JAV finansų ministerijos Užsienio aktyvų kontrolės valdyba pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) neprivalo stabdyti baltarusiškų trąšų tranzitą vykdant amerikiečių sankcijas. Bet kompanija vis vien ketina nutraukti santykius su „Belaruskalij“. Pabaltijo respubliką nedomina, ar tai yra efektyvus kovos su „paskutiniu Europos diktatoriumi“ instrumentas. Lietuvos valdančioji partija, prisidengdama Lukašenkos „baidykle“, sprendžia savo vidaus politikos problemas.
Kaip žinoma, LG generalinis direktorius Mantas Bartuška jau teiravosi pas JAV finansų ministerijos atstovus, ar reikia jo kompanijai nutraukti kontraktus su „Belaruskalij“. „Pokalbio metu mus patikino ir paaiškino, jog dabartinėje sankcijų apimtyje, jei amerikiečių subjektai nedalyvauja tiekimo grandyje, tai sankcijos neveikia“, kalbėjo Bartuška.
Dabar jo žodžiai patvirtinti dokumentaliai.
LG gavo oficialų JAV finansų ministerijos Užsienio aktyvų kontrolės valdybos (OFAC) raštą, kuriame sakoma, jog lietuviai neprivalo vykdyti JAV sankcijas „Belaruskalij“.
Apie tai gruodžio mėnesio 20 d. pranešė geležinkelio kompanijos atstovas Mantas Dubauskas.
Dar prieš kelias savaites Lietuvos valdančios partijos atstovai kartu su premjerė Ingrida Šimonytę galėjo „vaidinti“ silpnapročius:, esą, mums nežinoma kaip veikia JAV sankcijos, klausimas reikalauja papildomo nagrinėjimo. Dabar situacija paaiškėjo.
Niekas neverčia Lietuvą atsisakyti Baltarusių tranzito – tai grynai jų pačių iniciatyva.
Lieka tik išsiaiškinti, su kuo susijęs maniakinis konservatorių troškimas pjauti šaką, ant kurios sėdi Lietuva.
Viena iš priežasčių paviršiuje: Pabaltijo respublika banaliai nori įsiteikti amerikiečiams. Blogas tas „palaižūnas“, kuris nesolidarus su „šeimininku“.
Bet tai tik viena medalio pusė.
Už kovos su “paskutiniuoju Europos diktatoriumi” fasado valdančioji partija slepia savo vidaus politinė kovą.
Vieną iš tarpinių uždavinių „landsbergistai“ jau išsprendė: artimiausiu metu Mantas Bartuška paliks savo aukštą postą. Taip nusprendė LG valdybą, išnagrinėjusi Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kreipimąsi. Būtent jis nuspėjo, jog po skandalo su „Belaruskalij“ Bartuška bus priverstas atsistatydinti.
Konkrečiai, ką pažeidė Lietuvos geležinkelio vadovas? Nieko. Jį atleisti galima nebent pagal formuluotę „už pavyzdingą įstatymų laikymąsi“ . Bartuška veikė sutinkamai su savo kontrakto prievolėmis bei JAV finansų ministerijos rekomendacijomis, kurių jis pats apdariai ir užklausė.
Skuodis pirmasis nuspėjo, jog gruodžio 8 baltarusiškų trąšu tranzitas per Lietuvą bus sustabdytas. Kai tai neįvyko, jis sukėlė skandalą ir pareiškė jog pasirengęs atsistatydinti, bet Ingrida Šimonytė jo neatleido.
Viso to gale susisiekimo ministerijos vadovas lieka savo poste, o LG vadovas, nesuprantamai už ką, nuimamas „savanoriškai-priverstine“ tvarka.
Toks pat likimas ruošimas ir Klaipėdos uosto vadovui Algiu Latakui (jis dar priešinasi). Kodėl? Todėl, jog abu valdininkai buvo paskirti į pareigas dar prie buvusios valdžios.
Bartuška pradėjo vadovauti LG 2016 m. gruodyje, iš karto to po triuškinančios Lietuvos Valstiečių ir „žaliųjų“ Sąjungos (LVŽS) pergalės parlamento rinkimuose. Latakas pradėjo vadovauti uostui užpraeitą vasarą.
Nei vienas iš jų, tikriausiai, nėra Landsbergistų klano lobistas. Nei tą, nei kitą negalima paprastai atleisti. Reikalingas skambus skandalas.
Artimiausiu metu dvejomis ypatingai svarbiomis valstybės kompanijomis – Klaipėdos uosto direkcija ir Lietuvos geležinkeliu gali pradėti vadovauti artimi valdžios partijai žmonės.
Ne verta užmiršti, jog Landsbergių šeimyna turi savo sąskaitas „Belaruskaliuj“.
Apie tai RuBaltic.Ru analitikos portalas rašė dar prieš metus: „Gabrielius Landsbergis, kuris savo laiku įžvelgė baltarusiškų investicijų į Klaipėdos uostą „grėsmę“, dabar vadovauja URM ir pretenduoja į Lietuvos politikos naujojo lyderio vaidmenį. Nenuostabu, kodėl konservatorių vyriausybė demonstratyviai pradėjo galvoti apie sankcijas „Belaruskalij“? Jiems tai gali būti „nepatikimo“ investoriaus išvijimo iš Klaipėdos uosto instrumentu. Negalima atmesti, jog Vilnius iš tikrųjų vers „Belaruskalij“ parduoti savo biriųjų krovinių terminalo akcijas“.
Kalbama apie Biriųjų krovinių terminalą, kurio 30% akcijų priklauso baltarusiškai kompanijai. Savo laiku LRT kanalas išaiškino, jog LVŽS rinkiminę kompaniją rėmė žmonės, susiję su šia kompanija, o „Belaruskalij“ generalinis direktorius Ivan Golovat atvirai simpatizavo Lietuvos „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui.
Tai, kad „landsbergistams“ baltarusiško tranzito sustabdymas – ne tik principo reikalas, bet ir būdas, kaip susilpninti „vidinius“ konkurentus.
Iš kitos pusės, Lietuvoje atsirado politinių lyderių, kurie priešinsis geležinkelio ir Klaipėdos uosto nuskurdinimui, paklausa.
Pats tas Karbauskis neišsigando pasmerkti isteriją dėl „Bekaruskalij“.
„Dėl vaikų darželio lygio užsienio politikos Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu Lietuva neteks šimtus milijonų eurų, tuo metu, kai Latvija, Estija bei kitos šalys juos lengvai paims, todėl jog tai, ką konservatoriai Lietuvoje pateikia kaip „tabu“, kituose ES šalyse neveikia. Kodėl dabar reikia valstybės ekonomiką įvaryti krizėn, padaryti mūsų valstybę ir verslą nekonkurencingais, atėmus iš jo visas galimybes būti regiono lyderiu?“, - stebisi Karbauskis.
Kaip rodo sociologinė apklausos, sankcijų karo su Lukašenka priešininkai Lietuvoje, visiškai ne marginalai: vyriausybės veiklai Baltarusijos kryptimi nepritaria 37% respondentų. Laikui bėgant jų gali padaugėti.
Tai gana solidi elektoratinė „šėrykla“. Ypatingai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuriai dabartinis metas ne geriausi laikai.
Karbauskio komandą paliko jos „frontmenas“ – buvęs premjeras ir kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis.
Šiandieną „valstiečiai“ stovi kryžkelėje: arba jie susiras naują amplua, arba paliks aukščiausią Lietuvos politikos ešeloną. Kaip tik, paprastos liaudies, kuri kenčia dėl beprotiškos konservatorių politikos, gynėjo vaidmuo neužimtas.