Stambi celiuliozės gamykla Estonian Cell Kundos mieste visiškai nutraukė gamybą. Kompanijos vadovybės žodžiais, jos produkcija eksporto rinkose tampa nekonkurencinga dėl nepakeliamai aukštų elektros energijos kainų. Tokiu būdu, Estijoje atsirado pirmas pramonės objektas, kuris neišlaikė energetinės krizės išbandymų. Už tai daugeliu yra atsakinga Lietuva, kuri neleidžia kitoms Baltijos šalims didinti elektros energijos tiekimą iš Rusijos.
Pabaltijo respublikos atsidūrė pagrindinių energetinės krizės, kuri siaučia Europoje, aukų rate. RuBaltic.Ru analitikos portalas jau rašė, jog nuo Naujųjų metų dujų kaina Estijos namų ūkiui sudarys 1,27 euro už kubinį metrą – tai beveik du kartus daugiau, nei dabar.
Elektros energijos rinkoje situacija ne ką geresnė. Lapkričio pabaigoje tarifas estų vartotojams Nord Pool biržoje šoktelėjo iki 421 euro už megavatvalandę, o gruodžio 7 ryte pasiekė beprotišką 1000 eurų ribą.
Už elektros energiją Pabaltijys moka visų daugiausiai Europoje.
Tokia pati bėda apėmė Suomiją, kuri kaltina Lietuvą, Latviją ir Estiją energetikos rinkos iškreipimu. „Baltijos šalys akivaizdžiai nebenori importuoti elektros energiją iš Rusijos, ir jų elektrinėse buvo sutrikimai, todėl elektros energija eksportuojama iš Suomijos į Pabaltijį ir regione nusistato rekordinės kainos“, kalbėjo Suomijos elektros tinklų kompanijos-operatoriaus Fingrid direktorius Jukka Ruusunen.
Estų garbei, jie savo klaidą pripažino ir netgi bandė ją ištaisyti.
Būtent Talinas, atstovaujamas valstybinės kompanijos Elering, kreipėsi į Rusiją ir Baltarusiją prašydamas skubiai padidinti elektros energijos tiekimą į regioną.
„Dabar mes galime patvirtinti, jog vakar iš tikrųjų turėjome kontaktus [dėl elektros energijos importo iš RF ir Baltarusijos padidinimo] su mūsų, visų pirmą, Lietuvos, kolegomis, ir tie kontaktai, neabejotinai, artimiausių dienų laikotarpyje bus pakankamai intensyviai tęsiami“, - kalbėjo Elering atstovas Ain Kester.
Jo žodžiais tariant, anksčiau Latvija ir Estija parėmė Lietuvą, sumažindami elektros energijos importą iš Rusijos.
Bet kodėl gi „truputi neatsukti kranelį“, jei biržos kainos šokteli iki 1000 eurų už megavatvalandę. Jau ir suomiai užsimena, jog jie taip ir pasielgtų...
Iš Maskvos atsakė jog yra pasiruošę pagelbėti Pabaltijui. „Rusijos šalis lieka atvira dialogui dėl elektros energijos tiekimo į Baltijos šalis padidinimo. Esančiomis schemų - režimų sąlygomis, atsižvelgiant į fizinį skersmenų pralaidumą, galimas iki 1 gigavatvalandės tiekimas iš Rusijos teritorijos į Baltijos šalis. Rusiškos elektros tiekimas gali būti pradėtas nedelsiant ir maksimaliai galima apimtimi. Be to, siekiant Baltijos šalių įstatymų laikymosi, rusiška šalis išreiškia savo pasirengimą patvirtinti visais būtinais teisiniais būdais išimtinai rusišką tiekiamos elektros energijos kilmę“, - pareiškė l.e.p. „Inter RAO“ trading bloko vadovė Aleksandra Panina.
Pasiruošimas patvirtinti rusišką elektros energijos kilmę – tai reveransas Lietuvai, kuri stengiasi atitverti save ir visą likusią Europą nuo „nesaugios“ BelAE produkcijos. Niekas negali priversti Rusiją dirbti pagal šią sistemą, bet ji sutiko pati. Reikia daugiau elektros energijos? Imkite! Reikalingi kilmės sertifikatai? Mes padarysime!
Bet nugalėti Lietuvos priešinimąsi derybų proceso šalims taip ir nepavyko.
Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekancleris energetikos klausimams Timo Tatar pareiškė, jog Pabaltijui nereikia tikėtis elektros energijos importo iš Rusijos apimčių didėjimo: „Šiuo klausimu nėra rimto persilaužimo. Lietuva analizuoja, ką galima padaryti. Ši problema greitai nesisprendžia“
Nesisprendžia dėl paprastos priežasties, jog viena iš „Pabaltijo seserų“ nenori nieko spręsti. Konkretūs susitarimai, jei tikėti Tataru, geriausiu atveju, pasirodys sekančių metų pradžioje.
Tarp kitko, energetikos krizės padariniai Estijoje jaučiami jau dabar.
Vyriausybė operatyviai nusprendė dėl kompensacijų buitiniams vartotojams, o premjerė Kaja Kallas prašo elektros tiekėjus „ būti protingais klientų atžvilgiu“.
„Pavyzdžiui, galima pasiūlyti išdėstymą keliais terminais, sąskaitas išdėstyti ilgesniems periodams, kadangi vasarą sąskaitos mažesnės. Nedaryti staigių judesių, dėl kurių žmonės papuls į sudėtingas situacijas“, - siūlė Kallas.
Bet problemos dėl rekordiškai aukštų elektros energijos kainų kilo ne tik namų ūkiams. Gruodžio 8 sustojo stambi celiuliozės gamykla Estonian Cell Kunda mieste – viena iš progresyviausių ir energijos imliausių Estijos įmonių. Tik lapkrityje kompanijos išlaidos energijos resursams išaugo maždaug 1,5 milijonais eurų, per paskutiniuosius keletą mėnesių apskaičiuotas biudžetas viršytas 5 milijonais.
Ekstremaliai aukštų elektros kainų sąlygomis Estonian Cell produkcija tampa nekonkurencinga.
„Mes neturime galimybių vietinį žaliavos ir resursų kainų padidinimą perdėti vartotojams iš įvairių kontinentų. Todėl mes ieškome sprendimų, kaip susidoroti su ta (norisi tikėti, laikina) krize.(...) Prašome surasti reikalingą šių išlaidų padengimą kvotų (CO2 išmetimo) pardavimo pajamų sąskaita, idant neperdėti krūvį ant kitų vartotojų. Prašome taikyti atitinkamas ES instrukcijoms priemones, kurių taikymas yra išskirtinai svarbus kovoje su energetine krize“,- sakoma Estonian Cell rašte, kuris išsiųstas Estijos premjerui.
Celiuliozės gamyklos problemas dalinai galima nurašyti nepalankių aplinkybių sąskaita. Galu gale tai ne vienintelė įmonė, kuri nukentėjo nuo nepakeliamai aukštų elektros energijos kainų (Europos azotinių trąšų gamintojai pradėjo stabdyti gamybą dar rugsėjo mėnesį).
Bet gamykla Kundos mieste dėl aprūpinimo energija yra kamuojama nuo pat jos įsteigimo 2006 metais momento.
Iš karto, tik paleidus gamybą, vykdomasis Estonian Cell direktorius Margus Kochava suabejojo projekto atsiperkamumu, kadangi išlaidos pasirodė daug didesnės nei tai buvo numatyta biznio plane. „Mes supratome taip, jog sutartyje užfiksuota kaina įskaito visus išlaidų komponentus, bet vėliaus paaiškėjo, jos joje neįskaičiuotas elektros energijos perdavimo apmokėjimas“, - sakė Kochava.
Kompanijos vadovybei elektra tapo galvos skausmu. Dėl per daug didelių gamybinių išlaidų Estonian Cell kasmet ėjo “į minusą”. Dveji iš jos pirminių investorių – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir Larvik Cell iš projekto pasitraukė, jų akcijas supirko Heinzel Group.
„Pačioje pradžioje mūsų investoriams buvo duoti trys pažadai. Visų pirma, jog Estijoje yra žymūs miško resursai, ir tai iš tikrųjų taip. Antra, Estijoje yra konkurencinga ir kvalifikuota darbo jėga, ji taip pat yra. Trečias pažadas, jog Estijoje konkurencinga elektros energijos kaina, neišpildytas“, - konstatavo Estonian Cell valdybos narys ir finansų direktorius Sijri Lache.
Kiek vėliau kompanija nusprendė pastatyti naują celiuliozės kombinatą. Bet ne Estijoje. „Gamyklą buvo galima pastatyti ir Kundos mieste, greta jau turimos įmonės, tačiau, buvo nuspręsta investuoti Austrijoje, nežiūrint į tai, jog darbo jėga ten yra žymiai brangesnė“, - kalbėjo Lache. – Taip buvo nuspręsta dėl kaitaliojančiosios Estijos ekonominės politikos ir aukštų energetinių išlaidų“.
Estonian Cell pavyzdys akivaizdžiai demonstruoja, jog energetinė krizė Pabaltijyje tik apnuogino tas problemas, kurios egzistavo ir anksčiau.
Savo strateginį pranašumą – artimumą prie pigių Rusijos energetikos resursų – Lietuva, Latvija ir Estija įsigudrino paversti trūkumu.
Nauji pramonės objektai šioje teritorijoje nuo pat savo starto pereina į išgyvenimo režimą. Ir griūna pirmieji, kai tik sugriežtėja sąlygos.