Lietuvos kompanijos bando apeiti neoficialius Kinijos apribojimus prekyboje, siųsdamos savo produkciją eksportui per kaimyninių šalių uostus. Apie tai pareiškė Jūros krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika. Regis, Kinija nusprendė atskirai smūgiuoti tranzitui per Lietuvą. Šios priemonės nebus mirtinos, bet už tai sustiprins baltarusiškų trąšų išėjimo iš Klaipėdos efektą.
2021 metus Lietuva baigia prekybos karo su Kinija būsenoje. Kol kas rimtų netekimų nėra, bet ir nepastebima priežasčių vietinio verslo optimizmui.
„Pagrinde, visa produkcija stovi. Lietuvos eksportas į Kiniją sustojo“,- konstatuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jo žodžiais tariant, prasiskverbti į Kinijos rinką pasiseka tik nedideliam kiekiui technologinių kompanijų.
Lietuvos sugražinimas į kinų muitinės sistemą, iš kurios ji buvo išbraukta vos kelėtai dienų, įtakos situacijai nepadarė. Dabar Padangių šalies tiekėjai iš Pabaltijo respublikos gali pildyti deklaracijas, bet problemos kyla jas patvirtinant.
Tikėtina, jog neviešai buvo rekomenduota baigti prekyba su Lietuva netgi Kinijos mažmeninės prekybos tinklams.
Jie, pavyzdžiui, atsisako nuo „nepageidaujamų“ alaus rūšių. „Nepriima tuose parduotuvėse, kuriuose anksčiau buvo priimama, sako: „Ne, daugiau jo nebus, jis lietuviškas“. Distributoriams, kurie tiekia į prekybos tinklus, pasako „lietuviškų prekių nebus, vežkit į Taivaną (...) Nė vienas iš didžiųjų Lietuvos gamintojų, ten nepatenka“, – aiškino Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulis Galadauskas
Žinoma, respublikos valdžia galėjo to tikėtis. Ir netgi perspėjo iš anksto, jog „indėnų problemos šerifą nejaudina“: lietuviškų prekių tiekimo į Kiniją apribojimo makroekonominis efektas bus mizerinis.
Kalbama apie 300 milijonų dolerių per metus. Tegul tie, kas nukentėjo, ieško naujas realizavimo rinkas. Negi be reikalo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis derėjosi dėl paskolų garantijų su JAV Eksporto – importo banku?
Bet kinų sankcijų našta pasirodė kur kas sunkesnė, kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio.
RuBaltic.Ru analitikos portalas jau buvo rašęs, jog Pekinas nusprendė bausti Vilnių amerikietiškai. Iš vienos pusės, jis kliudo pramoninių prekių, kurios vartojamos Lietuvos gamyklose, eksportui. Iš kitos pusės, Kinija trikdo produkcijos, kurios sudėtyje yra kokie tai, pagaminti Lietuvoje, komponentai importą.
Bet tuo siurprizai nesibaigė. Dar prieš kelėtą mėnesių Lietuva tikėjosi „prisisiurbti“ prie naujojo prekybos ir logistikos centro (PLC) Kaliningrado srityje, kuris orientuotas į kinų prekių perkrovą. „Didelė dalis kinų srauto ir taip per Lietuvą tranzitu vyksta į Kaliningradą. Kadangi srautai iš Azijos didėja, natūraliai atsiveria papildomos galimybės mums, kadangi mes esame šio kelio dalimi“,- sakė „Lietuvos geležinkelio“ komunikacijų direktorius Mantas Dubauskas.
Dabar Jūros krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog šiems planams galima pastatyti kryžių.
Kinų eksportuotojai daugiau nebenori naudotis Lietuva kaip tranzito teritorija.
Tai, tarp kitko, nesiūlo nieko gero ir Kaliningradui.
Pagaliau, dar viena Lietuvos ir Kinijos prekybos karo auka gali tapti Klaipėdos uostas. Šileika tvirtina, jog vietiniai gamintojai pradeda keltis į kaimyninių – Latvijos ir Lenkijos valstybių uostus.
Šiaurinėje Lietuvoje laikoma normalia praktika naudotis Rygos uosto paslaugomis. Bet paskutiniu metu Latvijos sostinė pritraukia vis daugiau krovinių, kurie anksčiau buvo gabenami per Klaipėda. Naudodami šį maršrutą Lietuvos eksportuotojai mėgina apeiti neformalias Kinijos sankcijas.
„Taip pat atsiranda požymių, jog krovinių importuotojai taip pat mėgina ieškoti alternatyvius uostus, - dalinasi savo pastebėjimais Šileika. – Importui iš Kinijos į Lietuvą jie nurodo Latvijos Rygą, kaip paskutinį iškrovimo uostą“.
Kadangi Kinija neafišuoja savo, su sankcijomis Lietuvai susijusios veiklos, viso vaizdo kol kas mes nestebime.
Bet Vaidoto Šileikos komentaras nurodo į tai, jog Padangių šalis nusprendė atskirai smūgiuoti Klaipėdos uostą.
Tiems laimingiesiems, kurių dar neišvijo iš Kinijos rinkos, siūloma savo produkciją eksportuoti per Lenkiją ir Latviją. Su importu – tas pats. Tiekimas dalinai užblokuotas, o tai, ką dar galima gauti, prašoma pasiimti Rygoje.
Automatiškai Lietuvai gresia dar viena, neakivaizdi, bet gana reali grėsmė. Vietiniai politikai kažkodėl tai galvoja, jog į prekybą su Kinija orientuotos kompanijos neturi kitos išeities, išskyrus naujų realizavimo rinkų paiešką. Nors alternatyva visgi yra. Kai kurios firmos gali, paprasčiausiai, perkelti savo verslą į kaimynines šalis. Šileika nemano, jog tai nėra galima.
Suduoti mirtiną smūgį Klaipėdos uostui kinai, žinoma, negali. Bet už tai jų neformalios sankcijos sustiprins negatyvių padarinių, susijusių su Lietuvos atsisakymu baltarusiškų trąšų tranzito, efektą.
Galima neabejoti, jog naujaisiais metais tai atsitiks (Ingridos Šimonytės vyriausybei jau nebėra kur trauktis). Pačios skyrybos su „Belaruskaliu“ Lietuvai kainuos šimtus milijonų eurų per metus, jau nekalbant apie kompensacijas, kurių reikalaus Minskas už nepagristą kontrakto nutraukimą.
Pagal Šileikos paskaičiavimus, dėl konflikto su Kinija ir Baltarusija Klaipėdos uostas gali netekti iki 40% krovinių apyvartos. Kartu su tuo 26% krovinių tenka „diktatoriškoms“ trąšoms. Dar 4% - kitos baltarusiškos prekės. Vadinasi, likusius 10% Šileika nurašo kaip nuostolius, susijusius su Kinijos ekonominiu spaudimu.
Tai milijonai tonų krovinių, kurie 2022 metais Klaipėdos uostui tikrai nepamaišytu.
Dėl skandalo su „Belaruskalij“ tranzito sritis tampa skausminga Lietuvos vieta. Kinija padarys taip, kad būtų dar skaudžiau.