Lietuvoje parengtas energetinio saugumo užtikrinimo planas tam atvejui, jei bus nutrauktas rusiškų dujų tiekimas. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos Energetikos ministerijos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė. Vilniuje nėra informacijos apie galimus „Gazpromo“ produkcijos tiekimo sutrikimus, bet ten sunerimo dėl informacijos apie plaukiojančio SGD terminalo „Maršalas Vasilevskis“ su stambia krovinio partija sugrįžimo į Kaliningradą. RuBaltic.Ru analitikos portalas aiškinosi, kodėl Rusijos anklavui prireikė dujų ir prie ko čia Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Sausio 25 dieną, pirmą kartą daugiau nei per dvejus metus „Maršalas Vasilevskis“ sustojo Kaliningrado reide. Iki to jis buvo Belgijos Zebriugėje. Leidinys „Komersant“ praneša, kad iš ten laivas atgabeno stambią suskystintų gamtinių dujų (SGD) partiją (138 milijonus kubinių metrų).
Vėliau paaiškėjo, kad link Kaliningrado kranto plaukia dar vienas SGD tanklaivis Energy Integrity. Jis gabena 168 milijonus kubinių metrų dujų iš „Gazpromo“ projekto Cameroon FLNG portfelio.
Žinoma, tokią naujieną oficialus Vilnius negalėjo ignoruoti.
Reikalas tame, kad dujomis Kaliningradas tradiciškai yra aprūpinamas per Lietuvą.
Ji pati „Gazpromo“ produkciją gauna iš Baltarusijos ir toliau, vamzdžiu ją transportuoja į Rusijos anklavą. Tai sena ir, suprantama, pati optimaliausia schema.
Bet ne viskas taip paprasta. 2014 metais Lietuva išsinuomavo SGD terminalą ir įsigijo trokštamą „energetinę nepriklausomybę“ nuo „Gazpromo“. Atsakydama į tai, Rusija pastatė „Maršalą Vasilevskį“. Jo uždavinys – apsaugoti Kaliningradą tuo atveju, jei Lietuva surengs dujų blokadą.
Apsisaugojo visi, tačiau vis dar naudojasi senu geru vamzdį.
Lietuva su „Gazpromu“ yra pasirašiusi tranzito kontraktą iki 2025 metų ir tvarkingai ją vykdo. O „Maršalas Vasilevskis“ plaukioja po visą pasaulį – gabena SGD kitų šalių vartotojams. Kam reikia be reikalo stovėti uoste?
Ir čia, kaip perkūnas iš giedro dangaus, trenkė naujiena, kad laivas su stambia krovinio partija grįžta į gimtąjį uostą. Lietuva įtarė negerą: kodėl Kaliningradui reikalingos SGD, jei jis aprūpinamas vamzdynų dujomis? Ar tik nesiruošia Rusija uždaryti šią magistralę?
Situacija komentavo asmeniškai Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji pažymėjo, kad vyriausybė žino apie „Maršalo Vasilevskio“ atplaukimą į Kaliningradą ir nacionalinę energetikos sistemą ruošia „bet kokiems netikėtumams“.
„Aš nesakau, kad tai būtinai turi įvykti, bet faktas tame, kad mes turime būti pasiruošę“,- sakė Šimonytė.
Kiek vėliau pasirodė informacija, kad Vilnius parengė kokį tai planą tam atvejui, jei bus nutrauktas dujų importas iš Rusijos. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė nurodė, kad „Lietuvos priimti strateginiai sprendimai dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir gamtinių dujų sistemų integracijos – SGD terminalas Klaipėdoje ir greitai pradėsianti veikti Lietuvos–Lenkijos dujų jungtis – leidžia mums užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą nepriklausomai nuo Rusijos pusės veiksmų“.
Visiškai laukiamas pareiškimas: grynai techniškai Lietuva jau seniai yra pasirengusi būti atjungtai nuo rusiško vamzdžio. SGD terminalo jai pilnai užteks (galima patenkinti visų trejų Pabaltijo respublikų poreikius). Klausimas tame, kiek prisieis už tai užmokėti.
Bet kokios alternatyvos, panašios į perėjimą prie suskystintų gamtinių dujų, Lietuvai kainuos labai brangiai.
Kaliningradui, tarp kitko, taip pat.
„Atsižvelgiant į dabartines aukštas SGD kainas – daugiau $1 tūkstantis dolerių už 1 tūkstantį kubinių metrų – „Gazpromo“ negauta nauda dėl SGD tiekimo Kaliningradui bus didelė. Taip, remiantis rinkos dalyvių vertinimu, vieno tanklaivio krovinys į Kaliningradą „Gazpromui“ apsieina maždaug $90–100 milijonų negautų įplaukų“,- pažymi „Komersantas“.
Nei Lietuva, nei „Gazpromas“ nesuinteresuoti organizuoti kokias tai blokadas. Bet pastarasis veikia, remdamasis principu: „Atsarga gėdos nedaro“.
„Maršalas Vasilevskis“ į Kaliningradą sugrįžo, peržengusios visa galimas ribas, antirusiškos isterijos fone.
Šioje situacijoje gana logiška tai, kad Rusija nori dar kartą pasitikrinti savo, labiausiai į vakarus nutolusio, regiono energetinį saugumą. Pasibaigs isterija – „Maršalas“ išplauks.
„SGD atsargos užtikrina regiono energetinį nepriklausomumą“,- pažymėjo Kaliningrado vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Lyskovas. Kaip nekeista, bet panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos energetikos eksministras Arvydas Sekmokas: „Yra du variantai. Pirmasis variantas – tai paprasčiausiai užplanuotas reisas. Tačiau esant dabartinėm geopolitinėm aplinkybėm, negalima atmesti, kad to tikslas – užtikrinti dujų tiekimą Kaliningradui. (...) Tai būtų galimu paaiškinu tuo, kad laivas –dujų vežėjas gražinamas, kad apsisaugoti nuo galimų Lietuvos arba NATO veiksmų“.
Pati situacija nėra nauja. 2019 metais Rusija atliko „Maršalo Vasilevskio“ veiklos patikrinimą ir laikinai sustabdė dujų tranzitą vamzdynu į Kaliningrado sritį. Lietuvius tai sunervino. Praeitų metų vasaryje, „Gazpromo“ prašoma, Lietuva vėl sustabdė tranzitą. Sprendžiant iš visko, rusiškame vamzdyno ruože buvo atliekami kokie tai techniniai darbai.
Kuro tiekimą atnaujino tą pačią dieną, bet Lietuvos politikai vis vien suspėjo pasimankštinti konspirologijos srityje ir papasakoti apie „klastingus Kremliaus planus“.
Kaip rodo praktika, ir Rusija, ir Lietuva vykdo savo dujų tiekimo kontraktinius įsipareigojimus. Tiesa, šį kartą potencialią grėsmę Kaliningradui sukelia ne tik Pabaltijo respublikos.
Iš Baltarusijos į Lietuvą nutiestas dujotiekio „Minskas – Vilnius – Kaunas – Kaliningradas“ vamzdynas. Juo dujos tiekiamos išimtinai tik į Lietuvą ir į Kaliningrado sritį.
Teoriškai Lukašenka turi taškinio smūgio Lietuvai galimybę, jei uždarys patį vamzdį (magistralinį dujotiekį „Jamalas – Europa“, kuriuo dujos tiekiamos į Lenkija, liesti nėra būtina).
Išnešime už skliaustelių teisėtumo klausimą ir kokios bus pasekmės, bet toks variantas teoriškai yra galimas. Ypatingai, jei atsižvelgti į tai, kad nuo vasario pirmos Lietuva žada nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą. Kas žino, kokį atsakymą į tai jai paruošė Batka? Jis jau grasino atrėžti rusiškų dujų tiekimą į Europą.
Taip, kad „Maršalas Vasilevskis“ į Kaliningradą atvyko pačiu laiku.