Lietuviškas verslas priverstas keltis į kitas šalis, idant apeiti neoficialias Kinijos sankcijas. Apie tai papasakojo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskis. Jo žodžiais tariant, dvejos kompanijos jau uždarė savo veiklą Lietuvoje, dar maždaug pusė šimto užsiima tuo, kad atidaryti savo atstovybes užsienyje. Kinija ramiai siekia savo: daugumai verslininkų paprasčiau atsisakyti verslo mažoje Pabaltijo Respublikoje, negu netekti didelės kinų rinkos.
„Dvejos įmonės, kurių konfidencialumo sumetimais nepagarsinsiu, o jos apie tai gali pasakyti pačios, - jau nutraukė veiklą Lietuvoje, dar maždaug pusė asociacijos narių užsiima atstovybių atidarymu, dažniausiai kaimyninėse šalyse“,- sako Sigitas Besagirskis.
Kai kurios kompanijos jau turi savo filialus užsienyje, bet patiria sunkumus patenkant į Kinijos rinką: Padangių šalis „atkerta“ visas prekes, kurių sudėtyje yra Lietuvoje pagaminti komponentai, o taip pat trukdo pramoninės paskirties produkcijos tiekimui į Pabaltijo respubliką. Grėsmė pakibo virš aukštųjų technologijų šalies ūkio šakų.
Jei tikėti Besagirskiu, pirmosios firmos jau kapituliavo prieš KLR. Tos kurios atidaro savo atstovybes užsienyje, taip pat, tikriausiai rengiasi uždaryti savo verslą Lietuvoje (arba, galų gale, aptarinėja tokią galimybę).
Pas jas atsiranda „atsarginis aerodromas“. Jei iš to „aerodromo“ pakilti bus paprasčiau ir naudingiau, tada jie sėkmingai atsisveikins su Lietuva.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos Interneto svetainėje sakoma, kad ji apglėbia daugiau nei 300 įvairių kompanijų. Maždaug pusantro šimto iš jų ketina atidaryti savo atstovybes kituose šalyse. O kalbama apie sostinės regioną! Kiek potencialių kompanijų – „pabėgėlių“ bus visoje Lietuvoje, galima tik spėlioti.
Varšuva jau gali apdovanoti Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kokiu nors ordinu ar medaliu, būtent jai atiteks visi prekybinio-ekonominio kaimyninės šalies smaugimo vaisiai. Kažkas tai, galimai persikels į Latviją, bet Lenkija rodosi daug patrauklesniu variantu. Ten daugiau galimybių, daugiau darbo jėgos, daugiau pinigų ir t.t.
Čia lenkai gana sumanūs žmonės: jie su malonumu priglaus kaimyninės šalies verslininkus.
Pats laikas prisiminti kaip prasidėjo šis konfliktas. Iš pradžių Lietuvoje kalbėjo, kad nėra ko bijoti: esą, Kinija negalės padaryti mums rimtos ekonominės žalos. Nukentės tik atskiros kompanijos, kurios prekiauja su KLR, bet kalbama apie nedidelius pinigus.
Vėliau paaiškėjo, kad Kinija verčia užsienio investorius išeiti iš Lietuvos. Vyriausybėje visi buvo ramūs. Štai ką gruodžio pabaigoje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: „Lietuva – viena iš su labiausiai išvystytomis skaitmeninėmis technologijomis šalių, jos patrauklumas išliko, reputacija nenukentėjo. (...) Pasirodė informacija, baiminimasis dėl investorių, bet nei vienas investorius neišėjo iš Lietuvos, artimiausiam laikui realių planų neturi, yra baiminimasis. Atvirkščiai, sekantiems metams mes pasirašome dideles susitarimų apimtis su naujais investoriais. Pas mus tokių susitarimų nemažiau 30“.
Situaciją su Kinija ponia ministrė apibūdino, kaip „nedidelę krizę“. Dabar pasirodė informacija, kad investoriai, visgi, palieka Lietuvą. Kaip į tai reaguoja Armonaitė? Kol kas ji tyli, bet įdomiai pasakė premjerė Ingrida Šimonytė: „Praėję metai parodė, kad per didelis priklausomumas nuo importo iš trečiųjų šalių – tai prabanga, kurios mes negalime sau leisti. Europos pramonės suverenitetas yra gyvybiškai svarbus, apie ką liudija nesenai Kinijoje priimtos priemonės, apribojančios tarptautinę Lietuvos prekybą. Todėl visą Europa pirmoje eilėje turi orientuotis į vietines gamybos pajėgumus, diversifikuoti rinkas ir plėsti ekonominių partnerių ratą“.
Kokį signalą gaus vietiniai verslininkai ir užsienio korporacijos, kurių gamybos pajėgumai randasi Lietuvos teritorijoje?
Visus pageidaujančius prekiauti su Kinija prašome išeiti! Vėliau Šimonytė dar pasakys, kad Lietuva sustiprino savo „ekonominį saugumą“...
O kuo užsiima Gabrielius Landsbergis? Jis kaip tik ir išvyko ieškoti naujų partnerių: prieš kelias dienas jis buvo priimtas Singapūro verslininkų. Tokia naujiena sukėlė sąmyšį netgi lietuviško meistrimo spaudoje. Konkrečiai, naujienų portalas DELFI klausia: nejaugi Singapūre viskas tvarkoj su žmogaus teisėmis?
Tai supersėkminga šalis, bet ten išvalytas politinis laukas, jau daugiau nei 50 metų valdo viena partija, plačiai taikomos fizinės bausmės. O pats didžiausias nemalonumas, tai kad Sibapūre sodina į kalėjimą homoseksualistus (yra netgi atskiras baudžiamasis straipsnis už vienalyčių asmenų seksualinius santykius, kurio šalies vadovybė nesiruošia atšaukti). Kur gi prapuolė plačiai nuskambėjusi lietuviška vertybių politika?
„Matote, Singapūras turi ilgametes tradicijas ir savo kultūrą tokią, kokią jie turi. Tai mes tikriausiai negalime keisti tos kultūros, kokia yra ten. Kita vertus, turime siekti ir Lietuvos interesų, stengtis, kaip galima geriau juos tenkinti“, – sakė Seimo deputatas Kristijonas Bartaševičius.
Tikriausiai, tą patį galima pasakyti ir apie arabus. Praeitais metais Ingrida Šimonytė atidarė Lietuvos verslo forumą Emyratuose. „Aš matau daug mūsų šalių bendro darbo galimybių, kuriant ateitį, taikant inovacinius sprendimus, ypatingai biotechnologijų, lazerių ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, keliant paslaugų visuomenei kokybę, remiantis GovTech sprendimais bei dirbant kituose kasdieninio žmonių gyvenimo gerinimo srityse ir remiant stabilumą“,- kalbėjo Lietuvos premjerė.
Apie tai, kad būtina panaikint absoliučią monarchiją ir žengti demokratinių permainų keliu šeichai kažkodėl tai nieko neišgirdo.Gaunasi taip, kad kinus galima ir reikia kritikuoti – jie gyvena pasibaisėtinoje autoritarinėje šalyje. Rusija kenčia engiama Putino režimo, Baltarusijoje vadovauja „paskutinis Europos diktatorius“. O Singapūre ir Emyratuose tiesiog ypatingos tradicijos. Svarbiausiai, čia nesusipainioti.