Pagrindinis Klaipėdos SGD-terminalo produkcijos pirkėjas, lietuviškas koncernas „Achemos grupė“ kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad Lietuva priverčia koncerną įsigyti dujas iš SGD-terminalo. Achema ir kiti plūduriuojančio terminalo Idependence priversti klientai jau nebe pirmus metus maištauja prieš vyriausybę, dėl ko pastaroji virsta pajuokos objektu, nes daugelį metų įtikindavo Europą, jog SGD-terminalas tapo labai pelninga verslo idėja. Labiausiai iš tos verslo idėjos pasipelnė tikrovėje Rusija.
Stambiausia Rytų Europos trąšų gamykla Achema jau antrus metus atstovauja lietuviškų gamintojų kovai prieš jiems primesto gamtinių dujų tiekėjo – SGD-terminalo Klaipėdoje. Achema – stambiausias Idependence produkcijos vartotojas ir tuo pačiu metu labiausiai nukentėjęs.
Prieš pusantrų metų Achema pradėjo maištą prieš “energetinės nepriklausomybės” ir teigė tiesiai: SGD-terminalas neapsimoka, o patį koncerną išvis į pragaištį įstumia. Lietuvos valdininkai tuomet dar važinėdavo po tarptautinius simpoziumus ir pasakodavo visiems, kas sutikdavo klausyti, kokią “laimės istoriją” teko patirti Lietuvai po “energetinės nepriklausomybės” nuo Rusijos atgavimo SGD-terminalo paleidimo dėka.
Tuo tarpu pas šios “laimės istorijos” vartotojus dėl kainų SGD-terminalo produkcijai buvo sustabdyta gamyba, darbuotojai išėjo nemokamų atostogų, o Jonavoj, kurios biudžetą lemia Achema, vos neprasidėjo masinės riaušės.
Kai problema pasireiškė visame savo rimtume, Lietuvos valdžia buvo priversta pakeisti savo retoriką dėl SGD-terminalo. Ministras-pirmininkas Saulius Skvernelis pervardino buvusią “sėkmės istoriją” į “Lietuvos mokesčių mokėtojų naštą”, su kuria reikia ką nors daryti.
Paprasčiausiu ir aiškiausiu sprendimu buvo leisti smunkantiems verslininkams atsisakyti SGD-terminalo dujų ir pirkti vietoj suskystintų įprastas dujotiekio dujas iš Rusijos. Bet valdžia tokiam žingsniui pasiryžusi nebuvo, nes jeigu terminalas netektų savo produkcijos priverstų pirkėjų, tai būtų Idependence garantuotas bankrutavimas. Savo ruožtu tai būtų visuotinis Lietuvos energetikos politikos susikirtimas ir padarytų šaliai daug gėdos viso pasaulio akyse.
Buvo pasiūlytas kompromisas. Achema pasirašys ilgalaikę sutartį suskystintų dujų tiekimams iš Independence už ką įmonei bus sumažinta SPG-terminalo išlaikymo rinkliava. Jonavos gamykla dar labiau pasipiktino ir pareiškė, jog į vergovę savo valia neeis.
Viešai rodomas verslo atsisakymas “pririšti” save ilgalaike sutartimi prie SGD-terminalo jau diskreditavo Lietuvos energetikos politiką, bet prieš šalį buvo pateikta byla už nuostolį, kurį nulėmė “energetinė nepriklausomybė”.
Pavasarį Achema apskundė ES teisingumo teisme SGD-terminalo išlaikymo tvarką. Įmonės atstovai pavadino primestą būtinumą apmokėti jo išlaikymą rinkos dalyvių diskriminacija. Rugsėjį Europos teismas skundą atmetė, teigdamas, kad Lietuvos valstybė turėjo teisę nustatinėti verslo vedimo taisykles energiją gaminančioms įmonėms. Deja Achema nenurimo ir dabar ruošiasi apeliacijai. Nauja byla bus pateikta į Briuselį jau šią savaitę.
Šioje Lietuvos verslo ir vyriausybės užsitęsusioje rungtinėje yra kai kas nematomas trečias. Tai – Rusija, dėl kurios visa kova ir prasidėjo. Pati Rusija tam nieko kaip nedarė taip ir nedaro. Bet visi konfliktai ir skandalai dėl SGD-terminalo vienaip ar kitaip yra nuvedami prie rusiškų dujų pirkimų klausimo.
SGD-terminalo istorija – išpūstas keliems sezonams “sitkomas”, kurio pagrinde bendra komiška situacija: sprendimas gabenti dujas iš tolimų kraštų, nors Lietuvos ekonomika nuo senų laikų veikia pigios rusiškos energijos dėka.
Dėl šio sprendimo Lietuvos valdžia vėl ir vėl patenka į apgailėtinai juokingas situacijas kartu su savo “energetine nepriklausomybe”. Atgabeno SGD-terminalą į Klaipėdą – neatsirado pirkėjų suskystintoms dujoms. Privertė savo pramonę naudotis produkcija iš Independence – pramoninkai kreipėsi į ES teismą. Paskelbė savo energetinę politiką kaip pavyzdį visai Europai – ir patys pripažino SGD-terminalą “našta mokesčių mokėtojams”.
Visai ypatinga istorija – rusiškų SGD tiekimai į Klaipėdos plūduriuojantį terminalą kaip priverstinis kompromisas su pramoninkais, kuris leidžia jiems išsigelbėti nuo bankrutavimo. Rusiškų suskystintų dujų pirkimus, skirtus Independence, iš pradžių buvo bandoma nuslėpti, o dabar bandoma uždrausti tam, kad nedaryti Lietuvai dar didesnės gėdos.
Bet be pigų rusiškos kilmės SGD Achema ir kiti terminalo Independence klientai tikrai nepragyvens. Patirtimi jau pagrįsta, kad pirkti norvegiškas, amerikietiškas ir kitas “demokratines” dujas lietuviškos įmonės sau leisti negali.
Lietuva su SGD-terminalu pati save įvarė į spąstus: bet kuris sekantis žingsnis dėl “energetinės nepriklausomybės” suprastina šalies padėtį ir vis labiau kenkią reputacijai, nes valstybės vadovai atrodo vis juokingesni. Iš Lietuvos valdžios nesąmonių pasipelnyti galų gale tenka Rusijai.
Visų pirma, Rusija kaip teikė taip ir teikia į Lietuvą įprastas dujas naudojant Gazpromo dujotiekį. Antra, nuo šių metų pavasario Rusija teikia ir “Novatoko” suskystintas dujas iš Leningrado srities. Beje, nuo smulkių tiekimų jau prieina prie stambaus tonažo gabenimų. Trečia, be finansinio pelno Rusija turi teigiamą politinį efektą tarptautinėje arenoje, kuris parodo visą antirusiškos politikos neįžvalgumą ir kvailumą.
Nesvarbu, kuo prasitęs komedija su Independence, Maskvai tai bus linksma ir pelninga.
Pasirodė, kad pagrindinis pelnas visoje Lietuvos “energetinės nepriklausomybės” epopėjoje teko Rusijai.
Jos pelnas toks akivaizdus, kad Lietuvos patriotams nebelieka nieko kito, kaip pareikšti, kad idėją atgabenti SGD-terminalą į Klaipėdą jiems primetė pats Vladimiras Putinas.