Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šildymo kainos pasiekė rekordines aukštumas. Mokėti už komunalines paslaugas namų ūkiai negali. Dėl to, jog apmokėti šildymą Pabaltijo gyventojai pasiruošę viskuo naudotis taupiai. Toks elgesys gresia Pabaltijo šalių ekonomikos vartojimo modelio griuvumu ir naujos ekonominės krizės atsiradimu.
Vilniaus gyventojams šildymo kaina pakilo du kartus. Dviejų kambarių buto Lietuvos sostinėje gyventojai, pavyzdžiui, lapkričio mėnesį už šildymą turės užmokėti 84 eurus. Tai 214 % daugiau nei prieš metus.
Kituose Pabaltijo respublikose situacija taip pat kritiška. Latvijoje su siaubu laukia gruodžio mėnesio mokėjimų.
Gamtinių dujų tiekėjas Latvijos gyventojams Latvijas Gāze paskelbė apie tarifų vartotojams padidėjimą 54-93% -priklausomai nuo vartojimo apimties.
Namų ūkiai, kurie sunaudoja nuo 250 iki 500 kubinių metrų dujų, už dujas mokės apie vieną eurą už kubinį metrą. Namų ūkiams, kurie sunaudoja daugiau nei 500 kubų, kaina pakils iki 0,80 euro už kubinį metrą – praktiškai dvigubai.
Estijoje dabar privatiems vartotojams dujos kainuoja 0,66 euro už kubą, o nuo Naujų metų kainuos 1,27 euro už kubinį metrą. Ir vėl, beveik dvigubas didėjimas.
Palyginimui ir supratimui: Maskvoje vienas kubinis metras dujų, perskaičiavus į bendrąją Europos valiutą, kainuoja 0,08 euro.
RuBaltic.Ru analitikos portalas jau rašė, jog rekordinės dujų kainos Pabaltijyje iššaukia komunalinius maištus.
Kartu su tuo akivaizdu, jog eksponentinis komunalinių tarifų augimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje provokuoja naują ekonominę krizę.
Priežastinis-pasekminis ryšis čia labai paprastas. Lietuviai, latviai ir estai jau įjungia griežtos ekonomijos režimą, idant išlaikyti nepakeliamą komunalinių mokesčių naštą. Remiantis socialine apklausa, 40% Lietuvos gyventojų, 57% Latvijos gyventojų ir 65% Estijos gyventojų tam, kad apmokėti komunalines paslaugas, yra pasiruošę sumažinti visas likusiai savo išlaidas. Po Naujųjų metų, kai tarifai šoktels dar aukščiau, padidės ir ekonomijos šalininkų išlaidos.
Kaip tai atsilieps ekonomikai? Tiesiogiai. Pastovietiško Pabaltijo ekonomika pagristas paslaugų sritimi. Paslaugos sudaro daugiau nei pusę Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP.
Tokio ekonomikos modelio funkcionavimas pagristas vidaus vartojimu. Gyventojų vartojimas – tai kuras, kuriuo veikia ekonomika. Pabaltijyje jo aktyvumas stimuliuojamas įvairiais būdais, įskaitant ir ne rinkos būdus: Europos Sąjungos dotacijos, darbo migrantų uždarbių pervedimai pasilikusioms gimtinėje šeimoms.
Daugumos gyventojų totalinė ekonomija visame likusiame vartojime, tam, jog apmokėti už nepakeliamas komunalines paslaugas veda link paklausos degradavimo Pabaltijyje, ir dėl to Lietuvos, Latvijos, ir Estijos ekonomikoje vėl gali prasidėti į nauja krizė.
Po to jau nebebus svarbu, dėl ko Pabaltijyje kilo masiniai protestai: dėl kosminių dujų ir šilumos tarifų ar dėl ekonominės krizės, kilusios dėl situacijos komunalinių paslaugų rinkoje. Bet kokiu atveju priežastis viena – strategiškai klaidinga Pabaltijo vadovybių energetinė politika, kurios jos pusantro dešimtmečio ne tik laikėsi savo šalyse, bet ir bruko visai Europos Sąjungai.
„Priminsiu, jog kol pirmenybė buvo teikiama atominei ir dujiniai generacijai, panašių krizių nebuvo. Joms nebuvo iš kur imtis. Papildysiu, jog Rusijoje dabar tokių problemų, paprasčiausiai, ačiū Dievui, neįmanoma netgi įsivaizduoti. Ilgalaikis požiūris į kuro energetikos kompleksą mums leidžia užtikrinti gyventojams ir įmonėms pačio žemiausio lygio kainas Europoje. Vidutinė elektros energijos kaina Rusijoje, perskaičiavus eurais, sudaro apie 20 už MW/h. Lietuvoje – 256 eurai, Vokietijoje ir Prancūzijoje – 300 eurų, Didžiojoje Britanijoje – 320“,- rudenį tokią politiką apibudino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pabaltijyje atominę energetika likvidavo, dujų energetikoje daugelį metų buvo griaunamos bet kokios konstruktyvinio bendradarbiavimo su Rusija galimybės, ir normaliems santykiams su „Gazpromu“ pirmenybę teikė kvailiems ir beveik užmirštiems SGD terminalams.
Vietoje stabilių bei patikimų pigios energijos šaltinių Pabaltijo politikai pirmenybę teikė rinkoje pačioms brangiausioms ir kartu su tuo krizės metu t nenaudingoms technologijoms, kaip tai biokuras ir „žalioji energija“, o iš BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Latvija-Lietuva) energetikos žiedo, kuris dabar gelbėja Pabaltijį, nežiūrint į visus protingus samprotavimus, nori išeiti.
Socialinis – politinis sprogimas, link kurio veda energetinė krizė Pabaltijyje, taps natūralia vietinių gyventojų reakcija į Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovybių žlugdančią energetinę politiką.
Ši energetinė krizė yra pagimdyta tomis dogmomis, kurias Pabaltijo politikai metai iš metų gynė energetikos srityje. Krizinė situacija rinkoje pademonstravo, jog dogmos nėra adekvačios realybei. Ir dabar ateina laikas už tai atsakyti.