Stambiausios Pabaltijyje azotinių trąšų gamyklos darbuotojai pradėjo neterminuotą streiką. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkų Inga Ruginienė pareiškė, kad Pabaltijo respublikoje tokio masto akcijų nebuvo per visus nepriklausomybės metus. Nepatenkintų Achemos darbuotojų ir vadovybės konfliktas gali įkvėpti ryžtingiems veiksmams kitų kompanijų arba netgi ištisų Lietuvos ūkio šakų atstovus, kuriuos netenkina Lietuvoje susidariusia situacija ir konservatorių vyriausybės politika. RuBaltic.Ru analitikos portalas išskyrė potencialinius naujų protestų židinius.
1. „Lietuvos geležinkelis“ (LŽ) ir Klaipėdos uostas
Į pačių „sprogiausių“ Lietuvos įmonių sąrašą, be jokių abejonių, galima įtraukti valstybinį geležinkelį ir Klaipėdos uostą.
Būtent jiems teks užmokėti už „Baltaruskalij“ tranzito blokadą, organizuotą Ingridos Šimonytės vyriausybės sprendimu.
Subendrinti ūkio šakos praradimai vertinami šimtais milijonų eurų.
„Tokios sankcijos Lietuvos ekonomikai gali sukelti rimtas ir ilgalaikes pasekmes. Dabar apie 30% visų krovinių Klaipėdoje – tranzitiniai kroviniai iš Baltarusijos, trąšos sudaro 26% visų uosto krovinių. Lietuvos ekonomikai tai sudarys 300 milijonų eurų sumos dydžio nuostolį į metus“, - prognozuoja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Akivaizdu, kad maždaug po 100 milijonų eurų neteks geležinkelis ir uostas. Likę nuostoliai teks gretutinių ūkio šakų kompanijoms, kurios yra priklausomos nuo stabilios tranzito sektoriaus veiklos.
Atvejyje su LG situaciją pagilina atsakomosios Lukašenkos sankcijos – lietuviškų naftos produktų ir trąšų gabenimo geležinkeliu per Baltarusijos teritoriją draudimas. Tai maždaug pusantro milijono tonų produkcijos, skirtos Ukrainos rinkai. LG jau paskaičiavo, kad baltarusiškas „atsakas“ kompanijai gresia dar 10% krovinių apyvartos netekimu.
Pridurkime dar nepaskelbtą sankcijų karą, kurį prieš Lietuvą veda Kinija bei „Belaruskalij“ teisminius ieškinius. Reikalavimą išmokėti kompensacijas už priešlaikinį tranzito kontrakto nutraukimą Minskas pateikia būtent „Lietuvos geležinkeliui“.
Konservatorių vyriausybės pastangų dėka Pabaltijo respublikos tranzito šaka atsidūrė „idealios audros“ centre.
Ją pergyvens ne visi: LG jau paskelbė apie ketinimą iki metų pabaigos atleisti iš darbo 300 žmonių. Kaip rodo kaimyninės Latvijos patirtis, tai gali būti didesnio masto atliekamo personalo „atsijojimo“ kampanijos pradžia.
Stabilus krovinių srautas iš Baltarusijos leido Lietuvos uostininkams ir geležinkeliečiams optimistiškai žiūrėti į ateitį (ypatingai, jei atsižvelgti į tai, kad „Belartuskalij“ rengėsi žymiai padidinti savo produkcijos eksportą). Dabar daugelis iš jų atsidurs darbo biržoje. Arba pabandys apginti savo teises kokiomis tai demonstratyviomis akcijomis.
Tiesa, tai padaryti nėra paprasta. Visų pirma, Lietuvos tranzito sektoriaus veikla nėra lokalizuota kokiame tai konkrečiame šalies žemėlapio taške.
Potencialiems „ maištininkams“ bus kur kas sunkiau susivienyti ir suderinti savo veiksmus, nei tos pačios Achemos gamyklos darbuotojams.
Antra, valstybei niekas nemaišo kovoti su tais, kurie parems baltarusių tranzito išsaugojimą. Bet kokie bandymai organizuoti pilnavertį streiką bus prilyginami „grėsmei nacionaliniam saugumui“ ir kelias jiems bus užkertamas teismais. O gatvių protestai netaps masiniais – valdžia juos tiesiog ignoruos.
2. „Vilniaus viešasis transportas“
Achema – ve vienintelė lietuviška kompanija, kurios darbuotojai jau paskelbė streiką. Analogiškai nusprendė veikti ir „Vilniaus viešojo transporto“ profsąjungoje. Streiko idėja buvo aptariama praeitų metų rugsėjyje, o spalyje ją oficialiai rėmė 747 iš 769 balsavimo dalyvių (maždaug 40% visų įmonės darbuotojų).
Tiesa, „Vilniaus viešojo transporto“ vadovybei pasisekė sustabdyti šią grėsmę kreipiantis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu streikuoti yra draudžiama.
Ieškovas įrodinėja, kad dėl sudėtingos situacijos su koronavirusu jokiu būdu negalima Lietuvos sostinėje destabilizuoti viešojo transporto darbą. Atsakovas gina savo teisę streikuoti siekiant pareikštų tikslų: kalbama apie darbo užmokesčio padidinimą 10% ir darbo sąlygų pagerinimą.
3. Gydytojai ir mokytojai
Sveikatos apsaugos ir švietimo sritys - pastovaus Lietuvos valdžios galvos skausmo šaltinis. Ir gydytojai ir mokytojai Pabaltijo respublikoje laikas nuo laiko pareiškia apie savo teises.
2018 metai Pabaltijo respublikoje pasižymėjo didelio masto pedagogų streiku, kuris apėmė 15% mokyklų. Jo dalyviai reikalavo papildomo finansavimo savo darbo užmokesčio padidinimui. Šių protestų fone tuometinis Lietuvos vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis atstatydino ministrę Jurgitą Petrauskienę (nors ir neigė šių įvykių sąryšį).
Pažymėtina, kad mokytojų reikalavimus viešai parėmė Ingrida Šimonytė. Valdančioji „valstiečių“ partija, priešingai, kaltino savo oponentus – konservatorius siekimu rinkimų išvakarėse uždirbti politinius taškus. Šį kartą jie visiškai gali pasikeisti vietomis.
Metams baigiantis streikas „sunyko“, Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinė sąjunga pareiškė apie dalinį jų reikalavimų patenkinimą.
Bet nepraėjus metams mokytojai vėl pasisakė prieš valstybes biudžeto projektą.
Bendrai paėmus, susiorganizavimo ir streikavimo patirtį jie yra įsigiję. Kaip ir nepasitenkinimo priežastis: Lietuvos švietimo sistema, kaip ir anksčiau negali pasigirti aukštais darbo užmokesčiais.
4. Ūkininkai
Ūkininkų protestai Pabaltijo respublikose taip pat tapo įprastu reiškiniu. Agrarinės produkcijos gamintojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dėl sankcijų karo su Rusija nukentėjo kur kas labiau nei kitų ūkio šakų darbuotojai.
Ryškų „parodomąjį pasirodymą“ jie pademonstravo 2019 metais, kai į miestų gatves išrideno traktorių ir vilkikų kolonas. Jei tikėti akcijos organizatoriais, jame dalyvavo iki 3 tūkstančių vienetų žemės ūkio technikos (žmonių – dar daugiau).
Lietuvos ūkininkus piktina tas faktas, kad jų kolegos vakarų šalyse iš ES biudžeto gauna daug svaresnes išmokas.
Ši disproporcija išliks dar mažiausiai keletą metų.
Gal būt, pats ekstremaliausiais agrarinių protestų scenarijus numato svarbių Lietuvos autotransporto arterijų blokadą.
Protestuojantys Kanadoje, akivaizdžiai pademonstravo kaip tai veikia.