Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostai turi „atmušti“ iš Klaipėdos, Latvijoje gaminamus krovinius. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos susisiekimo ministras Talis Linkaits. Valdininko žodžiais, su kaimynine šalimi dėl tranzito jau kovojama, nors žymių rezultatų Latvija nepasiekė. Iš kitos pusės, būsimasis Baltarusijos krovinių netekimas, privers Klaipėdą daryti tą patį – atiminėti tranzito srautus iš Rygos, Ventspilio ir Liepojos.
Užsitęsusi Latvijoje tranzito krizė sklandžiai pereina į santykių išsiaiškinimo stadiją tarp įvairių, atsakingų už krovinių apyvartos apimčių sumažėjimą, žinybų.
Viename „ringo“ kampe – uostų vadovai, kitame – vyriausybiniai valdininkai.
Pirmieji aimanuoja, jog susisiekimo ministerija nesudaro palankių išėjimo iš aklavietės sąlygų, antrieji priekaištauja uostininkams, kurie turi aktyviau ieškoti naujų krovinių srautų, o nelaukti manos iš dangaus.
Neseniai savo poziciją pagarsino Ventspilio uosto valdytojas Andris Purmalis: Latvijoje būtina išlyginti konkurencijos sąlygas visiems šalies jūrų uostams. Ryga pirmauja kovoje už tranzitą su Ventspiliu, kadangi randasi žymiai arčiau krovinių siuntėjų.
Todėl Purmalis pasiūlė padaryti taip, jog nuo sienos geležinkelio tarifas į abu uostus būtų absoliučiai vienodas.
Toliau seka aštrus išpuolis vyriausybės adresu, kuri nacionalinius interesus aukoja užsienio politikos labui.
Purmalis supranta, kad Klaipėda dar nesustabdė baltarusiškų trąšų tranzitą. „O kas vyksta pas mus? – klausia Purmalis. – Sankcijos liečia mineralines trąšas arba naftą – Latvijos bankai iš karto pareiškia, jog dvejų savaičių bėgyje reikia nutraukti bet kokius santykius su šalių įmonėmis, kurių atžvilgiu įvestos sankcijos, kadangi tai, esą, rizikingas segmentas. Latvija yra visada perdaug paklusni, o lietuviai tęsia perkybą. Ir čia kyla klausimas: ar tik mūsų uostai bei krovinių terminalai kalti dėl susidariusios situacijos?“
Akivaizdu, šis klausimas adresuotas Taliui Linkaitsui, kuris anksčiau apkaltino Purmalį nepaslankumu. Jei tikėti Latvijos susisiekimo ministru, laisvojo Ventspilio uosto valdytojas stengėsi pritraukti grūdų tranzitą iš Lietuvos. Tačiau krovinio savininkai pasakė, kad į Ventspilį jie daugiau nelįs – labai didelis nubyrėjimas.
«Todėl aš kviečiu uoste dirbančius verslininkus suprasti: niekas jokių krovinių jums neatneš, ir jie nenukris iš dangaus, -aiškina Linkaits. – Jei pas jus, Ventspilyje, yra terminalai, kurie neturi nei savo marketingo skyriaus, netgi specialisto, užsiimančio krovinių paieška ir pritraukimu, tai ko jūs norit? Krovinių jums niekas nepateiks – aštrios konkurencijos sąlygomis taip nedaroma“.
Į latvių valdininkų barnius, kaip nebūtų keista, Lietuvoje tikriausiai atkreipė dėmesį. Gi, būtent su ja konkuruoti dėl tranzito kviečia Lankaits.
Konkrečiai – už tėvyninės gamybos produkciją. „Reikia dirbti su kroviniais, kurie kuriami Latvijoje, bet dabar jie eina į Klaipėdą. Mūsų uostams juos reikėtų „atmušti“, - įsitikinęs Linkaits.
Tokiu būdu, latvių uostininkams apibrėžtas konkretus uždavinys –atimti krovinių srautus iš Lietuvos. Andris Purmalis jau bando tai daryti, nors ir nesėkmingai.
Tai, toli gražu, ne vienintelis patvirtinimas, jog rusiško ir baltarusiško tranzito persiorientavimo sąlygomis, konkurencija tarp Pabaltijo uostų aštrėja.
Tas pats Linkaits užsiminė, jog Latvijai ne pro šalį pasinaudoti Vilniaus ir Pekino konfliktu.
«Aš girdėjau jog yra interesas (kinų kompanijų - pastaba RuBaltic.Ru) perkelti konteinerių krovinius iš Lietuvos į Latviją –per Latvijos uostus krovinius iš Minsko nukreipti į Skandinaviją. Reikia pažiūrėti kaip tai vyks, tai tik pirmieji tokių naujų tendencijų mėnesiai“.
Maždaug tas pats vyko prieš keletą mėnesių, kai per Latvijos uostus truputi padidėjo baltarusiškų naftos produktų tranzitas.
Ryga turėjo unikalią galimybę pasinaudoti, Lukašenkos sprendimu nubausti Lietuvą. Bet Latvijoje niekas nepanoro užsiimti Baltarusijos krovinių pritraukimu. Priešingai, skambėjo kalbos, jog ekonominė nauda neprivers respubliką atsisakyti demokratijos ir žmogaus teisių idealų palaikymo.
Iš kitos pusės, jokių moralinių ar juridinių tabu bendradarbiavimui su kinų krovinių siuntėjais Europoje nėra. O Latvijos tranzito šakos padėtis blogėja „non stop“ režime. Anksčiau Linkaits sakė, jog 2021 metais situacija stabilizuosis – dabar šios prognozės nėra aktualios.
Kai Latvijos uostai, rodėsi, pasiekė dugną, iš apačios pasibeldė amerikiečiai su savo sankcijomis Baltarusijai.
„Baltijos asociacijos – tranzitas ir logistika“ vykdomasis direktorius Ivars Landmanis prognozuoja, jog Rygai, Ventspiliui ir Liepojai verta ruoštis tolimesniam krovinių srauto mažėjimui.
Latvija negali nepastebėti to fakto, jog jau antri metai, kai visi jos uostai susumavus apdoroja mažiau krovinių nei viena Klaipėda.
Atsakymas į klausimą, kur reikia ieškoti naujų tranzito srautų - čia pat. Tie srautai greta – kaimyninėje Lietuvoje.
Tiesa, Klaipėdos uostas ir be to rizikuoja iššvaistyti savo tranzitinį pranašumą. Jei gruodyje jis iš tikrųjų nustos apdoroti „Belaruskalij“ produkciją, tai iš karto neteks beveik ketvirčio krovinių apyvartos. Tai dešimtys milijonų dolerių kiekvienais metais („Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai taip pat skaičiuojami dešimtimis milijonų).
Vadinasi, Lietuva pati ieškos alternatyvių krovinių siuntėjų.
Ir, visų pirma, atkreips dėmesį į tuos, kurie dar nepaliko Rygą, Ventspilį ir Liepoją.
Faktiškai tranzito sferoje Lietuva ir Latvija konkuravo visada. Be to, ne visada ši konkurencija buvo dora. Pavyzdžiui, 2008 metais „Lietuvos geležinkeliai“ motyvuodami tuo, jog reikalingas skubus remontas, geležinkelio ruože Mažeikiai (Lietuva) – Rengė (Latvija) išardė bėgius. Dėl to lenkų naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen buvo priversta eksportuoti savo produkciją ne per Rygą, o per Klaipėdą.
Lietuvai remontui nepakako ir dešimties metų – per tą laiką latvių geležinkeliečiai, remiantis jų pačių paskaičiavimu, patyrė daugiau kaip 80 milijonų EURO dydžio sumos nuostolį.
O kalbama apie „sočius“ laikus, kai rusiška Ust-Luga dar nebuvo stambiausiu Baltijos uostu, o Aleksandras Lukašenka ir negalvojo rimtai užsiimti baltarusių tranzito perorientavimu.
Šiandieną Lietuvos ir Latvijos kova už krovinius žada įsižiebti iš naujo.
Kuo mažesnė „šėrykla“, tuo alkanesni „valgytojai“.