dėl savo šizofreninės politikos, artimiausiu metu gali netekti durpių įmonių, automobilių atsarginių dalių gamyklų ir lazerių.
Lietuvišku lazerio klasteriu vietiniai „patriotai“, kaip tai nebūtu kvaila, labai didžiavosi, kažkaip tai nepastebėdami, jog šiame klasteryje sukasi pinigai iš užsienio, o produkcija tiekiama į „autoritarinę Kiniją“, kovą su kuria tarptautinėje arenoje „branduolinis“ konservatorių partijos elektoratas aktyviai remia. Greitu laiku šis paradoksas liks praeityje. Didžiuotis lazerių gamyba su nepatikimais partneriais iš užsienio neteks, kadangi lazerių gamybos Lietuvoje nebus.
Lygiai taip pat, kaip ir kitų gamybų, kurioms komplektuojamos dalys importuojamos iš Kinijos, o produkcija tiekiama į KLR.
RuBaltic.Ru analitikos portalas anksčiau prognozavo, jog grėsmingi kinų pažadai apie Lietuvos ekonominės blokados organizavimą taps veiksmais, ir Vilniuje artimiausiu metu kils problemos su užsienio investoriais. Prognozė išsipildė vos praėjus kelioms dienoms.
Pabandysime numatyti dar vieną prognozę.
Jei Lietuvos vyriausybė neatsisakys tolimesnių, nukreiptų prieš Kiniją, žingsnių ir nesiims santykių atstatymo su Pekinu priemonių, užsienio kompanijos iš tikrųjų pradės bėgti iš Lietuvos.
Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis dėl ateinančių iš „kinų fronto“ neramių naujienų iš naujo pilnu pajėgumu įjungė diplomatinę sireną ir pradėjo čirkšti apie solidarumą, europietiškas vertybes ir apie tai, jog europiečiams reikia „vieningu frontu“ atremti ekonominį KLR spaudimą...
Tik verslui tas čirškėjimas apie solidarumą ir vertybes – tuščias garsas. Valdininkai iš Europos komisijos dar išreikš savo gilų susirūpinimą ir pareikš Lietuvai savo garsųjį solidarumą. Jiems pagal pareigas priklauso pasisakyti nieko nereiškiančiomis budinčiomis frazėmis.
Verslas yra labai pragmatiškas ir visiškai nepriima retorikos.
Jam situacija nėra aptariama. Iš vienos pusės, yra Kinija – pati didžiausia pasaulyje rinka, pasireiškianti žymiu savo ekonominiu buvimu visose planetos kampeliuose. Iš kitos pusės – Lietuva, kuri pasaulio ekonomikos mastu – iš vis niekas. Visiškas nulis.
Kurią, iš tų dvejų paaukos tarptautinė kompanija, jei ji bus priversta rinktis? Retorinis klausimas.
Lietuva rizikuoja netekti to, su kuo visus 30 metų Pabaltijo šalys sieja „ekonominio stebuklo“ viltis – stambių investorių iš užsienio, kurie visi, šiuolaikinėje globalioje ir tarpusavyje susietoje ekonomikoje, palaiko santykius su Kinija.
O be investorių iš užsienio Lietuvai liks tik europietiškų dotacijų parama bei vidiniai rezervai, kurių, mirštančioje su 2,8 milijonais gyventojų šalyje, be gamtinių resursų ir su išprotėjusia vadovybę, nėra.
Ir jau niekada nebebus.